- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-2177-656/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00612-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas (pran.), Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- L. D.
- Ieškovas
- R.
- Kategorijos
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignotas, teisėjų Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) atsakovo L. D. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. B., A. B., V. K. ieškinį atsakovui L. D. dėl kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovės pareiškė ieškinio reikalavimą atsakovo L. D. nuosavybės teisėmis valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatyti kelio servitutą, pažymėtą indeksu S1, kurio plotas 351 m² ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), kelio servitutą, pažymėtą indeksu S1, kurio plotas 38 m² suteikiantį transporto priemonės važiuoti ir išvažiuoti į ieškovėms priklausančius žemės sklypus pagal UAB „GeoVySa“ paruoštą brėžinį. Jos nurodė, kad bendrąja nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties 12,58 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Visą laiką ieškovės į savo žemės sklypą patekdavo per atsakovo ir trečiojo asmens L. R. valdomus sklypus. Trečiojo asmens L. R. žemės sklype yra pažymėtas kelio servitutas iki ieškovių žemės sklypo, tačiau iki šio kelio servituto ieškovės negali patekti, nes dalyje atsakovo žemės sklypo nėra pažymėto kelio servituto, nors dar prieš nepriklausomybės atkūrimą atsakovo žemės sklype buvo suformuotas kelias, kurio dalis padengta asfaltu, ir juo ieškovės patekdavo į savo žemės sklypą. Dėl valstybės institucijų klaidų atsakovo žemės sklypuose nebuvo pažymėtas kelio servitutas.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir siūlė alternatyvų servituto nustatymą. Jis nurodo, kad nustačius ieškovėms kelio servitutą, jis netektų galimybės naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, nes likusioje žemės sklypo dalyje yra kitiems asmenims priklausantys pastatai ir atsakovas priverstas jiems išnuomoti žemės. Nesutiko, jog kelio servitutas būtų nustatomas neatlygintinai ir prašė teismo nustatyti kelio servitutą pagal atsakovo pateiktą planelį.
Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, nes atkuriant atsakovui nuosavybės teises per klaidą buvo pažymėtas ne visas kelio servitutas.
Tretysis asmuo ūkininkas K. J. nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų patenkintas ieškovių ieškinys ir mano, jog ieškovės turi turėti teisę važiuoti per atsakovo žemės sklypą. Jis taip pat nurodė, kad nesutinka, jog būtų nustatytas kelio servitutas pagal atsakovo siūlomą variantą (per atsakovo K. J. išnuomotą žemės sklypą), nes jis yra neracionalus, jį įrengti reikalingos neprotingai didelės išlaidos, kelias eitų per ūkininko K. J. išsinuomotą atsakovo žemės sklypo dalį, kurioje ūkininkas vykdo ūkinę veiklą, o teritorija aplink pastatus yra aptverta tvora ir saugoma.
II. Teismo sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nustatė kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis L. D. nuosavybės teisėmis valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu S1, kurio plotas 351 m2, ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), kelio servitutą, pažymėtą indeksu S1, kurio plotas 38 m2, suteikiantį teisę transporto priemonėms važiuoti ir išvažiuoti į R. B., A. B. ir V. K. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pagal 2012 m. birželio 6 d. UAB „GeoVySa“ paruoštą brėžinį. Priteisė L. D. solidariai iš ieškovių R. B., A. B. ir V. K. 3000 Lt kompensaciją.
Teismas nustatė, kad ieškovių ir atsakovo sklypai ribojasi. Ieškovės nurodo, kad jos neturi galimybės keliu patekti į savo žemės sklypą jokiu kitu keliu, išskyrus einančiu per atsakovo 0,8692 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, nes šiame žemės sklype numatytas servitutas patekti į L. R. žemės sklypą, o L. R. žemės sklype numatytas kelio servitutas, kuriuo ieškovės patenka į joms priklausantį žemės sklypą, per dalį atsakovo L. D. 1,1834 ha žemės sklypo. Ieškovės prašo nustatyti servitutą jau nuo seno egzistuojančiam keliui, tačiau atsakovas su tokiu ieškovų reikalavimu nesutinka.
Servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Tokiu atveju teismas, nustatydamas servitutą, turi įvertinti ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Teismas, spręsdamas servituto nustatymo tikslingumo klausimą, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų servitutą nustatyti prašančio asmens teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo. Taip pat turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros, taip pat proporcingumo principų. Atkuriant nuosavybės teises į sklypą, šiuo metu nuosavybės teise priklausantį ieškovėms, sklypui, kaip viešpataujančiam daiktui, nebuvo numatytas kelio servitutas jokiame gretimame sklype, tiesioginio susisiekimo su valstybiniu keliu šis sklypas neturi. Nuvykus į ieškovėms ir atsakovui priklausančius žemės sklypus buvo nustatyta, kad į ieškovių žemės sklypą per atsakovo žemės sklypą eina kelias, kuris yra suformuotas seniai, dalis jo išasfaltuota. Šią aplinkybę patvirtino proceso dalyviai. Tai matyti ir antstolio surašytame 2012-10-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Teismas nusprendė, kad nenustačius ieškovėms kelio servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis ieškovių žemės sklypų naudoti pagal paskirtį. Teismas atsižvelgė į tai, kuris pasiūlymas labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą ir protingumo principus. Teismas nusprendė, kad tinkamiausias yra ieškovių prašomas nustatyti kelio servitutas, nes jų prašomoje vietoje nustatyti kelias yra padarytas, juo nuo seno važinėjo ieškovės, dalis kelio padengta asfaltu. Atsakovo siūlomas variantas yra neprotingas ir nepagrįstai apsunkintų ieškovių padėtį, nes nuvykus į vietą buvo patvirtinti ieškovių parodymai, jog atsakovo nurodomoje vietoje įrengti kelią būtų labai brangu, nes yra pelkėta vietovė, t.y. reikėtų neproporcingai didelių sklypo kainai išlaidų kelio įrengimui. Be to, tai sudarytų papildomų nepatogumų trečiajam asmeniui ūkininkui K. J., nes siūlomas nustatyti kelio servitutas eitų per jo aptvertą teritoriją, kuri yra nuolat saugoma, todėl jam padidėtų saugojimo išlaidos. Atsakovas nepateikė tinkamo, įstatymų reikalavimus atitinkančio siūlomo nustatyti kelio servituto plano, kurį teismas galėtų tvirtinti.
Teismas, vadovaudamasis CK 4.129 str., ir įvertinęs byloje surinktus duomenis nusprendė, kad tinkama kompensacija už kelio servitutą yra 3000 Lt. Kelio servitutas užima 389 kvadratinius metus, t.y. 0,0389 ha. Nors atsakovas teigia, kad keliu užimamos žemės rinkos vertė 15000 Lt, šio savo teiginio jis neįrodė, nes nepateikė jokių skaičiavimų. Registrų centro duomenų bazės išraše nurodyta, kad viso 0,8692 ha žemės sklypo vertė yra 7497 Lt, o kelias užima tik 1/22 šio sklypo dalį. Atsakovas taip pat neįrodė aplinkybės, jog nustačius kelio servitutą jis negalės naudoti pagal paskirtį žemės sklypo. Teismas nusprendė, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinka 3000 Lt kompensacija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovės neįrodė, kad patekti į jų sklypą nėra kitos galimybės, išskyrus atsakovo sklypą. Iš pateikto servituto plano neaišku, ar ieškovės gali patekti į savo sklypą tik vieninteliu plane nurodytu keliu, nes nepateiktas viso ieškovių sklypo planas (visas perimetras). Ieškovių siūlomas kelio servitutas nėra vienintelė galimybė patekti į jų sklypą.
2. Teismas vertindamas vietos apžiūros protokole nurodytas aplinkybes, šias aplinkybes iškraipė, nes šalių sklypuose nėra įrengtas kelias LR Statybos įstatymo prasme. Yra tik susiformavusios transporto vėžės. Antstolio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuota asfaltuota vieta, kurioje nesiekiama nustatyti kelio servituto.
3. Teismas priėmė atsakovo pateiktą planą, kuriame pažymėtas atsakovo siūlomas servitutas. Teismas vadovaujasi planu, kurio tinkamo atsakovas nepateikė. Teismo išvada, kad atsakovo siūlomas nustatyti servitutas pareikalautų didelių kelio įrengimo išlaidų, nepagrįsta įrodymais.
4. Teismas, nustatydamas ieškovių atlyginimo atsakovui dydį, negrindžia jo rinkos kainos skaičiavimais, o tai daro formaliai aritmetiškai. Nustačius ieškovių prašomą servitutą, atsakovui nelieka sklypo dalies, kurią jis galėtų naudoti savo reikmėms. Ginčo sklype jau yra nustatytas 1780 kv.m. kelio servitutas, eiti važiuoti arba ginti gyvulius. Atsakovo sklype yra tretiesiems asmenims K. J. ir L. R. nuosavybės teise priklausantys pastatai. Pastatai ir kelias turi apsaugos zonas pagal LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 nustatytas Specialiasias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Ginčijamu teismo sprendimu nustatytas kelias taip pat turi apsaugos zonas. Apsaugos zonose atsakovui ribojamos galimybės statyti pastatus, vystyti ūkinę veiklą. Atsakovas įrodinėjo teismui, kad faktiškai prarastų galimybę naudotis sklypu.
5. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba, sutikdama su ieškiniu, elgėsi nesąžiningai. Jeigu prieš atkuriant nuosavybės teisę, ieškovėms administraciniu aktu būtų nustatytas servitutas ir apie tai būtų informuotas atsakovas, tai jis būtų galėjęs pasirinkti ar atkurti nuosavybes teises į pasirinktą sklypą.
6. Visuma nurodytų argumentų reiškia, kad pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 185 str.).
Atsiliepimas
Ieškovės atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
1. Pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėta sprendimą. Teismas apžiūrėjo atsakovo sklypus vietoje ir nepasitvirtino atsakovo argumentas, kad patekti į ieškovių sklypą galima irt kitais būdais. UAB „GeoVySa“ paruoštame brėžinyje dėl servituto nustatymo sklypuose yra ieškovių žemės sklypo išdėstymo schema, matosi patekimo į ieškovių žemės sklypą galimybės.
Šalies argumentai
2. Apelianto argumentas, kad nebuvo kelio LR Statybos įstatymo prasme, yra nepagrįstas. Teismas kelią apžiūrėjo vietoje ir nustatė, kad atsakovas uždėjo atitvarą, todėl ieškovės buvo priverstos kreiptis į teismą. Ieškovės keliu naudojosi nuo 2004 m. iki 2011 m. pabaigos.
3. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad kelias faktiškai buvo iki atkuriant nuosavybės teises atsakovui, tačiau tinkamo kelio servitutas nebuvo įteisintas. Ieškovių siūlomas kelios variantas yra tinkamesnis. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovo siūlomo kelio įrengimas pareikalautų didelių kelio įrengimo sąnaudų, lyginant su ieškovių sklypo verte. Ieškovės pateikė atsakovo siūlomo kelio varianto preliminarią sąmatą.
4. Teismas pagrįstai pasisakė, kad atsakovo siūlomas kelio variantas eitų per trečiojo asmens K. J. naudojamą aptvertą teritoriją, kuri nuolat saugoma, todėl K. J. padidėtų saugojimo išlaidos.
5. Prieš atsakovui atkuriant nuosavybes teises į žemės sklypą, atsakovui buvo žinoma, kad sklype yra trečiųjų asmenų ūkiniai pastatai, todėl atsakovas turėjo įvertinti šias aplinkybes ir nepagrįstai kelia šias problemas apeliaciniame skunde.
6. Teismas pagrįstai nustatė proporcingą servituto plotui 3000 Lt kompensaciją už kelio servitutą. Ieškovės sutinka sumokėti 3000 Lt kompensaciją. Tarp šalių faktiškai kilo ginčas tik dėl kompensacijos dydžio.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinio skundo argumentas, kad servitutas nebuvo nustatytas per klaidą, nepagrįstas. Vilniaus apskrities viršininko administracija administraciniu aktu - 1999-06-14 sprendimu Nr.89-5602 - atkūrė nuosavybės teises į žemę apelianto tėvui K. D., ir sprendime buvo nustatytas kelio servitutas – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per sklypo dalį. Tačiau servitutas nebuvo pažymėtas projekto plane.
2. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovėms kelio servitutas, kuriuo galėtų patekti į joms priklausantį žemės sklypą gretimame žemės sklype nėra numatytas ir tiesioginio susisiekimo su keliu jų sklypas neturi.
3. Teismas išaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priimtas teismo sprendimas yra išsamus, surinkti įrodymai išnagrinėti pilnai ir objektyviai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliaciniame skunde keliami servituto būtinumo bei vietos ir atsakovo nuostolių dydžio klausimai.
Dėl servituto būtinumo ir vietos
Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas nepateikė tinkamo, įstatymų reikalavimus atitinkančio siūlomo nustatyti kelio servituto plano, kurį teismas galėtų tvirtinti, yra nepagrįstas ir yra šalinamas, nes po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo atsakovo pateiktas žemės sklypo su pažymėtu servitutu bei sklypo kadastriniais duomenimis bei taškų koordinatėmis formos aspektu yra tinkamas (b.l.108). Atsakovo pateiktas brėžinys su siūlomu servitutu turi būti vertinamas iš esmės.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį Teismas pagrįstai taikė viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros, taip pat proporcingumo principus. Ieškovių pateiktame brėžinyje dėl servituto nustatymo nurodyta bendra tiek ieškovių, tiek atsakovo žemės sklypų išdėstymo schema (su perimetrais) (b.l.10), todėl apelianto teiginys, kad iš pateikto servituto plano neaišku, ar ieškovės gali patekti į savo sklypą tik vieninteliu plane nurodytu keliu, nes nepateiktas viso ieškovių sklypo planas (visas perimetras), nepagrįstas. Nors ieškovių siūlomas kelio servitutas nėra vienintelė galimybė patekti į jų sklypą, tačiau apelianto pasiūlytas servitutas per kaimyninį trečiajam asmeniui K. J. išnuomotą sklypą (b.l.108) neatitinka objektyvumo, proporcingumo ir civilinių santykių dalyvių interesų derinimo principų. Vietos apžiūros metu bei iš ieškovių ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad atsakovo siūlomas servitutas sukelia neproporcingus nepatogumus, nes siūloma važiuoti per aptvertą ir saugomą teritoriją, kurioje laikomos materialinės vertybės. Už trečiojo asmens K. J. naudojamo sklypo yra drėgna pieva, kurioje kelio įrengimas, kaip nurodyta ieškovių pateiktoje sąmatoje, kainuotų 17970,92 Lt. Be to, iš byloje esančių antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, fotonuotraukų, ortofotonuotraukos, teismo vietos apžiūros metu nustatytų aplinkybių visumos, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovių prašomas nustatyti kelio servitutas atitinka istoriškai susiklosčiusio kelio vietą. Esminę reikšmę taip pat turi ir aplinkybė, kad dalis kelio, kuriuo siekia naudotis ieškovės, patenka į kaimyninį trečiojo asmens L. R. sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.25), su kuriuo ieškovės jau anksčiau yra sudariusios sutartį dėl 866 kv.m. servituto nustatymo. Todėl ieškovių prašomas nustatyti servitutas atsakovo sklype ir sutarties pagrindu L. R. sklype nustatytas servitutas sudaro vientisą kelią. CK normų, reglamentuojančių servituto nustatymą kontekste, „kelio“ sąvoka vartojama bendrine prasme – tai yra vieta, kuria einama, važiuojama (http://zodynai.igloro.info/z/kelias/), todėl apelianto argumentas, kad nustatant servitutą kelias turi būti suprantamas kaip statinys LR Statybos įstatymo prasme, nepagrįstas.
Vilniaus apskrities viršininko 2001-04-30 įsakyme Nr.1341-89 dėl L. D. žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo ir tikslinės žemės paskirties pakeitimo 2 punkte nustatytas servitutas kitiems asmenims laisvai ir neatlygintinai eiti, važiuoti arba ginti gyvulius (b.l.74), nors įsakymas nebuvo įgyvendintas ir kadastrinių matavimų metu servitutas nebuvo nustatytas, plane nepažymėtas bei neįregistruotas. Tačiau atsakovas negali remtis aplinkybe, kad įgydamas sklypus nesuvokė aplinkybės apie galimybę nustatyti servitutą. Atsakovo argumentai, kad dėl sklype esančių pastatų apsaugos ir ieškovių prašomas nustatyti servitutas faktiškai užkirs galimybes naudotis sklypu, nereikšmingas, nes atsakovas įgydamas ginčo sklypą nurodytas aplinkybes žinojo.
Dėl atsakovo nuostolių dydžio
Ieškovės pripažįsta, kad teismo sprendimu nustatytas servitutas yra atlygintinis ir sutinka išmokėti atsakovui 3000 Lt vienkartinę kompensaciją, kuria dengiami atsakovo nuostoliai. Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad tinkama kompensacija už kelio servitutą yra 3000 Lt. Nurodė, kad kelio servitutas užima 389 kvadratinius metus, t.y. 0,0389 ha. Nors atsakovas teigia, kad keliu užimamos žemės rinkos vertė 15000 Lt, šio savo teiginio jis neįrodė, nes nepateikė jokių skaičiavimų. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad viso 0,8692 ha žemės sklypo vertė yra 7497 Lt, o kelias užima tik 1/22 šio sklypo dalį. Atsakovas taip pat neįrodė aplinkybės, jog nustačius kelio servitutą jis negalės naudoti pagal paskirtį žemės sklypo. Priešingai iš pateiktų planų matyti, kad gana nemaža 0,8692 ha žemės sklypo dalis yra užstatyta pastatais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teismas nusprendė, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinka 3000 Lt kompensacija.
Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi LR Žemės įstatymo 23 straipsnyje. LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau vadinama Metodika). Nagrinėjamame ginče servituto apimtis nustatinėjama ne administraciniu aktu, bet teismo sprendimu, todėl taikyti Metodiką nėra pagrindo. Tačiau Metodikos 9 punkte nurodyti kriterijai (formulės), pagal kuriuos apskaičiuojami nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo. Šie kriterijai yra žemės plotas, kuriame nustatomas servitutas, vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, kapitalizacijos normos rodiklis (santykis tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina), žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, naudojimo pagal pagrindinę paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį laipsnis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Metodikoje nustatyti kriterijai gali būti pagrindas apskaičiuoti ir teismo sprendimu nustatomo servituto nuostolius tarnaujančio daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2012).
Apeliacinės teisėjų kolegija, susipažinusi su Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, nustatė, kad ginčo sklypo žemės sklypo nominali vertė, kuria rėmėsi pirmos instancijos teismas yra 7497 Lt, tačiau vidutinė rinkos vertė, kuria riekia remtis skaičiuojant nuostolius, 2013-05-23 buvo 47400 Lt. Nominali žemės sklypo vertė nėra vidutinė rinkos vertė, todėl teismas turėjo remtis vidutine rinkos vertė. Aritmetiškai skaičiuojant 1/22 sklypo dalies rinkos vertę, ji būtų 2155 Lt, o teismas priteisė 3000 Lt kompensacija.
CK 6.249 str. 1 d. nustatyta jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, todėl teismas turi diskrecijos teisę nustatyti kompensuojamų nuostolių dydį ne tik vadovaudamasis formaliais skaičiavimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-02-17 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-69/2009 išaiškino: „....servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių priteisimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Tai atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www.egtl.org). Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška. Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, nustatyta teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes <....>“. Apelianto argumentai, kad dėl nustatyto servituto ir jau esamų kitiems savininkams priklausančių pastatų apsaugos zonų jis praktiškai praranda galimybe naudotis sklypu, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes nepagrįsti konkrečiais įrodymais ir yra už šios bylos nagrinėjimo ribų. Atsižvelgiant į sklypo rinkos vertę, tęsti bylinėjimąsi būtų neekonomiška.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos, nustatydamas vienkartinės kompensacijos dydį, tinkamai įvertino visas servituto nustatymo aplinkybes ir pasekmes, tarnaujančio daikto rinkos vertę, viešpataujančiojo daikto savininkui tenkančius netekimus ir suvaržymus, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.