Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. pareiškimą dėl J. T. pripažinimo neveiksnia, suinteresuoti asmenys - J. T., P. T., išvadas teikiančios institucijos, - Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. T. prašė pripažinti J. T. neveiksnia visose srityse. Nurodė, jog jo mamą J. T. 2014 m. ištiko insultas. Šiuo metu ji nesiorientuoja aplinkoje, laike, neatpažįsta artimųjų, sunkiai vaikšto. Informacija iš medicininių dokumentų, atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus patvirtina, jog yra pagrindas pripažinti J. T. neveiksnia visose srityse, nurodytose ekspertizės akte.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškimą patenkino, pripažino J. T. neveiksnia šiose srityse: 1. Turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas, palikimo atsisakymas ir kt.); dalyvavimu ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); kitose turtinių santykių srityse. 2. Asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykiai (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.), asmens gebėjimas būti globėjų (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybės, poreikius ir pan.); kitose asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismas nurodė, kad su pareiškimu pateikta Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodoma, jog kad J. T. nesugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų išvadoje išvardintose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, bet iš dalies geba pasirūpinti savimi ir priimti sprendimus: turtinių paveldėjimo teisinių santykių, neturtinių savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, šeimos santykių srityse, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. 2017 m. birželio 2 d. teisme gautas ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog J. T. konstatuojama įgyta silpnaprotystė: mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija (duomenys neskelbtini); nurodoma, jog pagal savo psichikos būklę J. T. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, Kauno miesto savivaldybės administracijos sveikatos apsaugos skyriaus atstovės, pareiškėjo, J. T. atstovės paaiškinimus, padarė išvadą, kad J. T. dėl psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl sprendė, kad yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytose srityse (CK 2.10 str., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymas Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo). Teismas, asmenį pripažinęs neveiksniu asmeninių neturtinių ir turtinių santykių srityse, savo iniciatyva pradėjo bylą dėl globos šiam asmeniui nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo (CPK 505 str. 1 d., 506 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikini ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Byla dėl J. T. pripažinimo neveiksnia buvo išnagrinėta Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui nedalyvaujat, nes šiai institucijai CPK 467 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie tokios bylos nagrinėjimą Kauno apylinkės teisme. Vadovaujantis CPK 464 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantys byloje asmenys, be pareiškėjo, yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, taip pat globos (rūpybos) institucija. J. T. yra (duomenys neskelbtini) rajono gyventoja, jos gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad globos ir rūpybos institucija funkcijas vykdo savivaldybės teritorijoje, todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu, į šią bylą buvo įtrauktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.Byloje nėra išvadą teikiančios institucijos išvados/atsiliepimo. Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius šios išvados nepateikė, nes jam nebuvo žinoma, kad tokia byla nagrinėjama teisme. Kauno miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyrius išvados, nors kaip išvadą teikianti institucija į bylą ir buvo įtraukta, išvados taip pat nepateikė.Apelianto nuomone, skundžiamu sprendimu asmens teisės apribotos daugiau, negu to iš tiesų reikia. Į bylą pateiktos Kauno rajono savivaldybės 2017-01-16 asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo apibendrinančiosios išvados Nr. 61 4 punkte nurodyta, kad paveldėjimo teisinių santykių srityje J. T. yra iš dalies savarankiška. Byloje esančiu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu J. T. pripažintina neveiksnia visose srityse. Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo - medicininis ir teisinis - kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai. Vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos. Be to, apeliantas 2017-07-21 gavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017-07-21 Buities ir gyvenimo sąlygų aktą Nr. 30, kurio duomenys prieštaringi Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus 2017-01-16 vertinimo išvadoms Nr. 61, todėl, apelianto nuomone, vadovaujantis Aprašo 8 punktu, turėtų būti atliktas pakartotinis asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimas nedalyvaujant J. T. sūnui R. T., o taip pat paskirta ir nauja teismo psichiatrijos ekspertizė.Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas R. T. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliantas nepagrįstai teigia, jog civilinė byla buvo išnagrinėta išvadą teikiančiai institucijai nedalyvaujant ir nėra šios institucijos atsiliepimo. Atsižvelgiant į tai, jog R. T., kuris pageidauja būti savo mamos J. T. globėju, gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, todėl, remiantis LR CPK nuostatomis, išvadą teikianti institucija buvo įtraukta Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius, o ne Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. Išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius dalyvavo bylos nagrinėjime.?Apelianto pateiktas (duomenys neskelbtini) seniūnijos Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas šioje civilinėje byloje neturi jokios įrodomosios galios, kadangi J. T. buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, pateikta SBĮ Kauno rajono socialinio paslaugų centro išvada Nr. 61 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei teisės aktais, teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo J. T. pripažino neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo P. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jo sutuoktinė J. T. yra veiksni ir sąmoninga, tik dėl patirto insulto ji nebegali tinkamai artikuliuoti daugiaskiemenių žodžių. Tačiau ji orientuojasi aplinkoje (tinkamai apsirengia pagal metų ir paros laiką, naudojasi buities ir sanitariniais reikmenimis), žiūri televiziją, leidžia laiką lauke. Su artimaisiais ji geba bendrauti ne padrikais žodžiais, bet pati dėlioja sakinius, užduoda klausimus. Ji supranta, kas jai sakoma bei pati dėsto mintis, dialogai yra nuoseklūs. Paprastus, trumpus žodžius ji artikuliuoja sklandžiai ir aiškiai. Sunkiau būna suprasti daugiaskiemenius žodžius, tačiau artimi giminaičiai supranta ir juos. Byloje esanti teismo psichiatrijos ekspertizė buvo atlikta stresinėmis sąlygomis, atskyrus J. T. nuo artimų giminaičių. Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis atlikta ekspertizė negali būti laikoma patikima, nes žmogui, kurio artikuliacija ribota, nėra kitokių būdų kaip perteikti savo nesutikimą ir pasipriešinimą. Todėl turėtų būti skiriama pakartotinė ekspertizė, atliekama tinkamomis sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nustatė, jog pareiškėjas R. T. 2017 m kovo 17 d. kreipėsi su prašymu į Kauno apylinkės teismą, kuriame suformulavo reikalavimą pripažinti neveiksnia motiną J. T. turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 3, 4). Į bylą pareiškėjas pateikė Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus išvadą dėl J. T. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus (b. l. 10-12). Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi paskyrė J. T. teismo medicininę psichiatrijos ekspertizę (b. l. 22, 23), kad nustatyti ar ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti turtinių ir neturtinių santykių srityse. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog 2017 m. balandžio 10 d. nutartis nebuvo išsiųsta pareiškime nurodytam suinteresuotu asmeniu Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui (b. l. 3, 21-31). Kauno apylinkės teisme 2017 m. birželio 2 d. buvo gautas ekspertizės aktas, kuriame duota išvada, jog J. T. konstatuojama įgyta silpnaprotystė: Mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija (duomenys neskelbtini). Akte nurodoma, jog pagal savo psichikos būklę J. T. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Kauno apylinkės teismas civilinę bylą dėl asmens pripažinimo neveiksnia paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka 2017 m. liepos 11 d. posėdyje (b. l. 37). Nustatyta, jog apie teismo posėdžio laiką ir vietą suinteresuotam asmeniui Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui įstatymo nustatyta tvarka nepranešta (b. l. 39-42). 2017 m. liepos 11 d. teismo posėdyje, kuriame priimtas skundžiaiams apeliacine tvarka teismo sprendimas, Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovas nedalyvavo (b. l. 48). Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškimą patenkino, pripažino J. T. neveiksnia teismo sprendime išvardintose srityse (b. l. 51-53). Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, esminiai svarbūs apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog byla dėl J. T. pripažinimo neveiksnia buvo išnagrinėta Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui nedalyvaujat, nes šiai institucijai CPK 467 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie tokios bylos nagrinėjimą Kauno apylinkės teisme, Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nepateikė būtinos išvados byloje dėl asmens pripažinimo neveiksnia, apelianto nuomone, skundžiamu sprendimu asmens teisės apribotos daugiau, negu to iš tiesų reikia.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Psichinės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – PSĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmonės su psichine negalia yra globojami valstybės. Vadovaujantis CK 2.10 straipsnio 1 dalimi ir CK 2.11 straipsnio 1 dalimi, asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens civilinis veiksnumas tam tikroje sityje gali būti apribotas tik teismo tvarka. Iš minėtų įstatymo normų išplaukia vadinamoji asmens civilinio veiksnumo prezumpcija, kuri reiškia, kad teisiškai asmuo laikomas veiksniu tol, kol neįrodyta priešingai. Prašymą teismui pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje arba apriboti asmens civilinį veiksnumą tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (CK 2.10 straipsnio 4 dalis, 2.11 straipsnio 5 dalis). CPK 464 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog be pareiškėjo byloje būtinas globos rūpybos institucijos dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teisimas nustatė, jog J. T. yra (duomenys neskelbtini) rajono gyventoja, jos gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 63, 64). Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenų globos ir rūpybos institucija funkcijas vykdo savivaldybės teritorijoje. Esant šiam teisiniam reglamentavimui, J. T. globos institucija yra Kauno rajono savivaldybės socialinės paramos skyrius. Byloje nustačius tas aplinkybes, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria buvo paskirta teismo medicininė psichiatrijos ekspertizė J. T., nebuvo išsiųsta suinteresuotam asmeniui Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui (b. l. 3, 21-31), kad apie 2017 m. liepos 11 d. teismo posėdžio laiką ir vietą suinteresuotam asmeniui Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pranešta (b. l. 39-42), įvertinus tą aplinkybę, kad 2017 m. liepos 11 d. teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas, Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovas nedalyvavo (b. l. 48), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvos vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Ši aplinkybė sudaro absoliutų skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, kadangi apeliantė šiuo motyvu grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 4 punktas). Kadangi byla perduodama teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, jog skundžiamu sprendimu asmens teisės apribotos daugiau, negu to iš tiesų reikia. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas spręs ištyręs byloje sutrinktų įrodymų visumą, tame tarpe ir suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pateiktiną išvadą ir skyriaus atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu (CPK 178, 185 straipsniai).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti, bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.