Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal Valstybinės lošimų priežiūros komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarimo L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2006 m. liepos 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad L. J., būdama UAB „Tarela“ direktore, atsakinga už bendrovės veiklą (LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d.), nesilaikydama LR azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimų, tarpininkavo užsakant reklaminio užrašo „Triobet.com lažybų bendrovė“ publikavimą (2006 m. kovo 20 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 64 (4631) pirmajame puslapyje, kurio dalį, remiantis 2005 m. gruodžio 15 d. sutartimi Nr.6K005 bendrovė yra išsinuomojusi iš UAB „Lietuvos rytas“), kuriuo buvo siekiama paskatinti reklamos gavėjus (dienraščio „Lietuvos rytas“ skaitytojus) apsilankyti interneto svetainėje www.triobet.com bei netiesiogiai skatino paveikti asmenis, kuriuos pasiekė viešai paskelbtas užrašas („Triobet.com lažybų bendrovė“) interneto svetainėje (www.triobet.com) naudotis siūlomomis azartinių lošimų paslaugomis, tokiu būdu pažeidė LR azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalį, t. y. L. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 17318 straipsnio 1 dalį.

II.

III.

IV.

Iš naujo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme Valstybinės lošimų priežiūros komisijos atstovė prašė pripažinti, kad L. J. veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje sudėtis, ir ją atitinkamai nubausti. Pažeidimo sudėtis ir L. J. kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga.

L. J. kalta dėl padaryto pažeidimo neprisipažino ir paaiškino, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdintas reklaminis užrašas „Triobet.com lažybų bendrovė“ nepažeidė lošimų įstatymo 10 straipsnio. Reklamoje buvo nurodytas bendrovės pavadinimas, rūšis ir internetinis adresas. Ši reklama neskatino paveikti asmenų, nebuvo vaizduojamas joks žmogus, išlošęs pinigų, todėl reklama atitiko šios kategorijos reklamoms keliamus reikalavimus. Tai buvo vienkartinis užsakymas, o jų įmonė neturi galimybės patikrinti, ar bendrovė, kuri užsako reklamą, turi licenziją. Šis užsakymas buvo nedidelės apimties, todėl jį pilnai vykdė projektų vadovė E. Š., kuri už jį pilnai atsakinga. UAB „Tarela“ už reklamą tiesiogiai yra atsakingi vadybininkai. Apie išspausdintą reklamą ji pati sužinojo tik tada, kai įmonėje apsilankė Lošimų priežiūros komisijos atstovai. Prašė administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti.

V.

Aplinkybė, kad reklaminio užrašo „Triobet.com lažybų bendrovė“ publikavimas sudaro azartinių lošimų reklamos draudimo pažeidimo ir ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyviąją pusę, konstatuota 2007 m. sausio 26 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr.N-1-108/2007. Teismas nustatė, kad dėl reklaminio užrašo „Triobet.com lažybų bendrovė“ patalpinimo dienraščio „Lietuvos rytas“ pirmajame puslapyje triobet.com atstovu prisistatęs G. V. kreipėsi tiesiogiai į UAB „Tarela“ projektų vadovę E. Š., su kuria ir buvo vedamos tolimesnės derybos dėl reklamos išspausdinimo. E. Š. reklamos maketavimo darbus pavedė UAB „Tarela“ dizainerei G. D., kuri sukurtą reklamos maketą pateikė tiesiogiai E. Š.. Sąskaitą – faktūrą už reklamos patalpinimą G. V. taip pat pateikė E. Š.. L. J. derybose dėl reklamos patalpinimo nedalyvavo. Minėtos aplinkybės yra patvirtintos elektroninių laiškų tarp G. V. ir E. Š. kopijomos, G. D. ir G. V. paaiškinimais, o taip pat teismo posėdyje patvirtino E. Š., apklausta liudytoja ir paaiškinusi, kad ji nuo 2002 m. dirba UAB „Tarela“ projektų vadove, pagal pasirašytą priedą prie darbo sutarties yra atsakinga už savo projektų – reklamos užsakymų atitikimą LR įstatymams; dėl triobet.com atstovo pateikto užsakymo gali paaiškinti tai, kad ji šį užsakymą pilnai vykdė pati, apie jį neinformuodama bendrovės direktorės L. J., kadangi jai nekilo jokių neaiškumų, dėl minimo užsakymo atitikimo LR įstatymams pasitikėjo dienraščio „Lietuvos rytas“ ekspertais, kurie patikrina galimybes atlikti atskirus užsakymus.

Iš darbo sutarties, sudarytos su E. Š., priedo Nr. 2, pasirašyto 2005 m. gruodžio 7 d., matyti, kad reklamos projektų vadovas prisiima visą atsakomybę už jo kuruojamus reklamos projektus, įskaitant ir atsakomybę už reklaminių tekstų turinį ir jo atitikimą galiojantiems LR teisės aktams, taigi ir atitikimą LR Azartinių lošimų įstatymo normoms.

VI.

1. ATPK 173 straipsnio dispozicijoje specialus šio administracinio teisės pažeidimo subjektas nėra numatytas, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas turi būti surašomas asmeniui, kurio kaltų veiksmų pasėkoje buvo pažeista azartinių lošimų organizavimo tvarka. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos narių ir jos įgaliotų Valstybinės lošimų priežiūros komisijos administracijos valstybės tarnautojų teisė surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 173¹⁸ straipsnyje, bylose, nepriklausomai nuo šio pažeidimo subjekto, yra numatyta ATPK 259¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto 59 pastraipoje.

2. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnyje numatytojo pažeidimo dispozicijoje nėra nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn turėtų būti traukiamas lošimus organizuojančios institucijos vadovas. Tai reiškia, kad atsako asmuo, t. y. organizacijos, užsiimančios azartinių lošimų organizavimu, darbuotojas, tiesiogiai pažeidęs azartinių lošimų organizavimo tvarką, kitaip tariant, lošimo reglamento konkretų punktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 15 d. konsultacija Nr. 19-K).

3. Teismų praktikoje pasitaikė nevienas atvejis, kai įmonės vadovas žinojo, kad įmonėje netinkamai vykdoma tam tikra ūkinė komercinė veikla, bet nesiėmė jokių priemonių užtikrinti tinkamą tos veiklos vykdymą, nors tą padaryti privalėjo pagal galiojančius įstatymus, įmonės vadovo veiklos dokumentus, įmonės įstatus ar steigimo dokumentus, pareiginius nuostatus, įmonėje galiojančią faktinę darbo organizavimo tvarką. Šiais atvejais, turėdami įmonės vadovo žodinį ar kitokį pavedimą, tam tikros ūkinės komercinės veiklos netinkamą vykdymą organizuodavo kiti įmonės darbuotojai (pvz., įmonės padalinio vadovai ir pan.). Teismai konstatuodavo, kad tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn dėl tam tikros ūkinės komercinės veiklos tvarkos pažeidimų gali būti traukiami keli asmenys - tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu (nepakankama tam tikros ūkinės komercinės veiklos tvarkos vykdymo kontrolė), tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas. Teismai pabrėžė, kad kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį, o konstatavus neveikimą, t. y. pasyvią pažeidėjo elgesio formą, kuria pažeidėjas nepadaro to, ką privalo padaryti, būtina tai pagrįsti.

4. Šios nuostatos turėtų būti taikomos azartinius lošimus organizuojančios ar jos neorganizuojančios bendrovės vadovui, kuris vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalimi, yra atsakingas už bendrovės veiklą ir tinkamą lošimų organizavimo tvarkos vykdymą. Kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei bendrovės vadovo veiklos dokumentus, bendrovės įstaigos ar steigimo dokumentus, pareiginius nuostatus, bendrovėje galiojančią faktinę darbo organizavimo tvarką. Nustačius, kad bendrovės vadovas turėjo ir galėjo tinkamai organizuoti azartinių lošimų organizavimo tvarkos vykdymą arba kai bendrovės vadovas žinojo ar nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad bendrovėje netinkamai vykdoma azartinių lošimų veikla (netinkamai vykdoma azartinių lošimų organizavimo tvarka), bet nesiėmė jokių priemonių užtikrinti tinkamą tos veiklos vykdymą, nors tą padaryti privalėjo pagal galiojančius įstatymus, bendrovės vadovo veiklos dokumentus, bendrovės įstatus ar steigimo dokumentus, pareiginius nuostatus, bendrovėje galiojančią faktinę darbo organizavimo tvarką, tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn dėl azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimo galėtų būti traukiami keli asmenys - tiek bendrovės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama azartinių lošimų organizavimo tvarkos vykdymo kontrolė, tiek draudžiamą veiką atlikęs bendrovės darbuotojas (aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas).

5. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. lapkričio 19 d. nutarime (Administracinė byla Nr. N-1763¹¹/2001; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, administracinių teismų praktika Nr. 2, 137 - 140 psl.) konstatavo, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Aiškinant ATPK 2 skirsnio nuostatų visumą, darytina išvada, kad administracinės atsakomybės subjektais gali būti fiziniai asmenys, kurių kaltas veikimas arba neveikimas nėra susijęs su jų darbinių funkcijų (pareigų) atlikimu, ar fiziniai asmenys — pareigūnai, kurių kaltas veikimas arba neveikimas sietinas su jiems nustatytų funkcijų (pareigų) atlikimu. Pagal ATPK 14 straipsnį pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių - tvarkymo ar administracinių - ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą (ATPK 14 straipsnio 1 dalis). Pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga (ATPK 14 straipsnio 2 dalis). ATPK 12 skirsnyje yra išvardyti administraciniai teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje. Atsakomybės už tokius administracinius teisės pažeidimus subjektai nesant specialiam jų nurodymui konkrečiuose šio skirsnio straipsniuose yra pareigūnai ATPK 14 straipsnio taikymo prasme.

6. ATPK 173¹⁸ straipsnis yra blanketinė norma - administracinė atsakomybė pagal minėtą ATPK straipsnį atsiranda už Azartinių lošimų įstatymo nustatytos azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimus arba už lošimo reglamento pažeidimus. Šio straipsnio dispozicijoje specialus šio administracinio teisės pažeidimo subjektas nėra numatytas, todėl atsakomybės už šį administracinį teisės pažeidimą subjektai yra pareigūnai ATPK 14 straipsnio taikymo prasme.

7. Iš ATPK 9 straipsnyje nustatytos administracinio teisės pažeidimo sąvokos ir teisės doktrinoje nustatyto teisės pažeidimo sąvokos galima daryti išvada, kad norint tam tikrą veiką pripažinti teisės pažeidimu būtina nustatyti inkriminuojamo teisės pažeidimo, šiuo atveju inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nustatyto ATPK 173 ¹⁸ straipsnyje, sudėtį. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama, kad „veika“ gali pasireikšti tiek „veikimu“, tiek „neveikimu“. „Kaltė“ gali pasireikšti tiek „tyčia, tiek „neatsargumu“. Vertinant ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalies dispoziciją, galima daryti pagrįstą išvadą, kad minėtas pažeidimas gali būti padarytas tiek „veikimu“, tiek ir „neveikimu“, tiek „tyčia“, tiek dėl „neatsargumo“.

8. Nustačius, kad bendrovės vadovas turėjo ir galėjo tinkamai organizuoti vadovaujamos bendrovės darbą arba kai bendrovės vadovas žinojo ar nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad bendrovėje netinkamai vykdoma bendrovės veikla (šios bylos atveju netinkamai vykdoma azartinių lošimų organizavimo tvarka), bet nesiėmė jokių priemonių užtikrinti tinkamą tos veiklos vykdymą, nors tą padaryti privalėjo pagal galiojančius įstatymus, bendrovės vadovo veiklos dokumentus, bendrovės įstatus ar steigimo dokumentus, pareiginius nuostatus, bendrovėje galiojančią faktinę darbo organizavimo tvarką tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn dėl azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimo galėtų būti traukiami keli asmenys - tiek bendrovės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama azartinių lošimų organizavimo tvarkos vykdymo kontrolė, tiek draudžiamą veiką atlikęs bendrovės darbuotojas (aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas).

9. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį ir UAB „Tarela“ direktoriaus (įmonės vadovo) pareiginius nuostatus (1.1, 1.4.1, 1.4.9, 1.5, 2.1, 2.9, 2.10, 2.21, 3.10, 4.1.1 ir 4.2 punktai) L. J., kaip minėtos bendrovės vadovė, yra atsakinga už bendrovės veiklą ir tinkamą lošimų organizavimo veiklos vykdymą. Pagal UAB „Tarela“ direktoriaus (įmonės vadovo) pareiginiuose nuostatus L. J., kaip UAB „Tarela“ vadovė privalo atsakyti ne vien už savo veiksmus, bei kontroliuoti sau pavaldžių darbuotojų veiksmus ir atsakyti už jų veiklą. L. J., būdama minėtos bendrovės vadove, yra atsakinga už bendrovės veiklą.

10. Aplinkybės, kad UAB „Tarela“ su E. Š. sudarė darbo sutartį, pagal kurią E. Š. prisiėmė visą atsakomybę už jos kuruojamos reklamos projektus, reklaminių tekstų turinį ir turinio atitikimą galiojantiems Lietuvos Respublikos teisės aktams ir, kad draudžiamą veiką atliko E. Š., nepašalina atsakingo asmens, šiuo atveju UAB „Tarela“ direktorės L. J., atsakomybės.

11. UAB „Tarela“ su E. Š. sieja darbo teisiniai santykiai. Nei E. Š. nėra suteikti įgaliojimai viešojo administravimo santykiuose atsakyti už UAB „Tarela“, tokie įgaliojimai išimtinai suteikti tik UAB „Tarela“ direktoriai L. J. (UAB „Tarela“ direktoriaus (įmonės vadovo) pareiginių nuostatų 4.1.1 ir 4.2 punktai). Šiuo atveju asmens, atsakingo už bendrovės reklamą ir jos atitikimą įstatymų reikalavimams, paskyrimas nešalina bendrovės direktorės administracinės atsakomybės pagal pareikštą kaltinimą.

12. L. J. pagal galiojančius įstatymus, bendrovės vadovo veiklos dokumentus, pareiginius nuostatus, bendrovėje galiojančią faktinę darbo organizavimo tvarką ne vien turėjo ir galėjo žinoti, kad bendrovėje netinkamai vykdoma bendrovės veikla ir nesiėmė jokių priemonių užtikrinti tinkamą tos veiklos vykdymą, bet žinojo apie tokios veiklos organizavimo veiksmus ir betarpiškai atliko tam tikrus tokios veiklos organizavimo veiksmus, t. y. protokole nurodytos informacijos platinimas.

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, (adm. byla N3-443/2006), kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, administracinių teismų praktika Nr. 7). Pirmos instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino netinkamai ir neteisingai. Šioje byloje esant prieštaringiems įrodymams, teismas nenurodė, kodėl atmeta vienus įrodymus ir vadovaujasi kitais.

14. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtent administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, ATPK 256 straipsnio 3 dalis įrodymus byloje rinkti įpareigoja ne tik pareigūnus, turinčius teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį organą (pareigūną). Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad tas pats teismas negali vienpusiškai rinkti įrodymų kaltinančių asmenį, formuluoti jam kaltinimus ir po to jį nubausti.

15. Pirmos instancijos teismas, vertindamas L. J. atsakomybės klausymą, vadovavosi ne visais byloje esančiais įrodymais.

Faktą, kad būtent E. Š. vykdė užsakymą dėl „Triobet.com“ reklamos skelbimo „Lietuvos ryto“ dienraštyje patvirtina ne tik pačios E. Š. paaiškinimai, tačiau ir anksčiau 2006 metų pradžioje Valstybinės lošimų priežiūros komisijos surašyti dokumentai.

Apie tai, kad reklamos viešinimą organizavo E. Š. pirmą kartą L. J. nurodė 2006 m. kovo 31 d. paaiškinimuose. Ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad apie užsakymą L. J. sužinojo tik apsilankius Lošimų priežiūros komisijai, kadangi būtent tada ji išsiaiškino, kuris darbuotojas vykdo atitinkamą užsakymą.

Be to, sąskaita buvo išrašyta reklamos publikavimo „Lietuvos Ryto“ laikraštyje dieną 2006 m. kovo 20 d., kai visi reklamos projekto darbai jau buvo atlikti. Pagal įprastinę darbo organizavimo tvarką, užbaigtų darbų atlikimo tinkamumas nėra tikrinamas. Atsižvelgiant į tai, kad per mėnesį UAB „Tarela“ yra išrašoma apie 300 PVM sąskaitų-faktūrų, kurias pasirašo direktorė, patikrinti kiekvienoje sąskaitoje nurodytas suteiktas paslaugas nėra galimybės. Be to, aptariamas užsakymas buvo vienkartinis, sąskaita išrašyta nedidelei sumai, ir esant už reklamos organizavimą atsakingam projektų vadovui neturėjo būti kaip nors peržiūrima. Įrodymų liudijančių priešingai, apeliantas nepateikė. Be to, PVM sąskaita-faktūra yra ne kokius nors tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius liudijantis dokumentas, o mokestinę prievolę UAB „Tarela“ sukuriantis dokumentas.

Patenkinus apelianto skundą, būtų suformuota teismų praktika, kad kiekvienos, net ir pačios didžiausios įmonės vadovas turėtų būti baudžiamas administracine tvarka už bet kokius jo įmonės darbuotojų padarytus administracinius teisės pažeidimus, nepriklausomai nuo jo kaltės, atsakomybės ir darbo funkcijų paskirstymo įmonės viduje.

Apeliantas siekė įrodyti L. J., kaip UAB „Tarela“ vadovės atsakomybę, netgi nemėgindamas aiškintis tikrosios padėties, rinkti įrodymų apie kitų darbuotojų veiksmus, vykdant reklamos publikavimo užsakymą. Administracinio pažeidimo protokolas galimai pažeidimą padariusiai projektų vadovei surašytas nebuvo, nors kaip aukščiau minėta, apeliantui buvo žinoma, jog reklamos užsakymą kuravo būtent ji.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VII.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad L. J. pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalį. Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 26 d. konstatavo, kad reklaminio užrašo „Triobet.com lažybų bendrovė“ publikavimas sudaro azartinių lošimų reklamos draudimo pažeidimo ir ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyviąją pusę, todėl šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyvieji požymiai nenagrinėtini.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje iš esmės kilęs dėl to, ar L. J., būdama bendrovės „Tarela“ direktore, gali būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173¹⁸ straipsnį. Minėtas straipsnis numato atsakomybę už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 22 d. nutartyje (adm. byla Nr. N9-62-719/2006) nurodė, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁸ straipsnyje numatytojo pažeidimo dispozicijoje nėra nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn turėtų būti traukiamas lošimus organizuojančios institucijos vadovas. Tai reiškia, kad atsako asmuo, t. y. organizacijos, užsiimančios azartinių lošimų organizavimu, darbuotojas, tiesiogiai pažeidęs azartinių lošimų organizavimo tvarką, kitaip tariant, lošimo reglamento konkretų punktą.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2007 m. sausio 26 d. nagrinėjęs L. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, nurodė, kad sprendžiant klausimą, koks subjektas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už nurodytą pažeidimą, būtina nustatyti, kurio subjekto valia tiesiogiai sąlygojo atitinkamo skelbimo paskleidimą. Teismas nustatė, kad reklama buvo paskelbta UAB „Tarela“ užsakymu, todėl padarė išvadą, kad už reklamos turinį atsako būtent ši bendrovė, kuriai vadovauja L. J.. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad už reklaminių skelbimų talpinimą dienraštyje „Lietuvos rytas“ UAB „Tarela“ vardu ir tų skelbimų turinį atsakingu paskirtas konkretus bendrovės darbuotojas.

Nagrinėjant L. J. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo pateiktas darbo sutarties tarp E. Š. ir UAB „Tarela“ priedas Nr. 2 (b.l. 7, II t.). Iš darbo sutarties priedo matyti, kad reklamos projektų vadovas prisiima atsakomybę už jo kuruojamus reklamos projektus, įskaitant reklaminių tekstų turinį ir turinio atitikimą galiojantiems Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu 2007 m. rugsėjo 25 d. liudytoja E. Š. parodė, kad procese dalyvavo E. Š., dizainerė ir dienraštis „Lietuvos rytas“, direktorė L. J. šiame projekte nedalyvavo, kadangi projektas buvo greitas ir neaiškumu E. Š. nekilo (b.l. 68, II t.). Iš to darytina išvada, kad nors L. J., kaip nurodo apeliantas, būdama bendrovės vadove turėjo ir galėjo žinoti, kad bendrovėje netinkamai vykdoma bendrovės veikla, bet nesiėmė jokių priemonių užtikrinti tinkamą tos veiklos vykdymą, tačiau šios aplinkybės nepakanka konstatuoti, kad L. J. valia tiesiogiai sąlygojo skelbimo publikavimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog L. J. nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, subjektas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje (adm. byla Nr. N16-1490-07) nurodė, kad pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtent administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, ATPK 256 straipsnio 3 dalis įrodymus byloje rinkti įpareigoja ne tik pareigūnus, turinčius teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį organą (pareigūną). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad teismas negali vienpusiškai rinkti įrodymų kaltinančių asmenį, formuluoti jam kaltinimus ir po to jį nubausti.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, atitinkantį ATPK 286 straipsnio reikalavimus. Naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.