- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-28
- Bylos Nr.
- A-146-616-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Ramūnas Audzevičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal akcinės bendrovės „Geonafta" skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Akcinė bendrovė „Geonafta" (toliau – ir AB „Geonafta“, Bendrovė, pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b.l. 2-10), kuriame prašė:
1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 2007/01-4R-45;
2) įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl leidimo AB „Geonafta" išdavimo projektą arba motyvuotą atsisakymą tenkinti prašymą, nurodant prašymo atmetimo priežastis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau - ir Komisija) 2007 m. kovo 8 d. sprendimu nutraukė bylą pagal Bendrovės skundą dėl Aplinkos ministerijos vilkinimo priimti sprendimą. Komisija vertino, kad Bendrovės skundas paduotas praleidus apskundimo terminus.
Pareiškėjo nuomone, Komisija netyrė ir nevertino skundo nagrinėjimui svarbių aplinkybių kada Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija) privalėjo priimti sprendimą dėl Bendrovės 2005 m. lapkričio 7 d. prašymo be konkurso išduoti leidimą naudoti angliavandenilių išteklius papildomame plote (toliau – ir Leidimas), netyrė pateiktų įrodymų, todėl padarė neteisingas išvadas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1151 patvirtinto Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo (toliau - ir Aprašas) 13 punkte nurodyta, kad Aplinkos ministerija, apsvarsčiusi visas aplinkybes, sprendžia klausimą dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą naudoti angliavandenilių išteklius pagrįstumo ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą arba pateikia pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodydama jo prašymo atmetimo priežastis, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo kitų leidimų turėtojų prašymų, valstybės institucijų išvadų, o taip pat pareiškėjo papildomos informacijos gavimo arba šių dokumentų gavimo termino pabaigos. 2005 m. lapkričio 7 d. Bendrovė kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu išduoti Leidimą. 2005 m. lapkričio 18 d. Aplinkos ministerija paprašė Bendrovės pateikti papildomą informaciją. 2005 m. lapkričio 22 d. Bendrovė šį pavedimą įvykdė. 2006 m. sausio 13 d. atsakovas dar kartą paprašė pateikti papildomą informaciją. 2006 m. sausio 16 d. Bendrovė pateikė Aplinkos ministerijai jos prašytus dokumentus. Jokios kitos informacijos atsakovas neprašė, tuo pripažindamas, kad iš Bendrovės gavo visą informaciją. 2006 m. balandžio 13 d. Aplinkos ministerijoje įvyko Bendrovės prašymo svarstymas. Vadovaudamasis Aprašo 13 punktu, atsakovas per 30 kalendorinių dienų nuo minėto posėdžio privalėjo pateikti Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą arba pateikti Bendrovei motyvuotą atsakymą, nurodydamas jos prašymo atmetimo priežastis. 2006 m. balandžio 25 d. Aplinkos ministerija informavo Bendrovę, kad 2005 m. lapkričio 7 d. prašymo nagrinėjimas sustabdomas. Kadangi prašymo nagrinėjimo sustabdymas reiškia visų procedūrų, susijusių su nagrinėjamu klausimu, sustojimą, tuo pačiu buvo sustabdytas ir 30 kalendorinių dienų nuo 2006 m. balandžio 13 d. skaičiavimas. Bendrovė 2006 m. gegužės 22 d. raštu prašė Aplinkos ministeriją tęsti procedūrą ir priimti sprendimą dėl Leidimo išdavimo. 2006 m. gruodžio 19 d. raštu atsakovas pranešė, kad remdamasis Aprašo 13 punkto nuostatomis aiškinasi aplinkybes kokią įtaką gali turėti Lietuvos apeliacinio teismo būsimas sprendimas Aplinkos ministerijos sprendimui, kurį ji turi priimti pagal Bendrovės 2005 m. lapkričio 7 d. prašymą. Pareiškėjo nuomone, Aplinkos ministerijos 2006 m. gruodžio 19 d. raštas reiškia Bendrovės prašymo nagrinėjimo atnaujinimą. Atsižvelgiant į tai, kad iki proceso sustabdymo buvo praėjusios 12 iš 30 kalendorinių dienų, per kurias turėjo būti priimtas sprendimas, vadovaujantis Aprašo 13 punkto nuostatomis, atsakovas nuo 2006 m. gruodžio 19 d. tęsdamas Bendrovės prašymo svarstymą, sprendimą turėjo priimti iki 2007 m. sausio 8 d. Per šį terminą atsakovui sprendimo nepriėmus, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 2 dalimi, skundą Komisijai dėl vilkinimo atlikti veiksmus Bendrovė turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2007 m. kovo 8 d. Skundą padavė 2007 m. vasario 19 d. Todėl, pareiškėjo nuomone, skundo padavimo Komisijai terminas nėra praleistas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, nepriėmimas sprendimo dėl Bendrovės 2005 m. lapkričio 7 d. prašymo ne konkurso tvarka gauti leidimą naudoti angliavandenilių išteklius, yra Aplinkos ministerijos vilkinimas, kadangi šio klausimo sprendimas Aprašu yra priskirtas atsakovo kompetencijai. Todėl atsakovas turėtų būti įpareigotas pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą arba pateikti Bendrovei motyvuotą atsakymą tenkinti jos prašymą, nurodydama prašymo atmetimo priežastį (ABTĮ 90 straipsnis). Teigia, kad Bendrovė turi teisę ne konkurso tvarka gauti leidimą naudoti angliavandenilių išteklius, todėl Aplinkos ministerija turi pareigą teisės aktų nustatyta tvarka svarstyti Bendrovės prašymą ir priimti sprendimą. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad leidimas naudoti angliavandenilių išteklius gali būti suteiktas be konkurso Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka greta esančio ploto leidimo turėtojui, kurio prašymas pagrįstas geologinėmis ir su angliavandenilių išteklių gavyba susijusiomis priežastimis. Aprašo 6 punktas nustato, kad leidimo turėtojas motyvuotą prašymą gali pateikti Aplinkos ministerijai bet kuriuo metu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. kovo 16 d. nutarimu Nr.169 suteikė Gargždų valstybinei naftos geologijos įmonei (vėliau pertvarkyta į AB „Geonafta) licenciją eksploatuoti išžvalgytus Genčių, Nausodžio, Kretingos, Šiūparių (pietinį), Vilkyčių, Deglių, Pocių, Vėžaičių, Ablingos telkinius. 1999 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministras ir AB „Geonafta“ sudarė leidimo Kretingos naftos telkinio naudojimui sutartį, pagal kurios 6.4,7.1, 7.2 punktus Bendrovė turi teisę gauti iš valdžios institucijų bet kuriuos reikiamus leidimus, sutikimus ir pritarimus arba kitus panašius dokumentus, reikalingus Bendrovei vykdyti savo įsipareigojimus, naudotis savo teisėmis ir pareigomis. 2001 metais Bendrovė, turinti leidimą vykdyti žemės gelmių tyrimus ir nustatyta tvarka įregistravusi darbus Lietuvos geologijos tarnyboje, papildomais seisminiais tyrimais ir žvalgybiniu gręžiniu Kretinga - 8 patvirtino prognozes ir įrodė, kad Kretingos telkinys tęsiasi į rytus Rytų Kretingos kupolo pavidalu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir remiantis minėtomis teisės normomis, AB „Geonafta“ turi teisę ne konkurso būdu gauti leidimą naudoti angliavandenilių išteklius Kretingos telkinio rytinio kupolo užimame plote. Bendrovė yra atlikusi visus veiksmus tam, kad realizuotų savo teisę į Kretingos telkinio išplėtimą. Šį faktą patvirtino ir Lietuvos geologijos tarnyba. Atsakovui pagal Aprašo 13,14 punktų nuostatas kyla pareiga teisės aktų nustatyta tvarka svarstyti Bendrovės prašymus dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius Kretingos telkinio kupolo užimame plote ne konkurso tvarka ir priimti sprendimus.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 92-95) pareiškė nuomonę, kad Komisijos sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas. Jame aiškiai aprašyta, kokie įrodymai buvo tirti ir kokias išvadas dėl jų Komisija padarė, taip pat nurodytos teisės aktų nuostatos, kurios reglamentuoja terminus bei jų skaičiavimą, todėl pareiškėjo teiginys, kad Komisijos sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, nepagrįstas.
Teigė, kad pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) sutiko su Aplinkos ministerijos veiksmais nagrinėjant jo 2005 m. lapkričio 7 d. prašymą. Tai patvirtina Komisijos nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas per teisės aktų nustatytus terminus neskundė nei vieno Aplinkos ministerijos rašto, tarp jų ir 2006 m. balandžio 25 d. rašto Nr. (1-20)-D8-3517, kuriuo jis informuotas apie 2005 m. lapkričio 7 d. prašymo nagrinėjimo sustabdymą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, skaičiuodamas skundo padavimo Komisijai terminus, nepagrįstai teigia, kad Aplinkos ministerija 2006 m. gruodžio 19 d. atnaujino sustabdytus prašymo nagrinėjimo terminus, nes minėtas raštas yra informacinio pobūdžio ir jame nėra nurodyta, kad sustabdytas terminas atnaujinamas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Aplinkos ministerijos 2006 m. balandžio 25 d. rašte buvo nurodyta, jog prašymo nagrinėjimo terminas sustabdomas iki įsigalios Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl Tarptautinio arbitražo teismo prie Tarptautinių prekybos rūmų 2003 m. spalio 30 d. sprendimo pripažinimo. Analogiškai 2006 m. gruodžio 19 d. Aplinkos ministerijos raštą traktavo Komisija.
Atsakovo nuomone, Aplinkos ministerijos veiksmai, kuriuos ji atliko nagrinėdama pareiškėjo 2005 m. lapkričio 7 d. prašymą, nėra vilkinimas. Pažymėjo, kad nė vienas teisės aktas nenustato pareigos Aplinkos ministerijai, nepaisant aplinkybių, išduoti leidimus naudoti angliavandenilių išteklius. Priešingai, Aplinkos ministerija yra įpareigota (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr.1138 patvirtintų Nuostatų 5.4 punktas) imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas racionalus gamtos išteklių (įskaitant miškus ir žemės gelmes) Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje naudojimas, apsauga, gausinimas ir atkūrimas. Todėl prieš priimdama sprendimą Aplinkos ministerija privalo išsiaiškinti, kaip priimtas sprendimas įtakos ne tik privataus ūkio subjekto interesus, bet ir viešuosius interesus bei gamtos išteklių naudojimą, jų apsaugą. Aprašas numato ūkio subjekto teisę kreiptis su prašymu dėl papildomų plotų prie jau eksploatuojamų angliavandenilių telkinių suteikimo, o šie prašymai gali būti tenkinami tik tuomet, kai tenkinamos visos teisės aktuose numatytos sąlygos, t.y. geologinės sąlygos, yra gaunamas suinteresuotų institucijų derinimas, o leidimo išdavimas neturi (neturės) neigiamos įtakos valstybės ir viešiesiems interesams. Aplinkos ministerija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, atliko Apraše numatytus veiksmus. Gavusi informaciją iš VĮ „Valstybės turto fondas", kad bet kokie veiksmai, susiję su Kretingos naftos telkiniu, tarp jų ir papildomo leidimo be konkurso išdavimas, gali neigiamai įtakoti Lietuvos Respublikos interesus Tarptautinio arbitražo prie Tarptautinių prekybos rūmų byloje pagal UAB „Naftos gavyba" ieškinį, vykdydama Aprašo 13 punkte įtvirtintą pareigą įvertinti visas aplinkybes, galinčias įtakoti sprendimo priėmimą, Aplinkos ministerija nusprendė sustabdyti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą. Šis sustabdymas buvo būtinas pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 6 punktą, siekiant apsaugoti valstybės interesus. Pareiškėjas šio sprendimo per ABTĮ įstatymu nustatytą vieno mėnesio terminą neapskundė, t.y. sutiko su priimtu sprendimu. Remdamasis šiais argumentais atsakovas mano, kad nėra pagrindo teigti, jog Aplinkos ministerija vilkino ar vilkina priimti sprendimą.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Lietuvos geologijos tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Komisijos išvados, jog AB „Geonafta" akivaizdžiai ir be pateisinamų priežasčių delsė, praleido Aplinkos ministerijos sprendimo sustabdyti AB „Geonafta" prašymo nagrinėjimą apskundimo terminus, yra motyvuotos, pagrįstos, atitinka teisės reikalavimus ir faktines aplinkybes. Mano, kad pareiškėjo teiginys, jog Aplinkos ministerija savo 2006 m. gruodžio 19 d. raštu atnaujino pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, nepagrįstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino: panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 2007/01-4R-45 ; įpareigojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl leidimo (pakartotinio leidimo) AB „Geonafta" išdavimo projektą arba pateikti pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodant prašymo atmetimo priežastis.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2005 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu be konkurso išduoti leidimą naudoti angliavandenilių išteklius papildomame plote (b.l. 33). Atsakovas keletą kartų prašė Bendrovės pateikti papildomą informaciją. Bendrovė informaciją pateikė (paskutinį kartą - 2006 m. sausio 16 d. raštu Nr. 55; b.l. 72-76). Aplinkos ministerija 2006 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (1-20)-D8-3517 informavo pareiškėją, kad jo 2005 m. lapkričio 7 d. prašymo nagrinėjimas sustabdytas, kol neįsigalios Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl Tarptautinio arbitražo teismo prie Tarptautinių prekybos rūmų 2003 m. spalio 30 d. sprendimo pripažinimo (VAGK bylos II tomas, 31 l.). Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtino, jog pareiškėjas po to dar keletą kartų kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl sprendimo priėmimo (paskutinį kartą - 2006 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 761, kurį atsakovas gavo 2006 m. lapkričio 29 d.; b.l. 26-32, 36-43).
Teismas konstatavo, kad pagal Aprašo 13 punktą Aplinkos ministerija, apsvarsčiusi visas aplinkybes, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl leidimo (pakartotinio leidimo) išdavimo projektą arba pateikia pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodydama jo prašymo atmetimo priežastis, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Aprašo 9-12 punktuose nurodytų dokumentų gavimo arba šių dokumentų gavimo termino pabaigos. Teismas nustatė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas visus reikiamus dokumentai atsakovui pateikė iki paskutinio savo kreipimosi į atsakovą dėl aptariamo sprendimo priėmimo, t.y. iki 2006 m. lapkričio 29 d. Be to, visus reikalaujamus papildomus duomenis ir dokumentus atsakovui buvo pateikęs 2006 metų pradžioje. Atsižvelgdamas į Aprašo 10 punkte nustatytus išvadų dėl prašymo pateikimo terminus, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju turi būti laikoma, jog valstybės institucijos ir įstaigos pateikė atitinkamus sprendimus. Pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl sprendimo priėmimo. Aplinkybę, kad atsakovas viename iš savo raštų buvo nurodęs, jog pareiškėjo prašymo svarstymas yra sustabdomas, vertino neturinčia jokios reikšmės. Remdamasis minėtais argumentais teismas priėjo išvados, kad atsakovui priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo 30 dienų, numatytų Aprašo 13 punkte, termino eigos pradžia prasidėjo 2006 m. lapkričio 29 d. (t.y. kai pas atsakovą buvo užregistruotas paskutinis pareiškėjo prašymas dėl atitinkamo sprendimo priėmimo). Teismo nuomone, paskutinė diena atsakovui priimti sprendimą buvo 2006 m. gruodžio 29 d., tačiau atsakovas iki minėtos datos jokio sprendimo nepriėmė. Teismas konstatavo, jog nuo šios datos pareiškėjui atsirado teisė, atsižvelgiant į ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį, per du mėnesius dėl atsakovo neveikimo kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Kadangi pareiškėjas skundą Komisijai įteikė 2007 m. vasario 22 d. (VAGK bylos I tomas, b.l. 1), teismas vertino, kad pareiškėjas nėra praleidęs įstatymo nustatyto termino skundui paduoti, todėl Komisijos priimtą sprendimą dėl bylos nutraukimo praleidus skundo padavimo terminą panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad panaikinus Komisijos sprendimą ir atsižvelgus į bylos aplinkybes nėra kliūčių įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl leidimo (pakartotinio leidimo) AB „Geonafta" išdavimo projektą arba pateikti pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodant prašymo atmetimo priežastis.
III.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vyriausios administracinių ginčų komisijos 2007 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 2007/01-4R-45 (b.l.130-132).
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio nuostata, kad teismo sprendimą turi būti pagrįstas ir teisėtas, apeliantas teigia, kad priimdamas sprendimą teismas neišsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, juos įvertino šališkai ir nepagrįstai, savo išvadų nepagrindė teisės aktų nuostatomis. Todėl skundžiamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Nurodo, jog teismas įpareigodamas Aplinkos ministeriją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Vyriausybei nutarimo dėl leidimo (pakartotinio leidimo) AB „Geonafta" išdavimo projektą arba pateikti pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodant prašymo atmetimo priežastis, net nenagrinėjęs, kokias pasekmes sukeltų sprendimo priėmimas, be motyvų ignoravo tai, jog Aplinkos ministerija sustabdė prašymo nagrinėjimą iki įsigalios Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl Tarptautinio arbitražo prie Tarptautinių prekybos rūmų 2003 m. spalio 30 d. sprendimo pripažinimo (iki priimant šį sprendimą Aplinkos ministerija negali priimti galutinio sprendimo dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą).
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) sutiko su Aplinkos ministerijos veiksmais nagrinėjant jo prašymą dėl Leidimo išdavimo, tarp jų ir su sprendimu dėl prašymo nagrinėjimo sustabdymo. Tai patvirtina Komisijos nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas per teisės aktuose nustatytus terminus neskundė nė vieno Aplinkos ministerijos rašto, tarp jų - 2006 m. balandžio 25 d. rašto Nr. (1-20)-D8-13517, kuriuo buvo informuotas apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismas neįvertino nei Komisijos išvados, nei su ja susijusių Aplinkos ministerijos bei Lietuvos geologijos tarnybos argumentų, jog ginčo santykis yra tęstinis ir tęsiasi jau beveik pusantrų metų.
Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas sprendime konstatavo, jog pareiškėjas į Aplinkos ministerija su prašymu kreipėsi 2005 m. lapkričio 7 d., o visus dokumentus, reikalingus sprendimui priimti pateikė 2006 metų pradžioje. Taigi, dviejų mėnesių terminas skundui dėl vilkinimo priimti sprendimą turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai baigėsi šio prašymo nagrinėjimo terminas, nustatytas Apraše. Komisija pagrįstai konstatavo, kad šį terminą pareiškėjas praleido, todėl bylą dėl vilkinimo nutraukė pagrįstai.
Pažymi, kad sprendime teismas nurodė, jog jokie teisės aktai nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl sprendimo priėmimo, tačiau neįvertino to, kad tokiu atveju, pateikiant prašymą, turi būti laikomasi reikalavimų, nustatytų Apraše, t. y. su prašymu turi būti pateikti minėto Aprašo 6 ir 7 punktuose nurodyti dokumentai (pareiškėjas jų nepateikė). Apelianto nuomone, ši aplinkybė patvirtina, jog 2006 m. lapkričio 29 d. Aplinkos ministerijoje gautas paskutinis pareiškėjo prašymas negali būti traktuojamas kaip naujas, nuo kurio gavimo dienos skaičiuotini terminai skundui dėl vilkinimo paduoti.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad su atsakovo išdėstytais reikalavimais ir motyvais sutinka. Prašo panaikinti teismo sprendimą ir palikti galioti Komisijos sprendimą (b.l.145).
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vyriausios administracinių ginčų komisijos 2007 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 2007/01-4R-45 (b.l.142-143).
Apelianto teigimu, Komisijos sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, atitinka faktines aplinkybes bei suformuotą administracinių teismų praktiką. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimų, t.y. neįvertino faktinių aplinkybių ir įrodymų, nepagrindė išvadų teisės aktų nuostatomis.
Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog pirmas pareiškėjo prašymas, išdėstytas 2005 m. lapkričio 7 d. rašte, buvo periodiškai pakartotas vėlesniuose jo raštuose, tarp jų - 2006 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 761. Su šiuo rašto pateikimo data teismas sieja Aprašo 13 punkte nurodyto 30 dienų termino eigos pradžią. Apelianto nuomone, tokia teismo išvada yra ydinga, neatitinka faktinių aplinkybių ir bylai pateiktų dokumentų. Teikdamas tokias išvadas ir jomis remdamasis teismas formuoja ydingą praktiką, pagal kurią kartotinio prašymo pateikimas tam pačiam viešojo administravimo subjektui dėl tų pačių klausimų bei tų pačių aplinkybių taptų būdu praleistiems apskundimo terminams atnaujinti, nors tai prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoms (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis, 66 straipsnis). Pareiškėjas skundą dėl Aplinkos ministerijos veiksmų, nagrinėjant jo 2005 m. lapkričio 7 d. prašymą, galėjo paduoti per du mėnesius nuo Aprašo 8 punkte nurodytų suinteresuotų institucijų derinimų gavimo. Paskutinis suinteresuotos institucijos derinimas buvo gautas Aplinkos ministerijoje 2006 m. vasario 8 d. Todėl pareiškėjas su skundu dėl Aplinkos ministerijos veiksmų kreipėsi pavėluotai. Pažymi, kad aplinkybės, nurodytos Aplinkos ministerijos 2006 m. balandžio 25 d. rašte Nr. (1-20)-D8-3517 (prašymo nagrinėjimo procedūrų sustabdymo priežastys), neišnyko iki šiol ir nesikeitė per laikotarpį nuo pareiškėjo prašymo gavimo Aplinkos ministerijoje dienos iki pareiškėjo kreipimosi į Komisiją su skundu. Pareiškėjo veiksmai, gavus Aplinkos ministerijos 2006 m. balandžio 25 d. raštą Nr. (1-20)-D8-3517 dėl prašymo nagrinėjimo sustabdymo, akivaizdžiai bylojo, jog pareiškėjas sutiko su minėtame rašte nurodytomis priežastimis kaip su reikšmingomis prašymo nagrinėjimui. Todėl pareiškėjo teiginys dėl Aplinkos ministerijos vilkinimo priimti sprendimą yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka (b.l.168).
Atsiliepimais į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b.l.146-154,170-178).
Pareiškėjo nuomone, nagrinėdamas bylą teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies, 81, 86 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai išsiaiškino aplinkybes, objektyviai ištyrė, įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad nėra aplinkybių, trukdančių atsakovui priimti vieną iš sprendimų, numatytų Apraše, kad atsakovas nepagrįstai vilkina sprendimų priėmimą, o pareiškėjas nėra praleidęs termino paduoti skundą dėl atsakovo neveikimo.
Atsiliepimas
Teigdamas, kad nepraleido skundo Komisijai padavimo termino, pareiškėjas atsiliepimuose į apeliacinius skundus pakartojo tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo nuomone, 2006 m. gruodžio 19 d. atnaujinusi ir tęsdama Bendrovės 2005 m. lapkričio 7 d. prašymo svarstymą, Aplinkos ministerija privalėjo atitinkamą sprendimą priimti iki 2007 m. sausio 8 d. (pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl leidimo (pakartotinio leidimo) išdavimo projektą arba motyvuotą atsisakymą tenkinti prašymą). Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas teigia, jog skundą dėl neveikimo (vilkinimo) Komisijai jis galėjo pateikti iki 2007 m. kovo 8 d. ir jį pateikė laiku (2007 m. vasario 19 d., Komisijoje skundas įregistruotas 2007 m. vasario 22 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjo nuomone, atsakovo teiginiai, jog Bendrovės prašymo nagrinėjimo sustabdymas nebuvo atnaujintas ir atsakovas negali priimti galutinio sprendimo dėl leidimo išdavimo ir kad yra praleistas skundo padavimo terminas, yra neteisingi, prieštarauja byloje esantiems faktiniams duomenims. Remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1, 4 dalimis, 90 straipsniu, pareiškėjas pažymi, jog vilkinimas, kaip teisinio neveikimo forma, viešame administravime yra griežtai draudžiamas. Aplinkos ministerijos sprendimo nepriėmimas dėl Bendrovės prašymo, pareiškėjo nuomone, yra atsakovo vilkinimas spręsti Aprašu jam priskirtus Leidimų išdavimo klausimus. Pažymi, kad pagal Bendrovės pateiktus reikalavimus jokios naujos aplinkybės dėl atsakovo sprendimo esmės šioje byloje negali būti nustatinėjamos, nes nepiktnaudžiavimo valdžia principas draudžia siekti kitų nei negu įstatymų nustatytų tikslų (atsakovas turėjo priimti sprendimą, net ir esant ginčui dėl vilkinimo). Mano, kad atsakovas pažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, efektyvumo principus, Bendrovės teisėtus interesus bei lūkesčius (Bendrovė dėl atsakovo neteisėto neveikimo negali realizuoti savo teisių į papildomus naftos telkinius). Bendrovė nereiškė reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl leidimo AB „Geonafta" išdavimo projektą, todėl teisme nereikėjo spręsti kokias pasekmes sukeltų atsakovo sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą naudoti angliavandenilių išteklius. Todėl atsakovo teiginiai neva teismas netyrė bylai reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo j a:
Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Kolegija, įvertinusi atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų argumentus ir apeliacine tvarka patikrinusi visą bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė iš esmės teisingai, Komisijos sprendimą panaikino pagrįstai.
Administracinio ginčo nagrinėjimo ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai. Šia taisykle turi vadovautis ne tik teismas, bet ir administracinių ginčų komisija. Byloje nustatyta, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo 2007 m. vasario 19 d. skundą, kuriuo pareiškėjas skundė atsakovo vilkinimą priimti sprendimą dėl 2006 m. lapkričio 28 d. prašymo, nepagrįstai išplėtė administracinio ginčo ribas ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 8 d. atsakovas gavo pareiškėjo 2005 m. lapkričio 7 d. prašymą išduoti Leidimą (Aprašo 6 punktas). Aprašas sprendimo dėl Leidimo išdavimo priėmimo termino skaičiavimą sieja su atitinkamų dokumentų gavimo Aplinkos ministerijoje terminų pabaiga. Aprašo 13 punkte nurodyta, kad Aplinkos ministerija, apsvarsčiusi visas aplinkybes, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl leidimo (pakartotinio leidimo) išdavimo projektą arba pateikia pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodydama jo prašymo atmetimo priežastis, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio Aprašo 9, 10, 11 ir 12 punktuose nurodytų dokumentų gavimo arba šių dokumentų gavimo termino pabaigos. Atsižvelgus į tai, kad Aprašo 12 punkte nustatyta tvarka atsakovas iš pareiškėjo papildomus dokumentus gavo 2005 m. lapkričio 23 d. ir 2006 m. sausio 18 d. (AB „Geonafta“ 2005 m. lapkričio 22 d. raštas Nr.1171 ir 2006 m. sausio 16 d. raštas Nr. 55), o Klaipėdos apskrities viršininko administracijos išvada Aplinkos ministerijos padalinyje buvo gauta 2006 m. vasario 8 d. (Aprašo 8.2 ir 10 punktai), pagal Aprašo 13 punkto nuostatas nuo 2006 m. vasario 8 d. turėjo būti skaičiuojamas 30 kalendorinių dienų terminas priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2005 m. lapkričio 7 d. prašymo. Per šį ar kitą terminą sprendimas nebuvo priimtas. Aprašas neįpareigoja Aplinkos ministerijos pranešti prašymą dėl Leidimo išdavimo padavusiam subjektui apie tai kada gauti visi dokumentai, kurių reikia sprendimui, numatytam Aprašo 13 punkte, priimti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo žinoma kada atsakovas gavo sprendimo priėmimui reikalingus dokumentus. Tai patvirtina ir pareiškėjo 2006 m. balandžio 5 d. raštas, kuriuo jis informavo atsakovą, kad yra pateikęs visus dokumentus ir prašo informuoti kaip yra sprendžiamas jo prašymas dėl Leidimo išdavimo. 2006 m. balandžio 24 d. Aplinkos ministerijos posėdžio protokolas Nr. 04 - 62 patvirtina, minėtą dieną buvo svarstytas pareiškėjo 2005 m. lapkričio 7 d. prašymas, tačiau sprendimas nebuvo priimtas, nutarta sušaukti posėdį pakartotinai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad toks posėdis įvyko. 2006 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (1 - 20) - D8-3517 (atsakymas į pareiškėjo 2006 m. balandžio 5 d. raštą) atsakovas pranešė pareiškėjui, kad klausimo dėl Leidimo išdavimo svarstymas yra sustabdytas kol įsigalios Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl Tarptautinio arbitražo teismo prie Tarptautinių prekybos rūmų 2003 m. spalio 30 d. sprendimo pripažinimo, nors Aprašas Leidimo išdavimo procedūros sustabdymo nenumato.
Nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Leidimo išdavimo procedūros sustabdymu, 2006 m. gegužės 22 d. raštu kreipėsi į Aplinkos ministrą, prašydamas spręsti jo 2005 m. lapkričio 7 d. prašymą iš esmės (b.l.26-32). 2006 m. birželio 1 d. raštu Aplinkos ministerijos sekretorius informavo pareiškėją, kad jo rašte išdėstyti teiginiai ir reikalavimai yra nagrinėjami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (b.l.35). Iš 2006 m. birželio 1 d. rašto turinio matyti, kad tai ne individualus administracinis sprendimas (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis), o informacinio pobūdžio raštas, kuriuo pranešama pareiškėjui apie tai, kad yra pradėta jo 2006 m. gegužės 22 d. prašymo nagrinėjimo procedūra. Pareiškėjas 2006 m. lapkričio 28 d. raštu kreipėsi į Aplinkos ministrą, kuriame nurodė, kad 2006 m. birželio 1 d. raštu jis buvo informuotas apie jo reikalavimų nagrinėjimą, tačiau jokios papildomos informacijos negavo. Tuo pačiu raštu prašė spręsti jo 2005 m. lapkričio 7 d. prašymą iš esmės (b.l.36-43). 2006 m. gruodžio 19 d. raštu Nr.(1-20)-D8-10458 Aplinkos ministerijos sekretorius informavo pareiškėją apie tai, kad jo 2006 m. lapkričio 28 d. prašymas yra analogiškas 2006 m. gegužės 22 d. ir 2005 m. lapkričio 7 d. prašymui. Nurodė, kad 2006 m. balandžio 25 d. raštu Nr.(1-20)-D8-3517 pareiškėjui buvo pranešta apie Leidimo išdavimo sustabdymą ir šio rašto pareiškėjas neskundė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat informavo apie tai, kad atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo svarbą, 2006 m. gruodžio 14 d. kreiptasi į Ūkio ir Teisingumo ministerijas bei VĮ Valstybės turto fondą (VAGK bylos 1 tomas, 181 lapas). Kaip matyti iš pareiškėjo 2007 m. vasario 19 d. skunde Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai suformuluotų reikalavimų, pareiškėjas apskundė Komisijai Aplinkos ministerijos vilkinimą priimti sprendimą dėl 2006 m. lapkričio 28 d. prašymo(VAGK bylos 1 tomas, l.1-10).
Atsižvelgdama į pareiškėjo 2006 m. gegužės 22 d. ir 2006 m. lapkričio 28 d. prašymų turinį ir kartu su šiais prašymais pateiktą medžiagą, šių prašymų pateikimo faktines aplinkybes, viešojo administravimo subjekto, kuriam šie prašymai buvo pateikti, kompetenciją, teisėjų kolegija vertina, kad minėti pareiškėjo raštai laikytini skundais, pateiktais centrinio valstybinio administravimo subjekto (Aplinkos ministerijos) vadovui (Aplinkos ministrui) dėl to, kad jo vadovaujamoje institucijoje nesprendžiamas jos kompetencijai teisės aktais priskirtas klausimas – nepriimamas sprendimas dėl Leidimo išdavimo. Atsižvelgdama į minėtų aplinkybių visumą, kolegija konstatuoja, kad minėti pareiškėjo prašymai nelaikytini prašymais dėl Leidimo išdavimo Aprašo 6 punkto prasme, o laikytini skundais, kad nesprendžiamas 2005 m. lapkričio 7 d. prašymas, pateiktas vadovaujantis Aprašo 6 punktu. Kolegija sutinka su Komisijos, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiškėjas turėjo teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apskųsti atsakovo sprendimus, veiksmus ar neveikimą (vilkinimą) anksčiau nė gavo atsakovo 2006 m. gruodžio 19 d. raštą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirinko tokį savo interesų gynimo būdą, kad pirmiausia kreipėsi į viešojo administravimo subjekto (institucijos), kurio kompetencijai priskirta spręsti pareiškėjo pateiktą prašymą, vadovą.Viešojo administravimo įstatymo prasme toks fizinio ar juridinio asmens savo teisių gynimo būdas yra galimas. Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr.1138 (byloje aktuali 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr.1445 redakcija), 11.9 punkte nurodyta, kad Aplinkos ministras koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos padalinių veiklą, taip pat įstaigos ir ministerijos veiklą per šių įstaigų vadovus. Todėl 2006 m. gegužės 22 d. ir 2006 m. lapkričio 28 d. pareiškėjo pateikti Aplinkos ministrui prašymai turėjo būti nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo (byloje aktuali iki 2006 m. gruodžio 31 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatyta tvarka ir priimti šio įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantys sprendimai. Tokie sprendimai nebuvo priimi. Pareiškėjui buvo atsakyta 2006 m. birželio 1 d. ir 2006 m. gruodžio 19 d. Aplinkos ministerijos sekretoriaus pasirašytais informacinio pobūdžio raštais.
Komisija sprendime ir tretysis suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog visi pareiškėjo prašymai atsakovui, kurie rašyti vėliau nė 2005 m. lapkričio 7 d., t.y. 2006 m. balandžio 5 d., 2006 m. gegužės 22 d. ir 2006 m. lapkričio 28 d., yra kartotiniai prašymai. Kartotiniu prašymu gali būti laikomas toks prašymas, kuris atitinka teisės aktų nustatytas sąlygas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr.-736 redakcija) 23 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr.875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punkto nuostatas, prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką. Analogiškai reglamentavo ir iki minėto Nutarimo priėmimo galiojusios Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr.1491, 33 punktas. Taigi kartotiniu prašymu minėto teisinio reglamentavimo prasme gali būti laikomas toks prašymas, jei dėl ankstesnio to paties asmens prašymo ta pati institucija yra priėmusi sprendimą ir asmuo kreipiasi tuo pačiu klausimu iš naujo, nenurodydamas naujų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nė vienas pareiškėjo prašymas nebuvo išspręstas iš esmės, o pareiškėjo prašymai, pateikti po 2005 m. lapkričio 7 d., nors ir siekiant to paties tikslo – Leidimo išdavimo – nėra tapatūs ir kartotiniai minėto teisinio reglamentavimo prasme. 2006 m. balandžio 5 d. raštu pareiškėjas informavo atsakovą, kad yra pateikęs visus dokumentus ir prašė pranešti kaip yra sprendžiamas jo 2005 m. lapkričio 7 d. prašymas išduoti Leidimą. 2006 m. gegužės 22 d. raštu pareiškėjas skundėsi Aplinkos ministrui dėl to, kad 2006 m. balandžio 25 d. nepagrįstai buvo sustabdyta Leidimo išdavimo procedūra ir prašė spręsti klausimą dėl Leidimo išdavimo iš esmės, o 2006 m. lapkričio 28 d. skundėsi Aplinkos ministrui dėl to, kad po 2006 m. birželio 1 d. (Aplinkos ministerijos sekretoriaus pranešimo) negavo jokios informacijos apie jo 2006 m. gegužės 22 d. prašymo sprendimą.
Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad pareiškėjui pateikus skundą Komisijai dėl vilkinamo priimti sprendimą dėl 2006 m. lapkričio 28 d. prašymo, Komisija, atsižvelgdama į pareiškėjo skunde pateiktus reikalavimus (administracinio ginčo ribas), turėjo nagrinėti ir vertinti, ar atsakovas vilkina priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2006 m. lapkričio 28 d. prašymo, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus. Kaip matyti, iš sprendimo turinio, Komisija nukrypo nuo administracinio ginčo ribų (jas nepagrįstai išplėtė) ir nepagrįstai įvertinusi, kad pareiškėjo prašymai yra kartotiniai, priėjo nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą. Apeliantų argumentai, kad pareiškėjas neapskundė Leidimo išdavimo procedūros sustabdymo Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka yra teisingi, tačiau tai ne šio administracinio ginčo dalykas, nes, kaip minėta, pareiškėjas pasirinko kitą savo interesų gynimo būdą - kreipėsi į viešojo administravimo subjekto (institucijos), kurio kompetencijai priskirta priimtis Aprašo 13 punkte nurodytus sprendimus, vadovą, nurodydamas, kad jo vadovaujamoje institucijoje nesprendžiamas jos kompetencijai teisės aktais priskirtas klausimas (nepriimamas sprendimas dėl Leidimo išdavimo), o Komisijai apskundė atsakovo vilkinimą priimti sprendimą dėl 2006 m. lapkričio 28 d. prašymo, kuris turėjo būti išspręstas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu. Atsižvelgdama į šio administracinio ginčo ribas, kolegija nevertina pareiškėjo, apeliantų ir Komisijos argumentų dėl Leidimo išdavimo procedūros sustabdymo apskundimo. Kadangi atsakovas dėl pareiškėjo 2006 m. lapkričio 28 d. prašymo, kurį turėjo nagrinėti Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, per mėnesį nepriėmė sprendimo (VAĮ 8 straipsnis), pareiškėjas turėjo pagrindą šį atsakovo neveikimą apskųsti administracinių ginčų komisijai per ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytą dviejų mėnesių terminą ir šio termino nepraleido (skundą pateikė 2007 m.vasario 22 d.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje; teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl teismas neturėjo nei teisės, nei pareigos nagriunėti ir vertinti kokias pasekmes sukeltų Leidimo išdavimas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas neprašė Komisijos ir teismo įpareigoti atsakovą išduoti Leidimą, o prašė priimti vieną iš Aprašo 13 punkte numatytų sprendimų (pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą arba pateikti Bendrovei motyvuotą atsakymą, nurodydama prašymo atmetimo priežastis).
Jeigu atitinkamoje įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusio poįstatyminio teisės akto normoje fiziniam ar juridiniam asmeniui yra numatyta tam tikra objektinė teisė ir asmuo sprendimus dėl tos teisės įgyvendinimo įgaliotai institucijai nustatyta tvarka pareiškia (pateikia atitinkamus dokumentus), jog jis atitinka teisės aktais nustatytus reikalavimus ir nori pasinaudoti šia teise, viešojo administravimo subjektas privalo nustatyta tvarka ir terminais priimti motyvuotą sprendimą (individualų administracinį aktą), išaiškinti apskundimo tvarką. Priešingas viešojo administravimo subjekto elgesys pažeidžia viešojo administravimo principus, nesiderina su gero viešojo administravimo taisyklėmis. Viešojo administravimo subjektas, taikydamas viešosios teisės normas, turi vadovautis pagrindiniu viešosios teisės principu: leidžiama tik tai ir tik tiek, kiek tai tiesiogiai numatyta jų kompetencijos ribas apibrėžiančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Teisės aktuose, tarp jų Viešojo administravimo įstatyme, įtvirtinta nuostata per atitinkamus terminus priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkančio turinio sprendimą dėl asmens prašymo (skundo) nėra viešojo administravimo subjekto diskrecijos teisė, o pareiga. Nagrinėjamu atveju minėtos nuostatos buvo pažeistos. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas dėl pareiškėjo 2006 m. gegužės 22 d. ir 2006 m. lapkričio 28 d. prašymų išspręsti iš esmės jo 2005 m. lapkričio 7 d. prašymą, nepriėmė jokio sprendimo, nei 2006 m. gruodžio 19 d. rašte, nei kituose prieš tai minėtuose raštuose nė karto neišaiškino pareiškėjui teisės paduoti skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjui pateikus viešojo administravimo subjekto (institucijos) vadovui, kurio vadovaujamos institucijos kompetencijai priskirta priimti sprendimą dėl Leidimo išdavimo, prašymą išspręsti Leidimo išdavimo klausimą iš esmės, nebuvo priimtas joks sprendimas, pažeidžia gero administravimo taisykles, asmens teisę per nustatytą terminą gauti dėl pateikto prašymą iš kompetentingtos institucijos sprendimą per nustatytą terminą, varžo kai kurias kitas subjektines teises.
Pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai, pagrįstai panaikino Komisijos 2007 m. kovo 8 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą priimti vieną iš Apraše numatytų sprendimų.
Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus remiantis jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.