Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-09 · Administracinė byla Nr. I-5788-394/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-09
Bylos Nr.
I-5788-394/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01019-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
K. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5788-394/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01019-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 9 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., 1-4 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018-04-09 iki 2019-05-06, jo kalinimo sąlygos buvo pažeistos. Buvo kreiptasi su skundais, prašymais į administraciją, bet užuot pasiekus kompromisą jam buvo daromas psichologinis spaudimas iš įstaigos darbuotojų už tai, kad rašė skundus. Buvo kreiptasi į Šiaulių NVSC, kamerose buvo rasta pažeidimų, bet Šiaulių TI toliau tęsė pažeidimus, t. y. laikė kamerose, kuriose buvo užfiksuoti pažeidimai, jų netvarkė. Pareigūnai jam prirašydavo tarnybinių nuobaudų, dėl to buvo išmestas iš suaugusių vidurinės mokyklos, nors norėjo mokytis. Nei vienoje kameroje nėra spintelių po 1 vnt. vienam asmeniui. Šiaulių TI pastato konstrukcijose yra asbesto. Nors ne kartą raštu prašė užimtumo, tačiau užimtumo nėra sulaukęs. Duodamas maistas buvo nežmoniškas, dėl to net teko badauti.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje nepareiškė (1 t., 201 b. l., 2 t., 2 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta tinkamai (1 t., 201 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (1 t., 36-42 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas periodiškai nuo 2018-04-09 iki 2019-01-21 kamerose Nr. 30, 14, 25, 18, 54, 21, 43, 55, 7, 65, 74, 82, 40, 8, 5, 47, 12 ir 6. Pareiškėjas neskundžia vienam asmeniui tenkančio kameros ploto atitikimo nustatytiems reikalavimams, todėl atsakovas apie kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, nepasisako.

Atsakovė nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Kameros baldais aprūpinamos pagal nustatytas normas. Šiaulių TI kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui.

Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, pasisakė tik dėl asbesto tariamo buvimo pastato konstrukcijoje ir šiferiniame stoge, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas. Nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Šiaulių TI konstrukcijoje yra asbesto.

Atsakovė nurodo, kad suimtųjų ir nuteistųjų socialinę reabilitaciją, kurią organizuoja laisvės atėmimo vietų administracija, reglamentuoja Suėmimo vykdymo 42 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso III skirsnis bei Šiaulių TI direktoriaus 2011-03-31 įsakymu Nr. 1/08-22 patvirtinta „Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa“. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai, kurie įtraukiami į įstaigos metinius bei Socialinės reabilitacijos skyriaus pusmečių planus. K. M. bylai aktualiu laikotarpiu buvo sudaryta galimybė išeiti į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę ar užimtumo kambarį. Šiaulių TI informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo renginius iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė mokytis Šiaulių suaugusių mokykloje, tačiau jis iš mokyklos buvo pašalintas po to, kai jam Šiaulių TI direktoriaus 2018-12-05 nutarimu buvo paskirta drausminė nuobauda – drausmės izoliatorius, kadangi Šiaulių suaugusių mokyklos nuostatai numato, jog jeigu asmenys į mokyklą buvo priimti iki nuobaudos paskyrimo, mokymo sutartis su jais nutraukiama. Pareiškėjas sistemingai pažeidinėja dienotvarkę, nevykdo administracijos reikalavimų, bendrauja su kitose kamerose laikomais asmenimis, nesilaiko nustatytų elgesio taisyklių, o tai prieštarauja pareiškėjo teiginiams, kad nuobaudos jam buvo skiriamos už skundų rašymą. Pareiškėjas keletą kartų buvo paskelbęs bado akciją, tačiau visais atvejais išsiaiškinus aplinkybes jis sekančią ar kitą dieną bado akcijos atsisakydavo ir toliau valgydavo jam skiriamą maistą.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo K. M. skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš byloje esančios 2019-05-28 pažymos Nr. 60/09-19313 (1 t., 44-51 b. l.) matyti, kad pareiškėjas K. M. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2018-04-09 iki 2019-01-21, viso 289 dienas, skirtingose gyvenamosiose kamerose.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo išmestas iš suaugusių vidurinės mokyklos, nors norėjo mokytis. Atsakovė atsiliepime pasisakė, kad pareiškėjas iš mokyklos buvo pašalintas po to, kai jam Šiaulių TI direktoriaus 2018-12-05 nutarimu buvo paskirta drausminė nuobauda – drausmės izoliatorius, kadangi Šiaulių suaugusių mokyklos nuostatai numato, jog jeigu asmenys į mokyklą buvo priimti iki nuobaudos paskyrimo, mokymo sutartis su jais nutraukiama. Į bylą pateikti ir Šiaulių suaugusiųjų mokyklos nuostatai, patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 22 sprendimu Nr. T-459, kurių 47 punkte nurodyta, kad į mokyklą nepriimami Šiaulių TI įkalinti asmenys, atliekantys drausminę nuobaudą – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į mokyklą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta mokymo sutartis. Iš Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pateiktų duomenų apie pareiškėjui skirtas nuobaudas matosi, kad 2018 m. gruodžio 5 d. pareiškėjui buvo skirta nuobauda – patalpinimas į drausmės izoliatorių 5 paroms, o 2018 m. gruodžio 7 d. jis išbrauktas iš mokyklos sąrašų (1 t., 160-161 b. l.). Taigi pareiškėjas iš mokyklos pašalintas pagrįstai, vadovaujantis Šiaulių suaugusiųjų mokyklos nuostatais.

Pareiškėjas nurodo, kad nei vienoje kameroje nėra spintelių po 1 vnt. vienam asmeniui.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176, 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba, o 15 punkte numatyta, kad drausmės izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinis mazgas, praustuvas, pritvirtinta prie grindų metalinė lova, sieninė lentyna asmens higienos reikmenims sudėti, viršutinių drabužių pakaba ir pritvirtinti prie grindų stalas bei taburetė. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.), o drausmės izoliatorių kamerose turi būti metalinė lova (1 vnt.1 asmeniui), stalas (1 vnt.), taburetė ir / arba kėdė, ir / arba suolai (1 sėdima vieta 1 asmeniui), sanitarinis mazgas: klozetas, praustuvė (1 komplektas), sieninė viršutinių darbužių pakaba (2 kabliukai 1 asmeniui), sieninė lentyna tualeto reikmenims (1 vnt.), šiukšlių dėžė (1 vnt.). Atsakovė atsiliepime tik išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius kamerų aprūpinimą baldais, tačiau visiškai nepasisakė dėl konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose buvusių baldų. Pažymoje apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (1 t., 54-57 b. l.) nurodyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra tik stalai, taburetės arba suoliukai, gultai ir pastatomos lentynos. Iš pateiktų kamerų fotonuotraukų taip pat matosi, kad spintelių kamerose nėra (1 t., 106-159 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo kameros nebuvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi, konkrečiai imant, spintelėmis asmeniniams daiktams susidėti. Kita vertus, vien tai, kad kamerose trūko konkrečių baldų, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad ne kartą raštu prašė užimtumo, tačiau užimtumo nesulaukė.

Atsakovė į bylą pateikė 2019-04-15 Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymą (1 t., 160 b. l.), kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji savišvietai gali gauti grožinės ir teisinės literatūros, į kameras, esant galimybei, duodama po vieną laikraštį, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai, Šiaulių TI bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno terapijas, moko rankdarbių, skaito paskaitas; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo teniso patalpą, krepšinio aikštelę, žaidimų kambarį pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką; suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų turi galimybę naudotis riboto interneto prieiga, internetine telefonija, taip pat gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku; K. M. buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo sudaryta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose. Į bylą pateikta ir Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (1 t., 72-76 b. l.) kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI veikia biblioteka, yra užsakomi pagrindiniai Lietuvos dienraščiai, savaitraščiai, izoliatoriuje periodiškai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, rengiami religinio pobūdžio renginiai, organizuojami piešinių konkursai, plenerai, suimtiesiems įrengta krepšinio aikštelė, pasivaikščiojimo kiemeliuose – skersiniai ir lygiagretės, rengiamos įvairios sporto varžybos. Iš byloje esančių pareiškėjo skundų, rašytų Šiaulių TI direktoriui, matosi, kad pareiškėjas dėl užimtumo nesiskundė (1 t., 170-186 b. l.), nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad duodamas maistas buvo nežmoniškas, dėl to net teko badauti.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 21 d. atsisakė valgyti jam duodamą maistą ir paskelbė badavimą dėl tiekiamo maisto (dešrelių) kokybės, badavimą nutraukė 2019 m. sausio 24 d. (1 t., 180-183 b. l.). Prieš tai pareiškėjas buvo atsisakęs valgyti valdišką maistą 2018 m. rugsėjo 5 d. dėl kameros, į kurią jis buvo patalpintas, būklės, badavimą nutraukė 2018 m. rugsėjo 7 d. (1 t., 186-189 b. l.). Atsakovė atsiliepime pasisakė, kad pareiškėjas keletą kartų buvo paskelbęs bado akciją, tačiau visais atvejais, išsiaiškinus aplinkybes, jis sekančią ar kitą dieną bado akcijos atsisakydavo ir toliau valgydavo jam skiriamą maistą. Tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, ar dėl pareiškėjo nurodyto maisto (dešrelių) kokybės buvo atliktas patikrinimas, ar pareiškėjo nurodytas galimai netinkamas maistas buvo perduotas tirti maisto ir veterinarijos tarnybai, nors pagal įrodinėjimo naštos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Atsakovei nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jos laikomas nustatytomis, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad 2019 m. sausio 21 d. pareiškėjui buvo patiektas nekokybiškas maistas, o pareiškėjas, atsisakęs valgyti tokį maistą ir paskelbęs bado akciją, galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad jį laikė kamerose, kuriose Nacionalinis visuomenės sveikatos centras buvo užfiksavęs pažeidimus, Šiaulių TI pastato konstrukcijoje yra asbesto.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę – nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (1 t., 77-104 b. l.), iš kurių matosi, kad patikrinimų metu Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo užfiksuoti higienos normos HN 134:2015 pažeidimai (techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai, per žema dirbtinė apšvieta ir oro temperatūra, pelėsis), tačiau vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl užfiksuotų konkrečių pažeidimų jam buvo kilę kokių nors nepatogumų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik nurodė, kad kamerose buvo užfiksuoti pažeidimai, tačiau nesukonkretino, kokiose kamerose, kokie pažeidimai, kada tai buvo, kokią žalą jis dėl to patyrė, todėl pareiškėjui nepateikus argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjo teiginiai dėl asbesto pastato konstrukcijoje deklaratyvūs, nesusieti su juo pačiu, be to, atsakovas nurodo, kad pastato konstrukcijoje asbesto nėra, to niekada nebuvo nustatyta ir patikrinimų metu, todėl jie taip pat atmestini.

LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiškėjas galimai netinkamą maitinimą gavo tik vieną kartą ir dėl to badavo tris dienas, kalinimo laikotarpiu kompetentingoms institucijoms dėl laikymo sąlygų nesiskundė (1 t., 160 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018, LVAT 2019-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1008-261/2019 ir kt.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo K. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė