- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-596-175-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00415-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Regina Majauskienė, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- R. Ž.
- Nukentėjusysis
- O. U., A. U.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Baudž. byla byla Nr. 1A-596-175/2012
Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-22-1-00415-2011-0)
2012 m. spalio 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistajam R. Ž., įstatyminei atstovei N. Ž., gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu arba darbu.
Taip pat nukentėjusiosios O. U. civilinis ieškinys tenkintas dalinai - iš R. Ž., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminių atstovų (civilinių atsakovų) – N. Ž. ir R. Ž. priteista: 4000 Lt nukentėjusiojo A. U. naudai, šių lėšų tvarkytoju paskiriant nukentėjusiojo įstatyminį atstovą – O. U., 900 Lt nukentėjusiosios O. U. naudai. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad būdamas nepilnametis, 2011-04-09, apie 18.00 val., viešoje vietoje, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, esančio visuomeninio transporto sustojimo, veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudojant fizinį smurtą, t.y. bendrai suduodami nukentėjusiajam nepilnamečiui A. U. ne mažiau kaip pora kartų rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydami apatinio žandikaulio 1, 2, 3 dantų išmušimą iš alveolinio kaulo ir dantų lanko dešinėje pusėje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą - nukentėjusiajam A. U. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną “Sony Ericson W 580“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Ž. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, o nukentėjusįjį A. U. pirmą kartą pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu. Apie jam iškeltą bylą sužinojo tik praėjus keliems mėnesiams, o apklausiamas tiksliai negalėjo prisiminti, ką tą dieną ir konkrečią valandą veikė. Tačiau žinodamas, kad kuomet jo mama N. Ž. dirba, jis lankosi pas savo tėvą R. Ž., todėl pažiūrėjęs į mamos darbo grafiką ir pamatęs, kad jam inkriminuoto įvykio dieną ji dirbo, nusprendė, kad tą dieną greičiausiai galėjo svečiuotis pas tėvą. Tačiau konkrečios svečiavimosi trukmės nurodyti negalėjo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad apelianto telefonas įvykio metu buvo prisijungęs prie telefono stočių, esančių Aleksoto mikrorajone. Įvykio metu jis skambino savo mobiliuoju telefonu mamai ir broliui, o telefono stočių pasikeitimas minučių tikslumu aiškiai rodo, jog tuo metu jis buvo transporto priemonėje, t.y. autobuse, nes pėsčiomis taip greitai tokio atstumo įveikti neįmanoma. Telefono buvimo vieta akivaizdžiai liudija 16 autobuso važiavimo maršrutą. Tai, apelianto nuomone, akivaizdžiai liudija, jog nusikalstamų veiksmų tuo metu atlikti jis negalėjo, o įvykio metu net nebuvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes telefonų stotys rodo, kad tuo metu jis buvo S. D. ir S. G. gatvėje. Apeliantas teigia, kad įvykio metu jo niekas nematė ir net negalėjo matyti, jis buvo atpažintas pagal nuotraukas kartotekose. Tačiau balandžio pradžioje buvo apsikirpęs trumpai ir atrodė visai kitaip nei nuotraukoje, o nuotraukose užfiksuota daug panašių asmenų, todėl nukentėjusysis, atpažindamas jį, galėjo sąžiningai klysti. Be to, nukentėjusysis teisme negalėjo tiksliai nurodyti, kokiais požymiais remiantis jis atpažino R. Ž.. Apeliantas nurodo, kad teismas nepašalino abejonių dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl jo kaltė pagrįsta prielaidomis. Nuteistasis nurodo, kad byloje nebuvo jokių neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę - nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti, kaip jis nuteistąjį atpažino, nebuvo sulaikytas įvykio vietoje, yra ramaus būdo ir į muštynes nesivelia, o nurodytu laikotarpiu galėjo važiuoti iš savo tėvo namų į savo gyvenamąją vietą. Visas nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojai – apelianto mama N. Ž., tėvas R. Ž. ir brolis E. Ž.. Nuteistasis teigia, kad vien nukentėjusiojo atpažinimu pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį yra netikslinga.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl R. Ž. kaltumo pagal BK 180 str. 1 d. Nors nuteistasis R. Ž. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę patvirtina nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys nukentėjusiųjų A. U., O. U. parodymai bei kita bylos medžiaga.
Nukentėjusysis A. U. nurodė, kad po užpuolimo jaunuoliams nuėjus nuo jo, pastarasis atsistojęs pradėjo bėgti. Atsisukęs pamatė, kad R. Ž. laikė jo telefoną ir su draugais jį apžiūrinėjo, matė, kaip R. Ž. atsitūpė ir paėmė nukentėjusiojo telefoną „Sony Ericson“. Nuo pirmo smūgio į smakrą, kurį sudavė R. Ž., nukentėjusysis prarado orientaciją, bet sąmonės neprarado. Policijoje R. Ž. tikrai atpažino iš veido bruožų, nes R. Ž. išsiskiria veido bruožais, kuriuos nukentėjusysis ir įsiminė. N. O. U. parodė, kad įvykio dieną sūnus išėjo į parduotuvę, bet labai greitai grįžo kruvinais baltiniais, pasakė, kad jį sumušė iš matymo matyti jaunuoliai, bet nepažįstami, pavogė telefoną. Sūnaus paklausė, ko jis žiūri, ir pradėjo spardyti. Vakarop sūnui pradėjo skaudėti, todėl kreipėsi į medikus. Tiek liudytojas R. Ž. (nuteistojo tėvas), tiek liudytojas E. Ž. (nuteistojo brolis) nurodė, kad dienomis, kuomet R. Ž. mama dirbdavo, pastarasis būdavo pas tėvą namuose su broliu, o tą dieną R. Ž. mama dirbo, todėl jis buvo pas savo tėvą. Tačiau nuteistojo tėvas nurodė ir tai, kad kartais sūnus R. Ž. išeidavo į lauką, tačiau neilgiau, kaip pusvalandžiui ar valandai. Tuo tarpu nuteistojo brolis parodė, kad jie kartu su broliu į lauką išeidavo valandai ar dviem.
Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini), Kaune. Iš specialisto išvados Nr. G 1141/11(02) matyti, kad A. U. konstatuota apatinio žandikaulio 1, 2, 3 dantų išmušimas iš alveolinio kaulo ir dantų lanko dešinėje pusėje, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis užduotyje nurodomu laiku – 2011-04-09. Iš 2011-06-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. U. atpažino vaikiną, esantį nuotraukoje Nr. 3, t. y. R. Ž., kaip vaikiną kuris įvykio metu pirmas jam sudavė į veidą, vėliau spardė su kitais dviem vaikinais, taip pat nukentėjusysis matė, kad jis rankose laiko jo mobilaus ryšio telefoną. Šį vaikiną nukentėjusysis atpažino pagal bendrus veido bruožus, akis ir kategoriškai tvirtina, kad tai tas pats vaikinas, tuo neabejoja. Iš 2011-09-05 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. U. atpažino R. Ž. kaip asmenį, kuris įvykio metu jį sumušė bei pagrobė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną, nurodė, kad minėtą asmenį atpažino iš veido bruožų, kuriuos gerai įsidėmėjo. Iš 2011-11-11 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. U. parodė vietą Veiverių g. prie pastato 108 ant šaligatvio ir paaiškino, kad toje vietoje jį užpuolė nukentėjusiojo atpažintas R. Ž., sumušė bei pasisavino nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericson“. Iš SIM kortelės (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių išklotinių matyti, kaip R. Ž. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas 2011-04-09: 15.45 val. jungėsi prie mobilaus ryšio operatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini) ryšiui su R. Ž. mamos N. Ž. telefonu; 17.48 val. – jungėsi prie mobilaus ryšio operatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini) su R. Ž. brolio telefonu; 17.50 val. – jungėsi prie mobilaus ryšio operatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini); 17.51 val. iki 17.57 val. – jungėsi prie mobilaus ryšio operatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių vienas ryšis buvo su R. Ž. brolio telefonu; 18.08 val. ir 18.09 val. jungėsi prie mobilaus ryšio operatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)M“ bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini) ryšiams su R. Ž. brolio ir mamos telefonais; nuo 20.31 iki 20.43 val. jungėsi prie mobilaus ryšio operatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini) , iš kurių vienas ryšis su R. Ž. mama. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad celė Nr. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), Kaune, celė (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), Kaune, celė (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), Kaune, celė (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), Kaune.
Įvertinus gautus duomenis iš SIM kortelės (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių išklotinių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto, galima teigti, kad R. Ž. telefonas tiek iki įvykio ir po jo, tiek maždaug paties įvykio metu jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bazinių stočių, esančių Aleksoto mikrorajone: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune (Aleksoto mikrorajone), vieną kartą visiškai prie minėto mikrorajono esančio bokšto (duomenys neskelbtini), Kaune, kas rodo, kad R. Ž. telefonas veikė būtent tame mikrorajone, kuriame buvo padarytas nusikaltimas, o ne Baršausko gatvės, kur tuo metu, pasak R. Ž., liudytojų R. Ž., E. Ž. parodymų, turėjo būti R. Ž., rajone. Be to, pastarieji liudytojai tik abstrakčiai nurodė aplinkybes dėl R. Ž. įvykio dieną buvimo savo tėvo namuose, o taip pat įvertinama ir tai, kad jie yra artimi nuteistojo šeimos nariai, todėl siekia padėti nuteistajam išvengti gresiančios atsakomybės.
Įvertinus nurodytas aplinkybes ir faktus, daroma išvada, kad nustatytu laiku ir vietoje, R. Ž., veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo A. U. atžvilgiu, tuo padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė nukentėjusiojo A. U. mobilaus ryšio telefoną. Todėl R. Ž. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. Tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvai, kuriais R. Ž. neigia savo kaltę ir teigia, kad A. U. pirmą kartą pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu, įvykio dieną jis greičiausiai svečiavosi pas tėvą, o įvykio metu jis važiavo autobusu (ką patvirtina spartus telefono stočių pasikeitimas minučių tikslumu) ir nebuvo Veiverių gatvėje, įvykio metu jo niekas nematė, o buvo atpažintas pagal nuotraukas kartotekose, kuo ir grįsta jo kaltė, nors teisme nebuvo įvardinta pagal ką jis tiksliai atpažintas, vertinami kaip nepagrįsti ir paneigti bylos duomenimis. Apelianto aiškinimas, kad balandžio pradžioje buvo apsikirpęs trumpai ir atrodė visai kitaip nei nuotraukoje, o nuotraukose užfiksuota daug panašių asmenų, todėl nukentėjusysis, atpažindamas jį, galėjo sąžiningai klysti, yra vertinamas kaip nuteistojo subjektyvus tariamos situacijos suvokimas, kuriuo bandoma išvengti gresiančios atsakomybės. Tai, kad nuteistasis yra ramaus būdo ir į muštynes nesivelia, nepaneigia jo kaltės pagal BK 180 str. 1 d.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl R. Ž. kaltės pagal BK 180 str. 1 d. (nuosprendžio dalies dėl R. Ž. paskirtos bausmės ir išspręstų kitų nuosprendžio klausimų apeliantas neskundžia) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašoma R. Ž. apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutar ė:
nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.