- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- 1S-177-396/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Svajūnas Knizleris, Kęstutis Jucys (pran.)
- Nuteistasis
- S. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria netenkintas Alytaus pataisos namų direktoriaus teikimas dėl nuteistojo S. K. perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su gauta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi nuteistojo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas (nuo 2005 m. gruodžio 13 d. iki 2006 m. birželio 14 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendis pakeistas. S. K. nusikalstama veika iš BK 147 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir S. K. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat S. K. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteistas penkerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu S. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį – septynerių metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 8 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį dėl S. K. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, paliko nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, prie Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžio paskirtos S. K. septynerių metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, paskirtą penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir S. K. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų.
Šalies argumentai
Alytaus pataisos namų direktorius teikimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl nuteistojo S. K. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi netenkino Alytaus pataisos namų direktoriaus teikimo dėl nuteistojo S. K. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo. Teismas nustatė, kad S. K. formaliai atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, tačiau įvertinęs bylos aplinkybių visumą, susijusių su nuteistojo galimybe tęsti bausmę lengvesnėmis sąlygomis, konstatavo, jog nuteistąjį perkėlus atlikti bausmę į atvirąją koloniją, nebus pasiekti bausmės tikslai bei nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokią išvadą teismas grindė ankstesniu nuteistojo teistumu už analogiškas nusikalstamas veikas bei aplinkybėmis, kad praeityje jam buvo taikytas lygtinis paleidimas bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, atsižvelgė ir į tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu S. K. drausmine tvarka baustas net tris kartus, nedirbo.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. K. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį.
Skunde nurodo, kad priešingai nei nustatė Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, jis praeityje teistas tik du kartus. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 11 d. nutartimi neteisingai subendrino jam paskirtas bausmes ir paskyrė per griežtą galutinę bausmę. Nors šioje nutartyje nurodoma, kad bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, tačiau nuteistojo vertinimu, teismas šias bausmes sudėjo visiškai.
Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino tai, jog bausmės atlikimo metu buvo skatintas devynis kartus, o paskirtos nuobaudos nesusijusios su smurtiniais veiksmais ir nebegalioja. Be to, pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą bei įvairias specialybes, savarankiškai mokosi anglų kalbos, išlaiko sūnų. Laisvės atėmimo bausmę lengvojoje grupėje atlieka ilgiau nei vienerius metus, charakterizuojamas teigiamai, todėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Pažymi, kad Alytaus pataisos namuose nėra galimybių įsidarbinti pagal specialybę, tačiau perkeltas į atvirąją koloniją dirbtų, o jei pažeistų nustatytą tvarką, vėl būtų grąžintas bausmę atlikti pataisos namuose.
Tai, kad koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, tinkamai neįvertina pasekmių, pasitiki sėkme, nuteistojo vertinimu, yra būdingos daugeliui asmenų ir tikrai nepatvirtina pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. Be to, nustatyta, kad jis yra emociškai stabilus, nekonfliktiškas, neturi priklausomybių, tačiau Vilniaus apygardos teismas šių aplinkybių nevertino.
S. K. skunde tvirtinama, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nustatyta, jog jis galimai padarė kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 94-1-00109-10 tiriamas nusikalstamas veikas, tačiau jam jokie įtarimai nėra pareikšti, todėl šis argumentas yra nepagrįstas.
Gynėjas prašo nuteistojo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. K. skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino BVK 140 straipsnio 4 dalies nuostatas ir teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti paskirtos bausmės atlikimą.
BVK 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą, atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis S. K. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatytus formalius kriterijus, t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. buvo paskirtas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, o lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas nuo 2016 m. lapkričio 21 d.
Pažymėtina, kad nuteistųjų asmenų, atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje, teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Asmenys, atliekantys bausmę atvirojoje kolonijoje, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, t. y. kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems.
Iš nuteistojo S. K. asmens bylos medžiagos matyti, kad S. K. teistas du kartus (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu). Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą subendrinus šiais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, tačiau teisėjų kolegija šio skundo argumento nevertina, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu S. K. nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje, padarymą, priešingai nei teigia nuteistasis, nešvelnina jo teisinės padėties. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis S. K. ir ankščiau buvo teistas du kartus. Nors teistumai ir išnykę, tačiau šios paminėtos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio bei moralės normų. Be to, kaip teisingai nustatė Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, nuteistajam ir anksčiau buvo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – lygtinis paleidimas bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo.
Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, S. K. drausmine tvarka baustas tris kartus (nors nuobaudos nebegalioja). Be to, nustatyta, kad nuteistasis koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, neįvertina ilgalaikių pasekmių, pernelyg pasitiki sėkme.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis S. K. lengvosios grupės sąlygomis laikomas tik nuo 2015 m. kovo 24 d., t. y. tik prieš vienerius metus iki Alytaus pataisos namų administracijos teikimo pateikimo, todėl nėra galimybių objektyviai įvertinti nuteistojo elgesį jam atliekant bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Tai, kad nuteistasis S. K. teigiamai charakterizuojamas, aktyviai dalyvauja įvairiose programose, kreipėsi dėl įsidarbinimo, skatintas ne kartą bei moka priteistą žalą dalimis ir kt., nesuteikia pakankamo pagrindo tenkinti pataisos namų administracijos teikimą ir nuteistąjį perkelti į atvirąją koloniją.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis S. K. skunde teisingai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai konstatavo dėl galimai naujų nusikalstamų veikų padarymo, tiriamų ikiteisminiame tyrime Nr. 94-1-00109-10, nes iš Tauragės apylinkės prokuratūros pateiktų duomenų matyti, jog S. K. nauji įtarimai nėra pareikšti. Tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo į atvirąją koloniją.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas Alytaus pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo S. K. perkėlimo į atvirąją koloniją atmetė pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo S. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.