- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-534-603/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30760-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Skolininkas
- A. M.
- Kreditorius
- Lindorff Oy
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, pareiškimą skolininkui A. M. dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, (toliau – kreditorius) pateikė teismui pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. M. (toliau – skolininkas).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti kreditoriui iš skolininko 467,07 Lt skolą, 118,45 Lt sutartines palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų: žyminį mokestį - 11 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi panaikino teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka paliko nenagrinėtu; paliko nenagrinėtu skolininko prašymą dėl baudos skyrimo kreditoriui CPK 95 straipsnio nustatyta tvarka; atmetė skolininko prašymą dėl baudos skyrimo kreditoriui CPK 440 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad kreditorius per teismo nustatytą 14 dienų terminą ieškinio civilinėje byloje L2-37853-820/2013 nepareiškė, todėl kreditoriaus pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas kreditoriui, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. teismo įsakymas naikintinas (CPK 439 straipsnio 6 dalis). Teismas nustatė, kad skolininkas kartu su prieštaravimais pateikė prašymą dėl baudos skyrimo kreditoriui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio ir CPK 440 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad baudos skyrimas CPK 95 straipsnio ir CPK 440 straipsnio nustatyta tvarka yra savarankiški pagrindai taikytini priklausomai nuo bylos nagrinėjimo teisenos rūšies. CPK 95 straipsnis taikomas nagrinėjant bylą ieškininės teisenos tvarka. Ši byla baigiama neperėjus į ginčo teiseną, todėl negali būti svarstomas baudos skyrimo klausimas CPK 95 straipsnio nustatyta tvarka ir skolininko prašymas paliktinas nenagrinėtu. CPK 440 straipsnis numato galimybę skirti baudą kreditoriui nesąžiningai pareiškus aiškiai nepagrįstą reikalavimą. Teismo vertinimu, kreditorius pateikė pareiškimą, kuris atitinka įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus ir, pagal jame esančius duomenis, negalima teigti, jog kreditorius veikė nesąžiningai pateikdamas aiškia nepagrįstą reikalavimą, o ne suklydo.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde skolininkas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skirti kreditoriui baudą CPK 440 straipsnio ribose. Nurodė, kad skolų išieškojimo bendrovė nesąžiningai siekė prisiteisti nebūtą skolą taikydama teismo įsakymo institutą, kai asmuo, gavęs teismo įsakymą, dėl teisinių žinių trūkumo ar finansinės padėties negali susimokėti teisininkui, todėl nepateikia prieštaravimų. Apelianto vertinimu, nurodyti kreditoriaus veiksmai yra akivaizdus piktnaudžiavimas teismo įsakymu reiškiant nepagrįstus ir nepatikrintus reikalavimus bei neturint įgaliojimų prašyti išduoti teismo įsakymą trečiojo asmens vardu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius prašė skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinis procesas dalyje dėl baudos panaikinimo nutrauktinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios taisyklės taikomos atskirųjų skundų priėmimui ir nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad skolininkas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi dalyje, kurioje atsisakyta skirti baudą kreditoriui pagal CPK 440 straipsnį.
Pagal CPK 106 straipsnį, teismas baudas skiria šiame kodekse numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 440 straipsnis numato, kad jeigu asmuo CPK IV dalies XXIII skyriaus („Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“) nustatyta tvarka nesąžiningai pareiškia aiškiai nepagrįstą kreditoriaus reikalavimą, teismas gali jam paskirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą.
Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas, jį gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta. Iš nurodyto matyti, kad civilinio proceso įstatymas nenumato teisės asmeniui, kurio prašymas skirti baudą buvo atmestas, dėl tokios teismo nutarties paduoti atskirąjį skundą. Kadangi skundžiama nutarties dalis negali būti apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal skolininko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties panaikinimo dalyje, kurioje atsisakyta skirti kreditoriui baudą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Apeliantas skunde suformulavo prašymą panaikinti visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį, tačiau iš skundo turinio matyti, kad jis sutinka su teismo pozicija panaikinti teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka palikti nenagrinėtu, laiko, kad kreditoriaus pareiškimas nepagrįstas, dėl to pareikšti prieštaravimai. Kadangi apeliantas nenurodo jokių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties likusioje dalyje neteisėtumą pagrindžiančių argumentų, jo skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutarė:
apeliacinį procesą pagal skolininko A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties dalies, kurioje atsisakyta skirti kreditoriui Lindorff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, baudą, nutraukti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.