- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-25
- Bylos Nr.
- 1-256-818/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- A. A., I. B., A. K.
- Civilinis ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“
- Advokatai
- Anatolijus Svila, Ana Grinevič
- Kategorijos
- 1.1.4.4Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A. (A. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
1) 2005 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 50 parų areštu;
2) 2005 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 178 straipsnio 1 dalį – 8 metų laisvės atėmimu; 2011 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str., paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 10 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės;
3) 2011 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 4 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta su 2005 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, galutinė bausmė – 4 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo; 2012 m. gegužės 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendis pakeistas, BK 178 straipsnio 3 dalis perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį už šią veiką paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu skirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2005 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, galutinė bausmė – 4 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;
Žemesnės instancijos teismas
4) 2016 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 45 parų areštu; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė – 30 parų areštu;
5) 2016 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, areštu 30 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – areštas 40 parų; bausmę atlikęs;
6) 2016 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – 51 paros areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė – 34 parų areštas, atliekant jį poilsio dienomis,
I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, lenkė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista:
Žemesnės instancijos teismas
1) 2015 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų laisvės apribojimu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo;
2) 2016 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimu, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės apribojimo;
3) 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams;
4) 2016 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams;
5) 2016 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis bei paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;
6) 2017 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 27 parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta ?, paskirtas 18 parų areštas; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams 15 dienų;
7) 2017 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta ?, paskirtas 20 parų areštas, šiuo metu atliekanti bausmę,
Žemesnės instancijos teismas
kaltinama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį,
A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
1) 1997 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 45 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 1 metų laisvės atėmimu su ½ turto konfiskavimu;
2) 1999 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį, 43 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 5 metai laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu;
3) 2005 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 304 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;
4) 2008 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
5) 2009 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
6) 2011 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė – 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo;
7) 2011 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
8) 2011 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2011 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. 2013 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, paleistas lygtinai, neatlikus 6 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės;
9) 2013 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimu;
10) 2014 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos) – 45 parų areštu; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, ši bausmė subendrinta su 2013 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 7 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo;
11) 2015 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 36 parų arešto; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė – 24 paros arešto;
12) 2015 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 45 parų areštu; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė – 30 parų arešto;
13) 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo;
14) 2016 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 90 parų areštu; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė – 60 parų areštas; 2017 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nuosprendžiu skirtos bausmės pridėta dalis 2016 spalio 24 d. nuosprendžiu skirtos bausmės, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, šiuo metu atliekantis bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jie, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, 2015 m. gruodžio 24 d., nuo 12:20:08 val. iki 12:33:59 val., 2015 m. gruodžio 26 d., nuo 17:28:58 val. iki 17:52:51 val., 2015 m. gruodžio 27 d., nuo13:43:53 val. iki 13:54:29 val., ir 2015 m. gruodžio 29 d., nuo 12:48:10 val. iki 13:01:41 val., nuvažiavo į UAB „Maxima LT“ priklausančią parduotuvę „Maxima“, esančią Savanorių pr. 247, Vilniuje, kur A. K. užėjo į prekybos salę, iš mėsos gaminių skyriuje esančių šaldytuvų paėmė mėsos gaminius, juos susidėjo į pirkinių krepšelį ir nunešęs į indų skyrių paslėpė juos indų stendo apatinėje lentynoje, tuomet į indų skyrių atėjusi I. B., paėmusi A. K. atneštus mėsos gaminius ir paslėpusi juos su savimi turėtoje rankinėje praėjo pro kasas už prekes nesumokėjusi, tuo tarpu A. A., neužeidamas į prekybos salę, už kasų stebėjo aplinką ir apsaugos darbuotojus bei apie esamą padėtį mobiliojo ryšio telefonu pranešinėjo I. B., tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė 13,102 kg šaltai rūkyto juodojo kumpio, kurio 1 kg vertė 16,51 eurų, bendrai 216,31 eurų vertės, 1,608 kg vytintos jautienos „Montana“, kurio 1 kg vertė 26,06 eurų, bendrai 41,90 eurų vertės, 1,138 kg vytinto „Bajorų“ kumpio, kurio 1 kg vertė 19,40 eurų, bendrai 22,08 eurų vertės, tuo padarydami UAB „Maxima LT“ 280,30 eurų turtinę žalą.
Tokiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Be to, I. B. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdama tikslo jų platinti, o būtent:
ji 2016 m. vasario 16 d., apie 17.00 val., romų tabore adresu Dariaus ir Girėno g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens už 18 eurų neteisėtai įgijo 3 folijos lankstinukus su nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino ir, nuvykusi adresu Šaltkalvių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, minėto daugiabučio namo laiptinėje dalį minėtos narkotinės medžiagos iš vieno lankstinuko suvartojo, o likusius du lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu, kurio bendra masė sutinkamai su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. vasario 22 d. specialisto išvada Nr. 140-(819)-IS1-1031 yra 0,003 g, laikė su savimi iki 2016 m. vasario 16 d., 18.00 val., t. y. kol daugiabučio namo, esančio Šaltkalvių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje ją sulaikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pareigūnai.
Tokiais savo veiksmais I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje.
A. K. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent:
jis 2016 m. vasario 16 d., laikotarpiu nuo 15.30 iki 16.00 val., romų tabore adresu Dariaus ir Girėno g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens už 6 eurus neteisėtai įgijo 1 folijos lankstinuką su nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino ir, nuvykęs adresu Šaltkalvių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, minėto daugiabučio namo laiptinėje dalį minėtos narkotinės medžiagos suvartojo, o likusią dalį narkotinės medžiagos – heroino, kurio bendra masė sutinkamai su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. vasario 22 d. specialisto išvada Nr. 140-(820)-IS1-1042 yra 0,003 g, laikė su savimi iki 2016 m. vasario 16 d., 18.00 val., t. y. kol daugiabučio namo, esančio Šaltkalvių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje jį sulaikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pareigūnai.
Tokiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. A. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo teismo posėdyje neprisipažino ir parodė, kad jis pažįsta I. B. ir A. K.. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje jis buvo juos nuvežęs į parduotuvę „Maxima bazė“, kadangi dirbo taksistu. Prie parduotuvės jis ir I. B. liko laukti automobilyje, o A. K. pirmas nuėjo į parduotuvę. Maždaug po 10 min. jis grįžo, paskui vėl nuėjo, vėl grįžo, po to į parduotuvę nuėjo viena I. B.. A. K. grįžęs iš parduotuvės rankose nieko neturėjo. Jis neklausė, kodėl jie po vieną vaikščiojo. I. B. išėjus po kelių minučių ir jis nuėjo į „Maxima“, tačiau ne į pačią parduotuvę, o į šalia esantį fejerverkų skyrių. Pamena, kad jis skubėjo, todėl skambino I. B. pasiklausti, ar ji dar ilgai užtruks. Jam jau einant atgal pamatė, kaip I. B. buvo sulaikyta, tada jį taip pat sulaikė apsaugos darbuotojas. Juos nuvedė į darbuotojų kambarį, kur atvedė ir A. K.. Apsaugos darbuotojai iš I. B. rankinės ištraukė mėsos gaminius. Jis su I. B. ir A. K. nekalbėjo apie tai, kokiu tikslu jie važiuoja į parduotuvę. Būdavo, kad jie jam paskambino ir paprašo nuvežti, duodavo pinigų už pavežimą, jokių prašymų pastovėti ir palaukti iš jų nebuvo. Kiek kartų jis juos vežė į „Maxima bazę“, pasakyti negali, tačiau gali būti trys kartai.
Kaltinamoji I. B. kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų teismo posėdyje prisipažino iš dalies ir parodė, kad praeitų metų gruodžio mėnesį ji ir A. K. paprašė, kad A. A. nuvežtų juos į „Maxima bazę“. Ir prieš tai kelis kartus A. A. buvo juos ten vežęs. A. K. eidavo į mėsos skyrių, kur paimdavo mėsą, o paskui ją padėdavo kažkur indų skyriuje, grįžęs į mašiną ar telefonu jis jai pranešdavo, kur guli mėsos gaminiai, o ji nueidavo į parduotuvę, prekes susidėdavo į rankinuką ir išeidavo pro kasas. Jie tyčia parinkdavo tokią parduotuvės vietą, kurios vaizdo kameros gerai nefilmuotų. Tarp jų buvo susitarimas, kad bendra prekių suma neviršytų 113 eurų. A. A. apie jų planus vogti mėsą iš parduotuvės nežinojo, jie jam nepasakojo ir su juo nieko nesitarė, nes jis jiems buvo kaip vairuotojas. Ji nesutinka, kad per keturis kartus pagrobė apie 40 kg mėsos gaminių, kadangi ji fiziškai negalėjo per vieną kartą išnešti 10 kg. Vienas mėsos gabalas svėrė apie 1,5 kg, ji daugiausiai įsidėdavo 2 gabalus, kadangi daugiau net nebūtų tilpę į jos rankinę. Dėl narkotinių medžiagų pilnai pripažįsta, nes tuo metu vartojo narkotines medžiagas.
Kaltinamasis A. K. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų teismo posėdyje prisipažino iš dalies ir parodė, kad dėl vagystės fakto ir dėl narkotinių medžiagų prisipažįsta pilnai. Teigė, kad kartu su I. B. eidavo į parduotuvę vogti mėsų. Iš anksto nebuvo susitarę, kokį kiekį ims, tik tarėsi neviršyti administracinės atsakomybės nustatytos sumos. Kadangi jis anksčiau įrenginėjo vaizdo kameras, tai parduotuvėje pasirinkdavo tokią vietą, kurioje galėjo nelabai gerai matytis. Ten padėdavo mėsos gaminius, nuo jų nulupdavo apsauginius lipdukus, po to telefonu pranešdavo I. B., kur guli mėsa ir kas ten padėta, o pats iš parduotuvės išeidavo tuščiomis, I. B. nuėjusi mėsą susidėdavo į rankinuką ir išeidavo iš parduotuvės. A. A. buvo kaip vairuotojas, tik nuveždavo ir išveždavo iš ten, jam nesakė, kokiu tikslu važiuoja į parduotuvę, be to, I. B. grįžusi iš parduotuvės jam savo rankinės nerodydavo. Jis irgi nesutinka su civilinio ieškinio dydžiu, kadangi per kartą jis nunešdavo du mėsos gabalus, kurie sverdavo apie 3-4 kg. Per keturis kartus jie galėjo išnešti apie 10 kg. Pamena, kad tą kartą, kai buvo sulaikyti, iš I. B. rankinės apsaugos darbuotojai paėmė du gabalus mėsos, vienas jų galėjo sverti apie 1,5 kg, o kitas 2-2,5 kg. Dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi.
Dėl UAB „Maxima LT“ turto vagystės
Apklaustas teisme liudytojas A. J. parodė, kad jis dirba „Maxima bazė“ apsaugos darbuotoju. Pamena, kad prie maisto produktų jis atkreipė dėmesį į A. K., kadangi jam kolegos buvo jį nurodę, kaip asmenį, kuris gali vogti. Pastebėjo, kaip A. K. įsidėjo du vienetus kumpių, po to nuėjo į buitinių prekių skyrių prie lėkščių, ten padėjo kumpius ant lentynos, o po to priėjęs prie kasų palieka krepšelį ir išeina iš parduotuvės. Tuomet jis nuėjo prie automobilio „Ford Focus“, o iš jo išlipa I. B. ir A. A.. Parduotuvėje A. A. pasilieka už kasų, jų manymu, liko stebėti apsaugos darbuotojų, o I. B. nuėjo į indų skyrių, susidėjo kumpius į rankinę ir išėjo pro kasas, tą kartą suveikė vartelei, už kurių ji buvo sulaikyta. Tuo metu jo kolega sulaikė A. A.. Apsaugos darbuotojų patalpose I. B. rankinėje jie rado du vytintos mėsos kumpius, kurių svoris apie 4 kg. Į patalpas buvo atvestas ir A. K.. Pamena, kad A. A. pasakė, kad jo paprašė atvežti. Iki šio įvykio jie buvo pastebėję, kad iš parduotuvės dingsta kumpiai, jie įtarė A. K., tačiau tik peržiūrėję vaizdo įrašus suprato, kaip buvo vykdomos vagystės. Iš vaizdo įrašų matėsi, kad A. K. pasiimdavo po du mėsos gabalus. Kiek jis pamena, I. B. rankinė buvo normalaus dydžio, jis mano, kad joje sunkiai tilptų 3-4 kumpio gabalai.
Apklaustas teisme civilinio ieškovo atstovas V. V. paaiškino, kad pagrobti mėsos produktai nėra vientisi mėsos gabalai, vienos vakuuminės pakuotės svoris gali būti nuo 800 gr. iki 1,5 kg. Atlikus mini reviziją buvo nustatytas šių mėsos produktų trūkumas, tuomet jie pradėjo aiškintis, kur dingo prekės, tuo tikslu peržiūrėjo to laikotarpio parduotuvės vaizdo įrašus ir nustatė, kad prekes pasisavino asmenys vagystės metu, kurie ir buvo sulaikyti paskutinio epizodo metu. Tuo kartu ir buvo nurodyta konkreti pasisavintų prekių suma, o apie kitų dienų konkrečias sumas gali tik įtarti, kadangi buvo nustatytas konkretus trūkumas.
Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolų matyti, kad buvo peržiūrėti V. V. pateikti į USB laikmeną įrašyti vaizdo įrašai. Atidarius USB laikmenoje įrašytą aplanką pavadinimu „2 pk Kumpiai“ jame yra 13 vaizdo įrašų. 11 įrašų yra iš stacionarių nejudančių kamerų ir 2 įrašai su įtariamųjų veiksmų sekimų. Stacionarių kamerų vaizdo įrašai yra 4 dienų (2015 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gruodžio 26 d., 2015 m. gruodžio 27 d. ir 2015 m. gruodžio 29 d.). 2015 m. gruodžio 24 d. vaizdo įraše kameros Nr. 3 užfiksuota, kaip 12:20:08 val. prie mėsos skyriaus ateina vyras, apsirengęs juodos spalvos paltą, su juodomis kelnėmis ir juodais batais, su akiniais (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai A. K.). Rankoje jis nešasi parduotuvės pirkinių krepšį. Mėsos skyriuje jis apžiūrėjo pakuotę (kokią iš vaizdo įrašo nesimato) ir įsidėjo į pirkinių krepšį. Netrukus įsideda ir antrą pakuotę, po ko išėjo iš mėsos skyriaus. Iš tos dienos kameros Nr. 51 vaizdo įrašo matosi, kaip 12:33:59 pro kasas išeina juoda striuke su kailiuku apsivilkusi moteris su rankinuku (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai I. B.). 2015 m. gruodžio 26 d. vaizdo įraše kameros Nr. 3 užfiksuota, kaip 17:28:58 į mėsos skyrių ateina A. K.. Apžiūrėjęs mėsos gaminių pakuotes 17:29:08 vieną pakuotę įsidėjo į pirkinių krepšį. 17:29:18 įsidėjo ir antrąją pakuotę. Įsidėjęs antrąją pakuotę išėjo iš mėsos skyriaus. Iš tos dienos kameros Nr. 51 vaizdo įrašo matosi, kaip 17:52:51 pro kasas išeina I. B.. 2015 m. gruodžio 27 d. vaizdo įraše kameros Nr. 3 užfiksuota, kaip 13:43:53 į mėsos skyrių atėjo A. K.. 13:43:55 į pirkinių krepšelį įsidėjo pakuotę.13:44:00 įsidėjo antrą pakuotę ir išėjo iš mėsos skyriaus. Iš tos dienos kameros Nr. 51 vaizdo įrašo matosi, kaip 13:54:29 pro kasas išeina I. B.. 2015 m. gruodžio 29 d. vaizdo įraše kameros Nr. 3 užfiksuota, kaip 12:48:10 į mėsos skyrių atėjo A. K.. 12:48:17 į pirkinių krepšelį įsidėjo vieną pakuotę. 12:48:32 į pirkinių krepšį įsidėjo dar vieną pakuotę ir išėjo iš mėsos skyriaus. Iš tos dienos kameros Nr. 4 vaizdo įrašo matosi, kaip 12:54:00 A. K. išėjo iš parduotuvės. Tos dienos vaizdo įraše kameros Nr. 33 užfiksuota, kaip 12:54:09 A. K. išėjęs iš parduotuvės eina automobilių stovėjimo aikštele. 12:55:03 A. K. atėjęs įsėda į sidabrinės spalvos automobilį (markės nesimato iš vaizdo įrašo, valst. Nr. raidės (duomenys neskelbtini), skaičiai nesimato). 12:56:01 iš automobilio išlipa moteris (I. B.). 12:56:56 iš automobilio vairuotojo vietos išlipa A. A. ir taip pat nueina į parduotuvę. Iš tos dienos kameros Nr. 4 vaizdo įrašo matosi, kaip 12:57:18 į parduotuvę užeina I. B.. Ji eina link prekybos salės. 12:57:57 į parduotuvę užeina juodos spalvos striuke ir juodomis kelnėmis vilkintis vyriškis (nustatyta, kad tai A. A.). Rankose jis laiko mobilaus ryšio telefoną. Po pažastimi nešasi tašę. Jis į prekybos salę nenuėjo, pasuko link paviljonų. Iš tos dienos kameros Nr. 4 vaizdo įrašo matosi, kaip 13:01:32 I. B. eina link išėjimo iš parduotuvės. 13:01:37 praeina pro duris. Po ko matosi, kaip iš skirtingų pusių paskui I. B. išbėga 2 apsaugos darbuotojai, kurie 13:01:41 sulaiko I. B. ir nusiveda atgal į parduotuvę.
2015 m. gruodžio 29 d. vaizdo kamerų pagalba stebint A. K. veiksmus nustatyta, kad 13:38:41 A. K. su pirkinių krepšeliu vaikšto po parduotuvės prekybos salę. Atėjęs į daržovių skyrių 13:39:45 paima kažkokias daržoves ir jas sudėjęs į maišiuką padeda į pirkinių krepšelį, išeina iš daržovių skyriaus. 13:40:09 kažką paima nuo prekių lentynos ir įsideda į pirkinių krepšį. 13:41:12 A. K. ateina į indų skyrių. 13:41:20 priklaupia prie lentynų, apsižvalgo. Tada iki 13:42:09 apžiūrinėja lentynose esančias prekes, atidarinėja ir uždarinėja jų dėžutes. Tada vėl atsisėda prie savo pirkinių krepšelio. 13:42:22 iš savo pirkinių krepšelio kažką paima ir įsideda į apatinę lentyną. 13:42:37 pasižvalgęs dar kažką padeda iš pirkinių krepšelio į apatinę lentyną, po ko matosi, kaip padėtas į apatinę lentyną prekes apstato kitomis prekėmis. 13:42:56 išeina iš indų skyriaus. 13:43:27 ateina prie kasų, prie vienos iš kasų pastato savo pirkinių krepšelį ant grindų. Ištraukęs iš piniginės kortelę 13:43:32 palikęs pirkinių krepšį išeina. 13:43:48 be pirkinių krepšio išeina pro informacijos kasą.
2015 m. gruodžio 29 d. vaizdo kamerų pagalba stebint I. B. veiksmus nustatyta, kad 13:48:03 užeina A. A. su mobiliuoju telefonu rankoje. Tada vaizdas persikelia į indų skyrių, kuriame A. K. lentynoje iš pirkinių krepšio padėjo prekes. 13:48:08 matosi, kaip šiame skyriuje yra I. B.. Ji rankoje turi rankinuką. I. B. apsižvalgo ir 13:48:22 pritupia toje vietoje, kur A. K. padėjo prekes. Matosi kaip I. B. apsižvalgo ir 2 kartus kažką paėmusi iš apatinės lentynos įsideda į savo rankinuką. Tada atsistoja ir rankinuką užsimeta ant peties. Tada matosi, kaip I. B. dar apžiūrinėja lentynose gulinčias prekes, bendrauja su nenustatyta moterimi. 13:49:37 I. B. išeina iš indų skyriaus. 13:49:47 matosi, kaip I. B. laikydama telefoną rankoje kažką daro iki 13:50:09, po ko vaikščiojo po prekybos salę. 13:51:21 matosi kaip link informacijos skyriaus eina I. B., ji kairę ranką laiko prie ausies, galimai kalba telefonu. 13:51:31 I. B. praeina pro informacijos kasą. Matosi, kaip užsidega kasos vartelių lemputės ( t. 1, b. l. 27-37).
Iš vaizdo įrašų, įrašytų į kompaktinį diską, apžiūros protokolo matyti, kad atidarius CD diską yra 3 vaizdo įrašai iš stacionarių nejudančių kamerų. Vaizdo įrašai yra 2 dienų (2015 m. gruodžio 26 d., 2015 m. gruodžio 27 d.). 2015 m. gruodžio 26 d. vaizdo įraše kameros Nr. 4 užfiksuota, kaip 17:43:48 į parduotuvę užeina moteris (jos tapatybė nustatyta: tai I. B.). Užėjusi į parduotuvę ji nueina tiesiai. 17:44:29 į parduotuvę užeina vyriškis (jo tapatybė nustatyta: tai A. A.). Užėjęs į parduotuvę jis pasuka į dešinę pusę. Rankas laiko kišenėse. Tarp rankos ir liemens laiko prispaudęs vyrišką rankinuką. 2015 m. gruodžio 27 d. vaizdo įraše kameros Nr. 4 užfiksuota, kaip 13:51:44 į parduotuvę užeina I. B. ir nueina tiesiai. Iš kito tos pačios dienos vaizdo įrašo matosi, kaip 13:53:48 į parduotuvę užeina A. A.. Kairę ranką jis laiko kišenėje, tarp rankos ir liemens prispaudęs laiko vyrišką rankinuką. Kitoje rankoje kažką laiko, galimai mobiliojo ryšio telefoną. Užėjęs į parduotuvę jis pasuka į dešinę pusę (t. 1, b. l. 38).
Iš 2016-01-05 tarnybinio pranešimo matyti, kad nesutapus rodomam laikui stacionariose ir stebėjimo kamerose, buvo susisiekta su parduotuvės Maxima apsaugos darbuotojais ir nustatyta, kad stebėjimo kamerose rodomas netikslus laikas dėl techninių priežasčių, realus laikas atsispindi stacionariose, t. y. nejudančiose kamerose (t. 1, b. l. 39)
Objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrima abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad abonentas priklauso įtariamajam A. A.. Iš apžiūrimos išklotinės matyti, kad 2015 m. gruodžio 29 d., 13:01:16 iš šio telefono numerio skambinta į mobilaus telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso I. B.. Pokalbio trukmė 17 sekundžių. Palyginus pokalbio laiką su kita ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad skambutis buvo prieš pat I. B. sulaikymą. Taip pat matosi, kad prieš vagystę buvo skambinta į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. K.. Yra užfiksuotas išeinantis skambutis (2015 m. gruodžio 29 d., 11:45:48), 38 sekundžių trukmės, ir įeinantis skambutis (2015 m. gruodžio 29 d., 12:33:45), 10 sekundžių trukmės. Taip pat iš išklotinės matosi, kad 2015 m. gruodžio 27 d., 13:32:04, t. y. prieš pat vagystę, buvo skambinta į telefono numerį (duomenys neskelbtini), priklausantį A. K. (pokalbio trukmė – 11 sekundžių), o 13:34:36 užfiksuotas įeinantis skambutis iš minėto numerio (duomenys neskelbtini) (pokalbio trukmė – 7 sekundės). Taip pat iš išklotinės matosi, kad 2016 m. gruodžio 26 d. yra keli įeinantys skambučiai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini): 17:47:41, pokalbio trukmė – 58 sekundės, 17:52:01, pokalbio trukmė 21 sekundė. Taip pat iš išklotinės matosi, kad 2015 m. gruodžio 24 d. vagystės metu nors ir nėra bendrauta su A. K. ir I. B., bet jis siuntė SMS žinutę į savo paties telefono numerį 2015 m. gruodžio 24 d., 12:30:28, t. y. vagystės metu, ir jungėsi prie to paties bokšto, kaip ir kitų vagysčių metų, t. y. prie bokšto 042E, kuris randasi Jočionių g. 13 (netoli „Maxima bazė“ parduotuvės, esančios adresu Savanorių pr. 247, Vilnius) (t. 1, b. l. 47).
Tarnybiniame pranešime dėl telefoninių pokalbių išklotinės nurodyta, kad išnagrinėjus gautą pokalbių išklotinę matosi, jog 2015 m. gruodžio 29 d., 12:58:47 val., iš A. A. telefono numerio buvo jungtasi prie bazinės stoties 042E, esančioje Jočionių g. 13, Vilniuje. Minėta bazinė stotis randasi apie 1,7 kilometro nuo parduotuvės „Maxima“ Savanorių pr. 247, Vilnius. Sugretinus šį prisijungimą prie bazinės stoties su 2015 m. gruodžio 29 d. vaizdo įrašu iš parduotuvės „Maxima“ Savanorių pr. 247, Vilnius, matosi, kad prie minėtos bazinės stoties buvo jungtasi A. A. esant parduotuvėje „Maxima“ savanorių pr. 247, Vilnius. Vadinasi, bazinė stotis, esanti Jočionių g. 13, Vilniuje apima parduotuvės „Maxima“, esančios Savanorių pr. 247, Vilniuje, teritoriją. Nagrinėjant toliau telefoninių pokalbių išklotinę, matosi, kad prie bazinės stoties 042E telefono numeris +(duomenys neskelbtini) jungėsi nuo 2015 m. gruodžio 22 d. 17:07:32 iki 2015 m. gruodžio 22 d. 17:24:23, nuo 2015 m. gruodžio 24 d. 12:30:28 iki 2015 m. gruodžio 24 d. 12:41:47, nuo 2015 m. gruodžio 26 d. 17:21:18 iki 2015 m. gruodžio 26 d. 17:56:52, nuo 2015 m. gruodžio 27 d. 13:32:04 iki 2015 m. gruodžio 27 d. 13:56:15, nuo 2015 m. gruodžio 29 d. 12:32:42 iki 2015 m. gruodžio 29 d. 13:01:16. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus iš minėtos parduotuvės, nustatyta, kad vagystės buvo vykdomos laikotarpiais nuo 2015 m. gruodžio 24 d. 12:20:08 iki 12:33:59, nuo 2015 m. gruodžio 26 d. 17:28:58 iki 2015 m. gruodžio 26 d. 17:52:51, nuo 2015 m. gruodžio 27 d. 13:43:53 iki 2015 m. gruodžio 27 d. 13:54:29 ir nuo 2015 m. gruodžio 29 d. 12:48:10 iki 2015 m. gruodžio 29 d. 13:01:41. Sugretinus suvestinės ir vaizdo įrašų duomenis matosi, kad A. A. iš savo telefono numerio +(duomenys neskelbtini) jungėsi prie bazinės stoties 042E, esančios Jočionių g. 13, Vilniuje būtent tais laikotarpiais, kai A. K. ir I. B. vogė iš parduotuvės „Maxima“, Savanorių pr. 247, Vilnius mėsos gaminius (t. 1, b.l. 46).
Darydamas išvadas ir priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi liudytojo A. J. parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs ir logiški, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Teismas remiasi ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kadangi jie gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. A., I. B. ir A. K. padarė nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš ištirtų įrodymų matyti, kad 2015 m. gruodžio 24 d., nuo 12.20 val. iki 12.33 val., 2015 m. gruodžio 26 d., nuo 17.28 val. iki 17.52 val., 2015 m. gruodžio 27 d., nuo 13.43 val. iki 13.54 val., ir 2015 m. gruodžio 29 d., nuo 12.48 val. iki 13.01 val., kaltinamieji buvo nuvykę į UAB „Maxima LT“ parduotuvę „Maxima“, Savanorių pr. 247, Vilniuje, kur A. K. nuėjęs į mėsos skyrių iš šaldytuvų paimdavo mėsos gaminius, kuriuos pirkinių krepšelyje nunešdavo į indų skyrių, ten nulupdavo nuo jų apsauginius lipdukus ir mėsos gaminius paslėpdavo indų stendo lentynose, o pats išeidavo pro parduotuvės kasas. Po to į prekybos salę užeidavo I. B., kuri nuėjusi į indų skyrių nuo lentynų paimdavo A. K. padėtus mėsos gaminius, susidėdavo juos į su savimi turėtą rankinę ir išeidavo pro parduotuvės kasas už prekes nesusimokėjusi. Tuo tarpu A. A. į pačią prekybos salę neužeidavo, likdavo netoli kasų stebėti situaciją ir apie ją pranešinėdavo kitiems kaltinamiesiems.
Apklaustas teisme A. A. neigdamas įvykdytą vagystę tvirtino, kad tarp jo ir kitų kaltinamųjų jokio susitarimo daryti nusikalstamą veiką nebuvo. Kadangi jis buvo I. B. ir A. K. pažįstamas, be to, tuo metu dirbo taksistu, tai jų paprašytas juos kur nors paveždavo. Būtent taip jis ir atsirado prie „Maxima“ parduotuvės. 2015 m. gruodžio 29 d. jis taip pat vežė kaltinamuosius į šią parduotuvę. Kaltinamojo teigimu jis su I. B. liko laukti automobilyje, o A. K. nieko neaiškindamas nuėjo į parduotuvę, po kiek laiko grįžo tuščiomis, tuomet į parduotuvę išėjo I. B.. Jis irgi nuėjo į parduotuvės pastatą, tačiau ne į prekybos salę, o apžiūrėti prie kasų pardavinėjamų fejerverkų. Netrukus pamatė, kaip apsaugos darbuotojai sulaikė praeinančią pro kasas I. B., o po to buvo sulaikytas ir jis. Tik apsaugos kambariuke suprato, kad I. B. iš parduotuvės pagrobė du gabalus mėsos. Tokius A. A. žodžius teisme patvirtino ir kiti du kaltinamieji. Patys savo kaltę pripažindami teigė, kad A. A. apie ketinimus vogti mėsos gaminius nieko nežinojo ir tame nedalyvavo, jis buvo jiems kaip vairuotojas. Tačiau tokia kaltinamųjų pateikta versija vertintina kritiškai, kaip siekis padėti A. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams. Nors ikiteisminio tyrimo metu tiek A. A., tiek ir A. K. pateikė tokią pačią versiją kaip ir teisme, tačiau jų parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Apklausti pačių pirmųjų apklausų metu kaltinamieji teigė, kad A. A. kitus kaltinamuosius į parduotuvę „Maxima“ vežė tik vieną kartą 2015 m. gruodžio 29 d., t. y. tuomet, kada jie buvo sulaikyti apsaugos darbuotojų (t. 1, b. l. 74, 109), tuo tarpu vėlesnės apklausos metu A. A. teigė į parduotuvę kartu su kaltinamaisiais važiavęs apie du kartus (t. 1, b. l. 77), o A. K. – keletą kartų (t. 1, b. l. 124). Tuo tarpu I. B. apklausta 2016 m. rugsėjo 5 d. pripažino, kad mėsos gaminių vagystėje kelis kartus dalyvavo ir A. A. (t. 1, b. l. 103). Jos teigimu A. A. važiavo ne tik kaip vairuotojas, tačiau jis turėjo stovėti netoli kasų ir stebėti situaciją bei telefonu jai pranešti apie apsaugos darbuotojų elgesį. Tokie parodymai visiškai atitinka liudytojo A. J. teisme duotus parodymus apie tai, kad 2015 m. gruodžio 29 d. suveikus varteliams prie kasų buvo sulaikyta I. B., bei netoliese už kasų buvęs A. A.. Be to, byloje nustatyta, kad iš A. A. mobilaus ryšio telefono visais inkriminuotais laikotarpiais, būtent tais momentais, kai buvo vykdoma vagystė, buvo jungtasi prie bazinės stoties 042E, esančios Jočionių g. 13, Vilniuje, kuri apima parduotuvės „Maxima“ teritoriją. Be to, iš peržiūrėtų parduotuvės vaizdo įrašų matyti, kad A. A. parduotuvėje buvo ne tik 2015 m. gruodžio 29 d., tačiau ir 2015 m. gruodžio 26 d. bei 2015 m. gruodžio 27 d. Pažymėtina ir tai, kad visais kartais A. A. elgėsi vienodai, t. y. į parduotuvės pastatą įeidavo ne kartu su I. B., bet šiek tiek vėliau, ir priešingai nei kaltinamoji į prekybos salę neidavo, likdavo už kasų, be to, visais šiais kartais pagal pokalbių išklotines matyti, kad jis nuolat palaikė ryšį su kaltinamaisiais: 2015 m. gruodžio 26 d. jam būnant parduotuvėje A. K. skambino du kartus, 2015 m. gruodžio 27 d. prieš pat vagystę jis pats skambino A. K., o už poros minučių jam skambino A. K., o 2015 m. gruodžio 29 d. jis ne tik du kartus kalbėjosi su A. K., bet ir prieš pat I. B. sulaikymą bendravo su ja pačia apie 17 sekundžių. A. A. teisme teigė, kad jis I. B. skambino norėdamas išsiaiškinti, ar ji ilgai užtruks, tačiau toks 17 sekundžių trukmės pokalbis verčia abejoti tokiais kaltinamojo parodymais, juolab, kad A. A. I. B. paskambino netrukus po to, kai jis įėjo į parduotuvę. Taigi, toks kaltinamojo elgesys rodo, kad jis veikė kartu su kitais kaltinamaisiais, suvokė jų ketinimus ir siekė to paties rezultato, t. y. pagrobti iš parduotuvės „Maxima“ mėsos gaminius. Ir nors jis ir neatliko nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, t. y. svetimo turto pagrobimo, tačiau tuo pačiu metu būdamas su I. B. nusikalstamos veikos darymo vietoje, stebėdamas aplinką, suprasdamas kaltinamųjų atliekamus veiksmus, suvokdamas, kad pagrobę turtą visi turės galimybę juo naudotis išreiškė savo valią ir pritarimą daromai nusikalstamai veikai.
Teisiamojo posėdžio metu buvo keltas klausimas dėl to, ar pagrįstai kaltinamiesiems yra inkriminuota viena tęstinė veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, kadangi visi inkriminuoti epizodai buvo padaryti skirtingomis dienomis, kaltinamieji buvo iš anksto susitarę grobti ne didesnės nei 3 MGL dydžio vertės prekes, t. y. neviršyti administracinės atsakomybės ribų. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių paprastai laiko atžvilgiu viena nuo kitos nenutolusių analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas, vieninga tyčia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K–77/2013, 2K-436/2014 ir kt.). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad kaltininkas, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji svetimą turtą savinosi analogiškomis aplinkybėmis, t. y. A. K. pirmas nueidavo į parduotuvės mėsos skyrių, ten į pirkinių krepšelį įsidėdavo mėsos gaminius, nunešdavo juos į indų skyrių ir padėdavo juos indų lentynose, vėliau praėjęs pro kasas jis informuodavo I. B. apie prekių buvimo vietą, tuomet pastaroji nuėjusi mėsos gaminius susidėdavo į savo rankinę ir praeidavo pro kasas už prekes nesumokėjusi. Visi vagystės epizodai buvo atliekami toje pačioje parduotuvėje, kelių dienų bėgyje. Patys kaltinamieji I. B. ir A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino, kad savo veiksmus suderino tik pirmą kartą, vėliau nesitardami žinodavo, kad veiks pagal tą pačią schemą, be to, jų susitarimas buvo vogti tik mėsos gaminius, bei kad jų bendra vertė neviršytų 110 eurų ribos. Taigi, vien ta aplinkybė, kad kaltinamieji kiekvieną kartą skaičiuodavo, jog prekių suma neviršytų administracinės atsakomybės ribų, nereiškia, kad jie veikė atsitiktinai ir iš anksto neapgalvotai. Priešingai, jų nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad jų tikslas buvo per sąlyginai kuo trumpesnį laiką, žiemos švenčių laikotarpiu, kuomet parduotuvėje daug pirkėjų, iš to paties šaltinio pagrobti kuo didesnį kiekį mėsos gaminių, kuriuos vėliau parduotų Kalvarijų turgavietėje. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamieji padarė vieną tęstinę BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamiesiems inkriminuota, kad jie per keturis kartus iš UAB „Maxima LT“ pagrobė 37,138 kg mėsos gaminių, kurių bendra vertė 744,47 eurų. Apklausti teisme kaltinamieji I. B. ir A. K. nesutiko su tokiu pagrobtų prekių kiekiu ir nurodė, kad kiekvieną kartą A. K. paimdavo po du gabalus mėsos gaminių, kurių bendras svoris siekdavo 3,5-4 kg, bei stebėdavo, kad jų suma neviršytų 110 eurų ribos. I. B. taip pat parodė, kad ji nebūtų galėjusi išnešti daugiau nei dviejų gabalų mėsos produktų, kadangi tiek nebūtų tilpę į jos rankinę, be to, tokį kiekį būtų sunku išnešti pro kasas nepastebėtai. Su tokiais kaltinamųjų teiginiais sunku nesutikti. Apklaustas teisme liudytojas A. J. patvirtino, kad sulaikymo metu I. B. rankinėje buvo du gabalai mėsos, kurių bendras svoris buvo apie 4 kg. Vadinasi atėmus šį kiekį iš bendro mėsos produktų kiekio išeitų, kad I. B. per prieš tai buvusius tris kartus nepastebėta moteriškoje rankinėje išnešė po 11 kg mėsos gaminių, o tai sunkiai tikėtina. Be to, peržiūrėjus vaizdo įrašus teisme matyti, kad A. K. paimdavo po du gabalus mėsos produktų. Taigi, teismas šiuo atveju sutinka su kaltinamųjų teiginiais, kad jie negalėjo pasisavinti tokio kiekio mėsos gaminių ir šiuo atveju vadovaujasi jų parodymais, kad vienu kartu jie išnešdavo po du gabalus mėsos, kurių bendras svoris siekė 4 kg. Tačiau aprašant kaltinimą nėra nurodyta kiek vienetų, kokio svorio ir už kokią sumą mėsos gaminių kaltinamieji pagrobė atskiromis dienomis. Tokių duomenų teismui nepateikė ir civilinio ieškovo atstovas. Duodamas paaiškinimus teisme jis teigė, kad prekių trūkumas, koks nurodytas kaltinime ir civiliniame ieškinyje, buvo nustatytas atlikus mini reviziją, konkreti prekių suma buvo nustatyta tik sulaikymo metu, tuo tarpu kitų dienų konkrečias sumas ir kiekius galima tik įtarti, kadangi nėra išlikę jokių buhalterinių dokumentų. Todėl vadovaujantis principu, kad visos abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai laikytina, kad kaltinamieji pagrobė: 2015 m. gruodžio 29 d. 2,240 kg šaltai rūkyto „Juodojo kumpio“, kurio 1 kg kaina 16,51 euras, bendrai 36,99 eurų sumai, bei 1,608 kg vytintos jautienos „Montana“, kurios 1 kg kaina 26,06 eurai, bendrai 41,90 eurų sumai, o per kitus kartus iš viso išnešė 12 kg mėsos gaminių, ir kadangi nėra jokių duomenų, kokius tiksliai mėsos gaminius kaltinamieji pagrobė šiomis dienomis, laikytina, kad išnešė pigiausias prekes, t.y. likusius 10,862 kg šaltai rūkyto „Juodojo kumpio“, bendros 179,33 eurų vertės, bei 1,138 kg vytinto „Bajorų“ kumpio, kurio 1 kg kaina 19,40 eurų, bendrai 22,08 eurų sumai. Viso kaltinamieji pagrobė mėsos gaminių už 280,30 eurus. Byloje nėra duomenų, leidžiančių neginčijamai patvirtinti, kad kaltinamieji pagrobė likusį jiems inkriminuotą kiekį mėsos gaminių.
Dėl neteisėto nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo, neturint tikslo šias medžiagas platinti
Apklaustas teisme liudytojas T. K. parodė, kad jis paties įvykio nepamena, tačiau žino, kad buvo įvykis, kad laiptinėje pas asmenis buvo aptikta narkotinių medžiagų, jie buvo sulaikyti.
Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(819)-IS1-1031 nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš dviejų folijos lankstinukų, 2016 m. vasario 16 d. paviršutinės apžiūros metu rastų pas I. B., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,003 g ir narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes yra per mažas tirti pateiktų miltelių kiekis bei Centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio (t. 1, b. l. 64-65).
Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(820)-IS1-1042 nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, 2016 m. vasario 16 d. paviršutinės apžiūros metu rastų pas A. K., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,003 g ir narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes yra per mažas tirti pateiktų miltelių kiekis bei Centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio (t. 1, b. l. 59-60).
Darydamas išvadas ir priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi kaltinamųjų I. B. ir A. K., liudytojo T. K. parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs ir logiški, atitinka ir papildo vieni kitus. Be to, aukščiau paminėtose specialisto išvadose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamųjų kaltės įrodymais.
Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamieji I. B. ir A. K. aukščiau aprašytomis aplinkybėmis, nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdami pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. I. B. 2016 m. vasario 16 d., 17.00 val., romų tabore Dariaus ir Girėno g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdama tikslo šių narkotinių medžiagų platinti neteisėtai įgijo 3 folijos lankstinukus su nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino, kurio dalį nuvykusi Šaltkalvių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suvartojo, o likusią – 0,003 g. laikė su savimi iki 2016 m. vasario 16 d., 18 val., kol ją sulaikė policijos pareigūnai, tuo tarpu kaltinamasis A. K. 2016 m. vasario 16 d., laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 16.00 val., romų tabore Dariaus ir Girėno g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas tikslo šių narkotinių medžiagų platinti neteisėtai įgijo 1 folijos lankstinuką su nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino, kurio dalį nuvykęs Šaltkalvių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suvartojo, o likusią – 0,003 g. laikė su savimi iki 2016 m. vasario 16 d., 18 val., kol jį sulaikė policijos pareigūnai. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų I. B. ir A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, ankščiau teistas 6 kartus, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 152-153), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 154-155), nedirba (t 1, b. l. 156), darbo biržoje nesiregistruoja (t. 1, b. l. 157), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 160), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b. l. 161), Vilniaus priklausomybės ligų centre gydytas nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 159), gydosi reabilitacijoje (t. 2, b. l. 35). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, padarytos žalos dydį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (6 kartus teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje, lanko reabilitaciją), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamosios I. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji I. B. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena – nesunkus nusikaltimas, kita – baudžiamasis nusižengimas, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, teista 7 kartus (1 t., b. l. 169-171), šiuo metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka bausta (1 t., b. l. 172-175), nedirbo (1 t., b. l. 176), darbo biržoje nesiregistravo (t. 1, b. l. 177), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 181), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (1 t., b. l. 179), Vilniaus priklausomybės ligų centre gydyta nuo 2011 m. vasario 17 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 180). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai skiriant BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – areštą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jos vaidmenį darant nusikalstamą veiką, padarytos žalos dydį, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis (teista, bausta administracine tvarka, atlieka laisvės atėmimo bausmę), kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena – nesunkus nusikaltimas, kita – baudžiamasis nusižengimas, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, teistas 14 kartų (1 t., b. l. 135-138), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 139-141), nedirbo (1 t., b. l. 142), darbo biržoje nesiregistravo (t. 1, b. l. 143), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 147), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b. l. 145), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (1 t., b. l. 146), dėl sunkios sveikatos būklės (nustatytas ūminis cerebritas su daugybe komplikacijų, kairės pusės nenuparezė) šiuo metu gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (t. 2, b. l. 78). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bei BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą areštą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, padarytos žalos dydį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (teistas, baustas administracine tvarka, atlieka laisvės atėmimo bausmę), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis A. A. vadovaujantis BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. gruodžio 29 d., 13.30 val., iki 2015 m. gruodžio 30 d., 11.55 val. (1 t., b. l. 79-80).
2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu A. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 78).
Kaltinamoji I. B. vadovaujantis BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2015 m. gruodžio 29 d., 13.30 val., iki 2015 m. gruodžio 30 d., 11.18 val., bei 2016 m. vasario 16 d., 18.31 val., iki 2016 m. vasario 17 d., 15.20 val. (1 t., b. l. 90-91, 98-98).
2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu I. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 89), o 2016 m. vasario 17 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 97).
Kaltinamasis A. K. vadovaujantis BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. gruodžio 29 d., 13.30 val., iki 2015 m. gruodžio 30 d., 13.12 val., bei 2016 m. vasario 16 d., 18.31 val., iki 2016 m. vasario 17 d., 16.06 val. (1 t., b. l. 111-112, 119-120).
2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 110), o 2016 m. vasario 17 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 118). 2016 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi A. K. kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą ir jam paskelbta paieška (t. 2, b. l. 58-59). 2017 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas – panaikinta (t. 2, b. l. 80-81).
Baudžiamojoje byloje UAB „Maxima LT“ pareiškė 665,68 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 20). Tačiau byloje buvo įrodytas tik mėsos gaminių, kurių bendra vertė 280,30 eurų, pagrobimo faktas. Kadangi 2015 m. gruodžio 29 d. sulaikymo metu iš kaltinamųjų buvo paimtos ir grąžintos į parduotuvę bandyti pagrobtos prekės, kurių suma lygi 78,89 eurų sumai, iš kaltinamųjų solidariai UAB „Maxima LT“ naudai priteistina suma – 201,41 euras.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskai su vaizdo įrašais ir išklotinėmis (t. 1, b. l. 187, t. 3, b. l. 25), paliktini saugoti prie bylos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokai su likusiais tirti pateiktais objektais ir tirti pateiktų objektų pakuotėmis, perduoti saugoti į daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 1, b. l. 61-62, 66-67), sunaikintini.
Baudžiamojoje byloje iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauti prašymai, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo A. K. 144,75 eurus bei iš kaltinamosios I. B. priteisti 165,02 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų – advokato užmokestį. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas turi teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo. Teismas sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas. Asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, todėl kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. BPK 51 straipsnio 1 punkto 7 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas būtina, nagrinėjant bylas kai kaltinamasis yra suimtas. Būtent šia nuostata teismas ir vadovavosi paskirdamas kaltinamiesiems gynėjus. Šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Todėl Vilniaus valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,
nusprendžia:
A. A. (A. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridėti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu skirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę A. A. paskirti 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. gruodžio 29 d., 13.30 val., iki 2015 m. gruodžio 30 d., 11.55 val. (1 parą) bei bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jai bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo,
dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti jai bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsniu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę I. B. paskirti 6 (šešis) mėnesius 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį šiuo nusprendžiu paskirtos bausmės ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę I. B. paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. gruodžio 29 d., 13.30 val., iki 2015 m. gruodžio 30 d., 11.18 val., bei 2016 m. vasario 16 d., 18.31 val., iki 2016 m. vasario 17 d., 15.20 val. (2 paras), bausmės dalis, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. ir 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžius bei šiais nuosprendžiais įskaitytus laikotarpius.
I. B. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:
dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo,
dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsniu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę A. K. paskirti 6 (šešis) mėnesius 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi subendrintos bausmės pridėti dalį šiuo nusprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę A. K. paskirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. gruodžio 29 d., 13.30 val., iki 2015 m. gruodžio 30 d., 13.12 val., bei 2016 m. vasario 16 d., 18.31 val., iki 2016 m. vasario 17 d., 16.06 val. (2 paras) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi įskaitytus laikotarpius.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš dalies tenkinti UAB „Maxima LT“ civilinį ieškinį ir iš A. A., I. B. ir A. K. solidariai UAB „Maxima LT“ naudai priteisti 201,41 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskus su vaizdo įrašais bei išklotinėmis palikti saugoti prie bylos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokus su likusiais tirti pateiktais objektais ir tirti pateiktų objektų pakuotėmis, perduotus saugoti į daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, sunaikinti.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų priteisti iš A. K. 144,75 eurus bei iš I. B. priteisti 165,02 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.