Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2012-01-19 · Civilinė byla Nr. 2A-20-280/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
2A-20-280/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Margarita Dzelzienė
Ieškovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Trečiasis asmuo
V. M.
Atsakovas
UAB „Finėjas“

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-20-280/2012

teisėja Audra Kriščiūnienė Teism. proc. Nr. 2-22-3-01804-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 24.4; 38; 73.2.6.1; 121.15; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir trečiojo asmens V. M. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-336/2010 pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Finėjas“ ir 3-jam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, V. M. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas, sutikslinęs ieškinį (1t., b. l. 65-67), prašė priteisti iš atsakovo UAB „Finėjas“ 83 915,09 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2006-02-04 Ispanijoje įvyko kelių eismo įvykis, dėl kurio kaltu buvo pripažintas vilkiko Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, tretysis asmuo V. M. , kuris eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ispanijos Karalystės Saragosos miesto teismas jį pripažino kaltu dėl neatsargaus vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio. 2006-02-04 eismo įvykio metu minėto vilkiko valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“. Į ieškovą kreipėsi Ispanijos asistavimo kompanija „InteEeurope Spain“, reikalaudama atlyginti dėl 2006-02-04 eismo įvykio padarytą žalą. Ieškovas, atlikęs žalos administravimo veiksmus, pripažino 2006-02-04 eismo įvykį draudžiamuoju ir, vadovaudamasis žalos faktą ir dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo „InterEurope Spain“ bendrą 24 303,49 EUR, t. y. 83 915,09 Lt draudimo išmoką: 2007-04-05 tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. 1125 buvo išmokėta 11 116,50 EUR ir 2008-03-21 buvo išmokėta 13 186,99 EUR. Kadangi tretysis asmuo įvykio metu vairavo UAB „Finėjas“ priklausančią transporto priemonę, įvykio metu dirbo pas atsakovą ir eismo įvykį sukėlė darbo metu, todėl atsakovas CK 6.264 str., 6.270 str. pagrindu privalo atlyginti dėl darbuotojo kaltės padarytą žalą regreso tvarka. Aplinkybė, jog tretysis asmuo vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, yra įrodyta teismo nuosprendžiu, todėl šių aplinkybių įrodinėti nereikia.

Jeigu teismas pripažintų, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, prašė jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes: eismo įvykis įvyko užsienio valstybėje, todėl tyrimas ir bylos administravimas yra apsunkintas, su ispanais sunku susikalbėti, nors ir toje šalyje yra ieškovo atstovai; tiek atsakovas, tiek ir tretysis asmuo nebendradarbiavo su ieškovu; ieškovas teigė, kad teisė į ieškinį atsirado tik 2009-09-22, kai apeliacinės instancijos teismas nutartimi paliko galioti Ispanijos Karalystės Saragosos miesto teismo nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad tretysis asmuo V. M. 2006-02-04 Ispanijoje vairuodamas atsakovui UAB „Finėjas“ priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , išvažiavo į priešingą eismo juostą, tuo sudarė didelį pavojų eismui, dėl ko lengvasis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydamas vengimo manevrą, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė ir sužeista lengvojo automobilio keleivė. Vilkiko Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“. Ieškovas, remdamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, Ispanijos asistavimo kompanijai „InterEurope Spain“ išmokėjo draudimo išmoką už eismo įvykio metu jam padarytą žalą: 2007-04-05 – 11 116,50 EUR (38 383,05 Lt) ir 2008-03-21 13 186,99 EUR (45 532,04 Lt). Už kelių eismo įvykio kilimą atsakingu buvo pripažintas tretysis asmuo, kuris vairuodamas atsakovui priklausančią transporto priemonę buvo neblaivus.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju draudiko išmoka visiškai atlygino nukentėjusiojo nuostolius, todėl deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė visa apimtimi (CK 6.123 str.1 d.), o Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo Draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. pagrindu atsirado draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, šiuo atveju atsakovas, nes transporto priemonę vairavo atsakovo UAB „Finėjas“ darbuotojas, tretysis asmuo V. M. būdamas neblaivus. Kadangi toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui - atsakingam už žalos padarymą asmeniui kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, todėl šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Pagal CK 1.127 str. 4 d., iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, tačiau ne nuo pretenzijos atsakovui ar trečiajam asmeniui išsiuntimo ar gavimo dienos ir ne nuo nuosprendžio priėmimo ar įsiteisėjimo dienos. Teismas laikė, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo prievolės įvykdymo dienos, t. y. nuo 2008-03-21, nes Draudimo išmoką ieškovas išmokėjo per du kartus: 1-ąją dalį žalos sumokėjo 2007-04-05, 2-ąją – 2008-03-21. Kadangi ieškovas ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2009-08-12, todėl sprendė, jog jis praleido 1 metų terminą. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors ieškovas yra kreipęsis į teismą tapačiu ieškiniu 2008-11-06, kur taip pat nurodė, kad tretysis asmuo automobilį vairavo neblaivus, tačiau minėtoje byloje 2009-03-09 ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu būtent dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas nepašalino per teismo nustatytą terminą trūkumų. Šiuo atveju ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas dėl ieškovo kaltės (CK 1.130 str. 4 d.).

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nes byloje nenustatyta, jog ieškovas ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, pagal įmonės pobūdį dėl byloje susijusių santykių turi patirties, buvo neapdairus ir nerūpestingas, kadangi veikė per advokatą, todėl šioje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė pažeista, apie ką žinojo jau 2008-11-06, nes byloje nustatyta, kad dėl paties ieškovo kaltės pirmasis tapatus ieškinys, kurio metu jau buvo žinoma, jog tretysis asmuo automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvo paliktas nenagrinėtas, nes ieškovas per teismo duotą protingą laiką nuo 2009-01-28 iki 2009-03-09 neįvykdė teismo nutarties, nors byloje nustatyta, kad jau ir nuosprendis trečiojo asmens atžvilgiu buvo priimtas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išmoka buvo išmokėta 2008-03-21. Tačiau vien išmokos išmokėjimas nesudaro pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo ar trečiojo asmens. Ieškininis reikalavimas buvo pateiktas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. pagrindu, todėl tam, kad būtų realizuota regreso teisė, buvo būtini du elementai: išmokėta draudimo išmoka bei eismo įvykis būtų sukeltas neblaivaus transporto priemonės valdytojo. Šiuo atveju dėl apdraustosios transporto priemonės valdytojo kaltės sukeltas eismo įvykis, kuomet transporto priemonę vairavęs asmuo buvo neblaivus, galutinai atsirado tik 2009-09-22, kuomet Ispanijos apeliacinės instancijos teismas atmetė V. M. apeliacinį skundą. Nors ieškovas ir kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą 2008-11-06 ieškiniu, tačiau, atsižvelgiant į Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-01-28 parengiamojo posėdžio metu pareikalautus dokumentus ir į 2009-03-09 nutartį, taip pat į kitų bylos dalyvių poziciją, darytina išvada, kad buvo būtini ieškininio reikalavimo pagrindą (įstatymo 12 str. 1 d. 1 p.) pagrindžiantys dokumentai. Tuo labiau, kad 2006-02-04 eismo įvykio aplinkybės iš tiesų nebuvo visiškai aiškios tam, kad būtų galima neabejotinai teigti apie V. M. kaltę dėl eismo įvykio bei neblaivumo faktą. Priešingai nei sprendė teismas, kad ieškovas vilkino bylos nagrinėjimą ir dėl savo kaltės nepateikė teismo reikalautų dokumentų, ieškovas dėjo visas įmanomas pastangas, kad gautų Ispanijos teismo nuosprendžio, priimto trečiojo asmens V. M. atžvilgiu, kopiją, tačiau to padaryti nepavyko. Šio nuosprendžio taip pat neturėjo nei atsakovas, nei tretysis asmuo. Dėl šios priežasties buvo prašoma atidėti teismo posėdį, kiti bylos dalyviai apie tai taip pat buvo informuoti.

Atsiliepimas

2. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Atsiliepimuose į 2009-08-03 ieškinį atsakovas nurodė, kad nėra įrodymų apie nuosprendžio įsiteisėjimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. M. kaltas dėl eismo įvykio bei tai, kad eismo įvykį V. M. sukėlė būdamas neblaivus. Tretysis asmuo atsiliepime į 2009-08-03 ieškinį nurodė, kad nuosprendį jis yra apskundęs apeliacine tvarka. Taip pat V. M. neigė sukėlęs eismo įvykį, taip pat neigė, jog eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Taigi tiek 2008-11-06 ieškinio nagrinėjimo metu, tiek ir 2009-08-03 ieškinio nagrinėjimo metu byloje buvo būtinas ir reikalingas įsiteisėjęs Ispanijos teismo nuosprendis V. M. atžvilgiu, kuriame jis būtų nuteistas už sukeltą eismo įvykį, be to, aiškiai ir galutinai turėjo būti nustatytas jo neblaivumo faktas. Sprendžiant galimai praleisto termino atnaujinimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad dokumentų, šiuo atveju pagrindžiančių reikalavimą, gavimas iš Ispanijos visuomet yra apsunkintas. Taip pat svarbu yra tai, kad nei atsakovas, nei V. M. nepranešė ieškovui apie eismo įvykį, nesuteikė informacijos apie eismo įvykį, jo aplinkybes bei pasekmes, tuo pažeisdami Įstatymo 12 str. nustatytą pareigą, kas dar labiau apsunkino ir užvilkino reikiamų dokumentų surinkimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu tretysis asmuo V. M. prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo sprendimą pašalinant iš jo motyvus apie tai, kad: V. M. 2006-02-04 Ispanijoje vairuodamas atsakovui priklausantį automobilį išvažiavo į priešingą eismo juostą, tuo būdu sudarė didelį pavojų eismui, dėl ko kitas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė vengimo manevrą, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies; V. M. yra pripažintas atsakingu (kaltu) už eismo įvykio kilimą, vairavo neblaivus. Mano, jog šie teismo motyvai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi jis pats nuolat teigė, kad minėtame eismo įvykyje nedalyvavo, vairavo blaivus, nebuvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Ieškovo pateiktais dokumentais remtis negalima, nes jie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Finėjas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Teigia, jog apeliantas nepagrįstai žinojimą apie savo teisę į regresinį reikalavimą tapatina su Ispanijos apeliacinės instancijos teismo sprendimo gavimu. Bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas žymiai anksčiau sužinojo apie visas reikšmingas įvykio aplinkybes, įvertinus žalą, ją atlyginus ir reiškus regresinius reikalavimus atsakovui. O būtent: jau 2007-07-05 teikdamas pretenziją apeliantas žinojo apie įvykį, su juos susijusias aplinkybes ir tai žinodamas siekė įgyvendinti savo teisę į regresinį reikalavimą atsakovo atžvilgiu. Jau prieš atlygindamas eismo įvykio metu padarytą žalą per savo atstovus Ispanijoje įvertino ir nustatė žalą bei kitas būtinas trečiojo asmens civilinės atsakomybės sąlygas, todėl išmokos mokėjimo momentu negalėjo nežinoti apie tai, kad neblaivus transporto priemonės valdytojas sukėlė eismo įvykį. Taip pat 2007-04-03 ir 2008-03-15 apelianto į bylą pateiktos pažymos apie draudiminį įvykį patvirtina, kad jau 2006-09-27 buvo gauti dokumentai apie draudiminį įvykį („Pažyma iš PK“, „Kaltininkas draudėjas“, „Numatomas regresas 100 proc.“), patvirtinantys aplinkybes pagrindinei prievolei vykdyti ir reikšti regresinį reikalavimą. Kadangi apelianto kaltė dėl nesurinktų ir nepateiktų įrodymų (tame tarpe ir Ispanijos teismo nuosprendžio) yra nustatyta teismo nutartimi, todėl iš naujo įrodinėti šių aplinkybių nebereikia.

Mano, jog apelianto neveikimo nepateisina aplinkybė, kad prejudicinę galią turintis teismo nuosprendis turėjo būti gautas iš Ispanijos, kadangi šioje šalyje apeliantas turi atstovus pretenzijoms nagrinėti, atstovaujamus ir baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas nuosprendis. Per keturis mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos nepateikęs teismui šio dokumento ir turėtų baudžiamosios bylos dokumentų, apeliantas negali būti laikomas sąžiningai ir rūpestingai gynusiu savo teises. Apelianto atstovų Ispanijoje nerūpestingumas taip pat negali būti pagrindas konstatuoti buvus svarbių priežasčių, trukdančių ginti savo teises. Apeliantas nenurodo, kokiu būdu atsakovo ir trečiojo asmens nepranešimas apie įvykį apsunkino daugiau nei po dviejų metų po eismo įvykio priimto teismo nuosprendžio gavimą. Apelianto verslas yra draudimas, todėl jam įgyvendinant savo civilines teises, susijusias su draudimo verslu, taikytini padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą tretysis asmuo V. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai laikė, jog ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo 2008-03-21. Ieškovas nepateikė svarių argumentų pripažinti jį praleidus ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto kaltė dėl eismo įvykio buvo nustatyta 2009-09-22 nuosprendžiu, kuomet Ispanijos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą ir jį atmetė. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje yra nustatytos nusikaltimo aplinkybės. Be to, apeliaciniame skunde tretysis asmuo nedetalizuoja, apie kokius dokumentus kalba bei kokiems konkrečiai reikalavimams jie neatitinka.

Motyvuojamoji dalis

UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas tenkintinas, V. M. apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pagal CK 1.127 str. 4 d., iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, tačiau ne nuo pretenzijos atsakovui ar trečiajam asmeniui išsiuntimo ar gavimo dienos ir ne nuo nuosprendžio priėmimo ar įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo prievolės įvykdymo dienos, t. y. nuo 2008-03-21, nes draudimo išmoką ieškovas išmokėjo per du kartus: 1-ąją dalį žalos sumokėjo 2007-04-05, 2-ąją – 2008-03-21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas praleido 1 metų ieškinio senaties terminą ir darė išvadą, kad atnaujinti sutrumpintą ieškinio senaties terminą CK 1.131 str. 2 d. nėra pagrindo, nes byloje nenustatyta, jog ieškovas ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija negali sutikti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2008 m. lapkričio 6 d. ieškiniu kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą, kartu pateikė trečiojo asmens V. M. transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam patvirtinančius įrodymus: Ispanijos Teisingumo administracijos pažymą apie galimą nusižengimą saugaus eismo taisyklėms ir policijos surašytą įvykio vietos protokolą su nuoroda „vairuotojas buvo neblaivus“, trečiajam asmeniui atlikto alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo testo rezultato protokolą su nuorodomis dėl 0,73 mg ir 0,68 mg alkoholio viename iškvėptame oro litre, kai leidžiamas kiekis – 0,15 mg/l, taip pat įrodymus apie Ispanijos asistavimo kompanijai „InterEurope Spain“ išmokėtą 24 303,49 euro (83 915,09 Lt) draudimo išmoką (civ. byl. Nr. 2-472-673/2009). Atsakovas ir trečiasis asmuo V. M. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nesutiko su pareikštais reikalavimais, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog V. M. vairavo autotransporto priemonę neblaivus ir sukėlė avariją, padarydamas žalą (civ. byla Nr. 2-472-673/2009, b. l. 57–62). Pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs ieškovo pateiktų duomenų trečiojo asmens kaltę (kad vairuodamas neblaivus sukėlė avariją ir padarė žalos) patvirtinančiais įrodymais, 2009 m. sausio 28 d. nutartimi paskyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį tam, kad ieškovas galėtų pateikti teismui įsiteisėjusį Saragosos 4-ojo baudžiamojo teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendį, kuriuo trečiasis asmuo pripažintas kaltu vairavęs transporto priemonę neblaivus ir sukėlęs avariją, padarydamas žalos. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2009 m. rugsėjo 22 d., kai apeliacinės instancijos teismas paliko nurodytą nuosprendį nepakeistą, o trečiojo asmens apeliacinį skundą atmetė. Taip pat atsakovas atsiliepime į ieškinį (1t., b. l. 141–144) nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie Saragosos 4-ojo baudžiamojo teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo grindžiami V. M. neteisėti veiksmai ir jų padariniai, įsiteisėjimą. Nepateikus įrodymų apie teismo nuosprendžio įsiteisėjimą, ieškovas privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą, o byloje pateikti įrodymai (dėl neteisėtų veiksmų, nuostolių apimties) nepakankami reikalavimui pagrįsti. Trečiasis asmuo V. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškovo motyvu, kad jo kaltės įrodymu gali būti nurodytas nuosprendis, nes su juo nesutinka ir yra jį apskundęs aukštesniajam teismui (1t., b. l. 151–152). Apeliaciniame skunde V. M. nurodė, kad nuosprendžio nuorašą lietuvių kalba iš Ispanijos Saragosos 4-ojo baudžiamojo teismo gavo 2009 m. gegužės 19 d. (1t., b. l. 154), t. y. pasibaigus ieškinio senaties terminui ieškiniui šioje byloje pareikšti. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas, svarstydamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių.

Ieškovas pirmą kartą kreipėsi į teismą 2008 m. lapkričio 6 d., ieškovas teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui Saragosos 4-ojo baudžiamojo teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nuosprendį, kuris įsiteisėjo tik 2009 m. rugsėjo 22 d. (2 t. 25-37). Ieškovas . nepašalino ieškinio trūkumų, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Iš to seka, kad ieškovas realiai negalėjo įvykdyti teismo nutartį, nes Saragosos 4-ojo baudžiamojo teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nuosprendis kaip minėta, įsiteisėjo tik 2009 m. rugsėjo 22 d., o Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Ieškovas teikė dėl nutarties atskirąjį skundą, bet pavėluotai, jis nebuvo priimtas. Ieškovas savo aktyviais veiksmais gynė savo pažeistas teises ir 2009-08-12 pakartotinai kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą, todėl kolegija atsižvelgusi į tai, jog ieškovas pirmą kartą kreipėsi į teismą ieškinio senaties terminą nepraleidęs, bet teismo 2009-01-28 nutarties realiai įvykdyti negalėjo, prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes negavo pilnos informacijos iš Ispanijos, kurioje įvyko eismo įvykis, todėl daro išvadą, kad ieškinio senatis praleista dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 1 d. ir 2 d.) ir kilusį ginčą išspręsti iš esmės. Teismas vertina ir tai, kad atsakovas, žinodamas apie eismo įvykį, ginčydamas jo aplinkybes, nebendradarbiavo su ieškovu, neprašė sulaikyti draudimo išmokos mokėjimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo ar pan., išsiaiškinti visas žalos padarymo aplinkybes. Ieškinio senatis praleista iš esmės tik dėl to, kad užsitęsė V. M. baudžiamosios bylos nagrinėjimas Ispanijoje. Tuo pagrindu atsakovas nesutiko su draudimo bendrovės reikalavimais.

Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad tretysis asmuo V. M. 2006-02-04 Ispanijoje važiuodamas autostrada, būdamas neblaivus ir vairuodamas atsakovui UAB „Finėjas“ priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , išvažiavo į priešingą eismo juostą, sudarydamas didelį pavojų eismui, dėl ko lengvasis a/m Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pagal eismo taisykles, vykdė vengimo manevrą, siekdamas išvengti susidūrimo, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies, atsitrenkė į apsauginę tvorą, to pasekmėje buvo apgadinta transporto priemonė ir sužeista lengvojo a/m keleivė (1 t. b.l. 35-39, 2 t. b.l. 25-37). Šias aplinkybes patvirtina įsiteisėjęs Saragosos 4-ojo baudžiamojo teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nuosprendis, todėl trečiojo asmens V. M. argumentai dėl pirmosios instancijos nustatytų faktinių aplinkybių atmestini.

Įvykio metu vilkiko Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“. Iš Ispanijos atstovavimo kompanijos „InterEurope Spain“ pateiktų dokumentų nustatyta, kad įvykio metu sugadintą autotransporto priemonę taisyti nenaudinga, įvertino jos „visišką sugadinimą“ ir įvykio metu padarytos žalos dydį nustatė 8968,45 EUR (1t. b.l. 28-30). Taip pat buvo priskaičiuoti 957 EUR įvairių avarijos nuostolių ir draudimo išmoka siekia 9925,45 EUR (1 t. b.l. 31). Priskaičiavus 1191,05 EUR žalos reguliavimo išlaidų , iš viso nustatė 11 116,50 EUR (1 t. b.l. 32) žalą. Šių dokumentų pagrindu UAB DK „PZU Lietuva“ 2007-04-05 mokėjimo nurodymu Nr. 1125 išmokėjo „InterEurope Spain“ 11 116,50 EUR (b.l.44, 107). Iš pateiktos sąskaitos – faktūros Nr. 000232-0704 matyti, kad iš viso išlaidų buvo 21792,44 EUR, tačiau atėmus anksčiau sumokėtą draudimo išmoką 9925,45 EUR, bendroji suma liko 13 186,99 EUR (1t. b.l. 26). Šių dokumentų pagrindu UAB DK „PZU Lietuva“ 2008-03-21 mokėjimo nurodymu Nr. 2174 išmokėjo „InterEurope Spain“ 13 186,99 EUR (b.l.47, b.l. 110): 11 866,99 eurų draudimo išmoką ir atlygino 1 320 eurų žalos reguliavimo išlaidų. Iš viso UAB DK „PZU Lietuva“ „InterEurope Spain“ dėl įvykio išmokėjo 24 303,49 EUR, t.y. 83 915,09 Lt.

Tretysis asmuo V. M. , vykdydamas darbines pareigas (2 t. b.l. 4-6) atsakovei UAB „Finėjas“ priklausančią transporto priemonę vairavo neblaivus, todėl ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į jo išmokėtą draudimo išmoką , kurią privalo atlyginti atsakovas UAB „Finėjas“, kuriam priklausė transporto priemonė „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p., CK 6.264 str.1 d. CK 6..270 str. 2 d.). Byloje pateikti įrodymai apie Ispanijos kompanijai „InterEurope Spain“ sumokėtą 24 303,49 euro (83 915,09 Lt) draudimo išmoką, todėl atsakovo teiginys, kad šios išlaidos yra nepagrįstos, atmestinas. Ispanijos firma „InterEurope Spain“ pateikė užsienio kompanijos Interiura Spain detaliąją sąskaitą apie turėtas išlaidas dėl minėto eismo įvykio, UAB DK „PZU Lietuva“ pagal pateiktas sąskaitas apmokėjo žalos dydį, o atsakovo nesutikimo argumentai su žalos dydžiu yra niekuo nepagrįsti (CPK 178 str.), deklaratyvūs.

Dėl aukščiau paminėtų motyvų ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas tenkintinas, trečiojo asmens V. M. apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), todėl visos ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo UAB „Finėjas“ (CPK 93 str. 98 str.). Ieškovas už ieškinį, apeliacinį skundą bei kasacinį skundą sumokėjo 7 551 Lt (1 t. b.l. 5, 2 t. b.l. 70, 117) žyminio mokesčio, už vertimo paslaugas – 3 991,63 Lt (1 t. b.l. 111-114, 202-204, 2 t. b.l. 38-39), šios išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos ieškovui iš atsakovo. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo ne 7041,30 Lt (1 t. b.l. 7-8, 172-173), o 2722 Lt advokato pagalbos išlaidų, nes 4900 Lt sumokėti už atstovavimą byloje Nr. 2-472-673/2009, kurioje ieškinys paliktas nenagrinėtu, apeliacinės instancijos teisme - 2783 Lt (2 t. b.l. 95-98), kasacinės instancijos teisme - 1815 Lt (2 t. b.l.126-127). Viso ieškovas turėjo 7320 Lt advokato pagalbos išlaidų, kurios pagrįstos ir priteistinos (CPK 98 str. 2 d.). Be to, iš atsakovo UAB „Finėjas“ į valstybės biudžetą priteistina 87,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 1 t. b.l. 1, 2 t. b.l. 79, b.l. 171).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Finėjas“ (į.k. 161345841) UAB DK „PZU Lietuva“ (į.k. 110057869) naudai 83 915,09 Lt (aštuoniasdešimt tris tūkstančius devynis šimtus penkiolika litų 9 ct.) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 83 915,09 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-08-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7551 Lt žyminio mokesčio, 3991,63 Lt vertimo išlaidų ir 7320 Lt (šešis tūkstančius litų) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Finėjas“ (į.k. 161345841) 87,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos Surenkamąją sąskaitą ( įmokos kodas 5660).

Teisėjai Margarita DzelzienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė