- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-1078-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Raigeda ir Ko“, UAB DK
- Ieškovas
- P. M.
- Kategorijos
- 27.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovams UAB „Raigeda ir Ko“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. M. 2007-06-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB „Raigeda ir Ko“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 2415 Lt jam padarytai žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-01-01. Nurodė, kad 2000-01-22 atsakovo UAB „Raigeda ir Ko“ maisto prekių parduotuvėje, sprogus vandens sifonui, buvo sužalota ieškovo kairė akis. Ieškovas neteko vienos akies regėjimo ir 35 procentų darbingumo. Atsakovas UAB „Raigeda ir Ko“ kaltę dėl nelaimingo atsitikimo ir padarytos žalos pripažino. Tarp šio atsakovo ir atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudaryta draudimo sutartis.
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Raigeda ir Ko“ yra pasibaigęs juridinis asmuo. Jis yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, todėl pasibaigė jo prievolės, tarp kurių ir prievolė atlyginti žalą. Nesant draudėjo (UAB „Raigeda ir Ko“) pareigai atlyginti žalą, nekyla ir draudiko (UAB DK „PZU Lietuva“) pareiga mokėti draudimo išmoką. Todėl ieškovo minimas įvykis nėra draudiminis.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui P. M. iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 2415 Lt žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31. Teismas nustatė, kad UAB „Raigeda ir Ko“ 1999-06-25 sudarė su UAB DK „PZU Lietuva“ (tuometinė UAB „Lietuvos žemės ūkio draudimas“) vienerių metų laikotarpiui Įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė produkcijos gamintojų ir paslaugų teikėjų civilinę atsakomybę. Atsakovas UAB „Raigeda ir Ko“ 2005-11-11 buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Teismas laikė, kad pagal 1998-04-28 Įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 7.7.1 punktą draudimo sutarties nutraukimas neatleidžia šalių nuo atsakomybės per galiojusį draudimo sutarties laikotarpį. Teismas padarė išvadą, kad draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ yra tinkamas atsakovas ir privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą. Nustatęs žalos padarymo faktą, padarytos žalos dydį (35 procentai netekto darbingumo) bei žalą padariusį asmenį (sutartinę atsakomybę turintį UAB DK „PZU Lietuva“), teismas konstatavo, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, priteisiant periodines išmokas laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-01-01, nėra draudžiamasis įvykis, kadangi neatitinka visų trijų Įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 3.1. punkte numatytų draudžiamojo įvykio sąlygų, o būtent sąlygos, kad įstatymas privalo numatyti draudėjo pareigą atlyginti žalą. Draudėjas UAB „Raigeda ir Ko“ yra pasibaigęs juridinis asmuo, jo teisės ir pareigos pasibaigė 2005-11-11, todėl neturi pareigos atlyginti ieškinyje nurodytą žalą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-01-01, t.y. įstatymas nenumato draudėjo pareigos atlyginti žalą. Atitinkamai apeliantui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, nes nepakankamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatytus faktus ir atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, kad apeliantui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką bei atlyginti ieškovo nurodytą žalą, kadangi nėra draudimo taisyklėse numatyto draudžiamojo įvykio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas P. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto tvirtinimas, jog nebuvo draudiminio įvykio, prieštarauja įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytoms aplinkybėms, kad, pildant sifoną UAB „Raigeda ir Ko“ parduotuvėje, ieškovui buvo sužalota akis, dėl ko jis neteko vienos akies regėjimo. UAB „Raigeda ir Ko“ pripažino savo kaltę dėl žalos padarymo. Šių aplinkybių apeliantas niekdama neginčijo. Atsakovo įsipareigojimas mokėti žalos atlyginimą yra ribojamas ne draudėjo veikla ar jos nutraukimu, bet draudimine suma, kuri yra 50000 Lt ir dar nėra išnaudota. Atsakovas negali būti atleidžiamas nuo pagal įstatymą atsiradusios prievolės, kurią atsakovas yra pripažinęs ir vykdęs. Atsakovo prievolė atlyginti žalą yra atsiradusi ieškovui, o ne draudėjui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde nurodo, kad jam (apeliantui) nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką, kadangi nėra draudžiamojo įvykio. Taigi apeliantas ginčija patį draudiminio įvykio faktą, nurodydamas, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo neatitinka visų draudžiamojo įvykio sąlygų, o būtent sąlygos - kad įstatymas turi numatyti draudėjo pareigą atlyginti žalą. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju įstatymas draudėjo pareigos atlyginti ieškovui žalą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-01-01 nenumato, kadangi jis (draudėjas) yra pasibaigęs juridinis asmuo ir jo teisės bei pareigos pasibaigė 2005-11-11. Tačiau tokie apelianto teiginiai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Raigeda ir Ko“ 1999-06-25 sudarė su UAB DK „PZU Lietuva“ (tada - UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“) Įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį (b.l. 60), pagal kurią vienerių metų laikotarpiui, t.y. nuo 1999-06-26 iki 2000-06-25, apdraudė produkcijos gamintojų ir paslaugų teikėjų civilinę atsakomybę. CK 6.987 straipsnyje, įtvirtinančiame draudimo sutarties sampratą, nustatyta, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Taigi draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką atsiranda esant draudiminiam įvykiui, ką teisingai nurodo apeliantas savo skunde. Atsakovo 1998-04-28 Įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr.012 (b.l. 16) 3.1. punkte numatyta, kad draudiminis įvykis – žala turtui ar asmeniui, susidaranti dėl priežasties, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo metu, kurią įstatymų nustatyta tvarka draudėjas privalo atlyginti, išskyrus atvejus, išvardintus taisyklių skyriaus „Nedraudiminiai įvykiai“ sąlygose. Bylos duomenys tvirtina, kad 2000-01-22 parduotuvėje ieškovo P. M. rankose sprogo sifonas, dėl ko ieškovas neteko 45 procentų bendro darbingumo, o nuo 2003-05-31, įsigaliojus sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėms, bendro nedarbingumo netekimo procentas - 35 (b.l. 4-5). Apeliantas tuo metu šias aplinkybes vertino kaip draudiminį įvykį, neginčijo nė vienos iš draudiminio įvykio būtinųjų sąlygų ir pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2001-09-08 nutartimi patvirtintą taikos sutartį UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“ (dabar - apeliantas) išmokėjo ieškovui P. M. vienkartinę išmoką už laikotarpį nuo 2000-07-24 iki 2003-07-24 (b.l. 4-5) (CPK 182 str.).
Iš VĮ Registrų centro 2008-06-19 rašto matyti, kad UAB „Raigeda ir Ko“ 2005-11-11 likviduota bankrutavus ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, duomenų apie UAB „Raigeda ir Ko“ teisių perėmėjus Juridinių asmenų registro duomenų bazėje nėra (b.l. 72). Apeliantas su šia aplinkybe – draudėjo UAB „Raigeda ir Ko“ pabaiga, sieja savo prievolės mokėti ieškovui draudimo išmoką pasibaigimą ir tuo iš esmės grindžia apeliacinį skundą. Tačiau aplinkybė, kad draudėjas (UAB „Raigeda ir Ko“) yra pasibaigęs juridinis asmuo, neatleidžia apelianto nuo atsakomybės, atsiradusios per galiojusį draudimo sutarties laikotarpį. Tokia nuostata yra įtvirtinta apelianto 1998-04-28 Įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse (7.7.2. p.). Draudėjo likvidavimas gali įtakoti draudimo sutarties galiojimą, bet ne pagal ją atsiradusias prievoles sutarties galiojimo laikotarpiu. Apelianto teiginiai, kad pasibaigus draudėjo (UAB „Raigeda ir Ko“) teisėms ir pareigoms, jį likvidavus dėl bankroto, pasibaigia ir draudiko (apelianto) pareiga mokėti draudimo išmoką ieškovui, yra nepagrįsti, kadangi draudimo sutarties pagrindu atsiradusi apelianto prievolė kilo ieškovui, o ne UAB „Raigeda ir Ko“, kuris likviduotas.
Apeliantas skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė ir įvertino atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, kad jam nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką, kadangi nėra draudimo taisyklėse numatyto draudžiamojo įvykio. Tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, atsakovo argumentus dėl draudimo sutarties su UAB „Raigeda ir Ko“ pagrindu išmokamos draudimo išmokos pareigos pasibaigimo vertino ir nagrinėjo, tačiau laikė juos nepagrįstais ir atmetė. Todėl pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.