Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-06-11 · Civilinė byla Nr. 2-2064-772/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-11
Bylos Nr.
2-2064-772/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-01241-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
G. A.
Atsakovas
T. R.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2064-772/2012Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01241-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2.; 78.1.; 78.2.1.; 116.1. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 11 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,protokoluojant sekretorėms Dainorai Mažonaitei, Erikai Andrulienei,

dalyvaujant ieškovei G. A. ir jos atstovei adv. S. Šulcaitei, atsakovui T. R. ir jo atstovei adv. I. Petkienei, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau- ŠVTAS) atstovei J. Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui T. R. dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui L. R. priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė 2012-02-27 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo T. R. nepilnamečio sūnaus L. R. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt nuo 2012-03-01 iki vaiko pilnametystės. Taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui, kurio atsakovas nemokėjo nuo 2009-03-01 iki 2012-03-01 bei nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove vaiko motina G. A.

Ieškovė G. A. teismui pateiktame ieškinyje nurodė, su atsakovu pradėjo kartu gyventi ir tvarkyti bendrą ūkį nuo 2005 m. lapkričio mėnesio.

Kartu gyvenant ir tvarkant bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) m. kovo 23 d. gimė sūnus L. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio gimimo liudijime atsakovas yra įrašytas vaiko tėvu.

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, kad išlaikymas nepilnamečiam sūnui būtų priteistas iš atsakovo, atsižvelgiant į išaugusią infliaciją ir padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius.

Atsakovas išlaikymą nepilnamečiam sūnui teikia nereguliariai, vieną mėnesį sumoka - 300 Lt, kitą mėnesį - 200 Lt, praeitą mėnesį sumokėjo - 150 Lt ir t. t. Pasitaikydavo atvejų, kai atsakovas visiškai nemokėjo lėšų sūnaus išlaikymui, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą, kad išlaikymas kas mėnesį nepilnamečiui sūnui būtų priteistas reguliariai.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 400 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos.

LR CK 3.192 str. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai.

Ieškovės turimomis žiniomis atsakovas šiuo metu niekur nedirba, tačiau yra sveikas, darbingas asmuo ir gali susirasti gerai apmokamą darbą bei mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės.

LR CK 3. 200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo 2009 m. kovo mėnesio 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d., t. y. susidariusį skirtumą. Ieškovė laiko, kad atsakovas privalėjo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui kiekvieną mėnesį po 400 Lt trejų metų laikotarpyje iki jo pilnametystės, tačiau teikė mažesnio dydžio išlaikymą.

Už 2009 m. nuo kovo mėnesio atsakovas iki lapkričio mėnesio teikė išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį, už lapkričio mėnesį visiškai išlaikymo nepilnamečiam sūnui neteikė, o gruodžio mėnesį sumokėjo 150 Lt. Viso už 2009 m. atsakovas sumokėjo išlaikymą nepilnamečiam sūnui už 10 mėnesių - 2 550 Lt, o privalėjo sumokėti /400 Lt x 10 mėn. - 4 000 Lt/ Išlaikymo įsiskolinimo skirtumas už 2009 m. sudaro 1 450 Lt / 4 000 Lt - 2 550 Lt - 1 450 Lt/.

Už 2010 m. atsakovas nuo sausio 1 d. iki rugsėjo mėnesio mokėjo išlaikymą kiekvieną mėnesį nepilnamečiui sūnui po 150 Lt, nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. po 200 Lt kiekvieną mėnesį, t. y. už 8 mėnesius mokėjo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 150 Lt, viso: 1 200 Lt /150 Lt x 8 mėn./ = 1 200 Lt, o už 4 mėnesius mokėjo išlaikymą po 200 Lt, viso: 800 Lt /200 Lt x 4 mėn. = 800 Lt. Viso už 2010 m. atsakovas sumokėjo išlaikymą nepilnamečiui sūnui 2 000 Lt, o privalėjo sumokėti 4 800 Lt. Viso išlaikymo įsiskolinimas už 2010 m. sudaro 2 800 Lt / 4 800 Lt - 2 000 Lt - 2 800 Lt/.

2011 m. atsakovas mokėjo nepilnamečiui sūnui išlaikymą kiekvieną mėnesį po 200 Lt, išskyrus balandžio mėnesį, už kurį išlaikymo nepilnamečiam sūnui visiškai nemokėjo. Už 2011 m. atsakovas sumokėjo išlaikymą nepilnamečiui sūnui 2 300 Lt /200 Lt x 11 mėn. = 2 200 Lt/, o privalėjo sumokėti 4 800 Lt. Išlaikymo įsiskolinimas už 2011 m. sudaro 2 500 Lt /4 800 Lt - 2 300 Lt /-2 500 Lt.

Už 2012 m. atsakovas už sausio mėnesį sumokėjo - 160 Lt, už vasario mėnesį 200 Lt. Viso 360 Lt, o privalėjo sumokėti 800 Lt. Išlaikymo įsiskolinimas už 2012 m. sudaro 440 Lt / 800 Lt - 360 Lt = 440 L/.

Viso išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam sūnui už trejų metų laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. sudaro 7 190 Lt / 1 450 Lt 2 800 Lt + 2 500 Lt + 440 Lt = 7 190 Lt/, kurį prašau priteisti iš atsakovo. Skolos apskaičiavimo lentelę ir išrašų kopijas iš banko sąskaitų už minėtą laikotarpį pridedu prie civilinės bylos, nes atsakovas pinigus nepilnamečio sūnaus išlaikymui pervesdavo į ieškovės sąskaitą banke.

Šiuo metu ieškovė yra įrašyta į darbo biržos įskaitą nuo 2011 m. liepos mėnesio, kaip bedarbė ir ieškosi darbo. Ieškovė gauna bedarbio pašalpą kas mėnesį po 463, 28 Lt iki kovo mėn. 1 d. ir kas mėnesį išmokas vaikui po 52,50 Lt ir socialinę pašalpą kas mėnesį po 55,55 Lt bei išlaikymą nepilnamečiam sūnui iš atsakovo nereguliariai. Tai ir visos ieškovės šeimos pajamos. Jokio nekilnojamojo turto ir kitų pajamų ji neturi.

Ieškovė taip pat nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirs kas mėnesį po 400 Lt iki jo pilnametystės. Šiuo metu ieškovei nepilnametį sūnų padeda išlaikyti jos sugyventinis M. G., gim. 1988 m., kurį prašys kviesti į teismo posėdį ir apklausti. Kai ieškovė įsidarbins, ji be savo sugyventinio pagalbos nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirs kas mėnesį po 400 Lt iki jo pilnametystės.

Kiekvieno mėnesio išlaidų sąrašą, kurios skiriamos nepilnamečio sūnaus išlaikymui, ieškovė prideda prie bylos.

Šalies argumentai

Ieškovė laiko, kad prašoma priteisti išlaikymo suma iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį nepilnamečiam sūnui nėra per didelė, nes LR CK 6. 461 str. numato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA, o šiuo metu MMA nuo 2008 m. sausio 1 d. sudaro 800 Lt.

Ieškovė mano, kad ši suma patenkins tik minimalius nepilnamečio vaiko poreikius.

Atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, jeigu jis to pageidaus, ieškovė netrukdys.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo teismo ją uzufrukto teisėmis paskirti tvarkyti nepilnamečiam sūnui priteistas lėšas.

Taip pat prašo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Nuo vaiko gimimo, nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, ji rūpinasi jo auklėjimu ir išlaikymu, o atsakovas nuo 2009 m. nesirūpina nepilnamečio sūnaus auklėjimu ir išlaikymą nepilnamečiam sūnui teikia mažesnį negu minimalus, arba teikia nereguliariai.

Kadangi civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, yra paliečiami nepilnamečių vaikų interesai, be to, ši civilinė byla yra kilusi iš šeiminių santykių, todėl atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas ir prašė teismo sprendimo už akių nepriimti.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė įpareigoti atsakovą T. R. pristatyti į teismo posėdį duomenis apie nuosavybės teisėmis turimą nekilnojamąjį turtą ir duomenis apie savo gautas pajamas už 2009 - 2012 m. Pažymą apie savo gaunamas socialines pašalpas ieškovė pateiks teismo metu.

Remdamasis Lietuvos Respublikos CK 3.168 str., 3.201 str. - 3.203 str., CPK 5 str., 132 str.. ieškovė teismo prašė:

1. Priteisti iš atsakovo T. R. /asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus L. R., gim. (duomenys neskelbtini) /asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės nuo 2012 m. kovo 1 d.

2. Priteisti iš atsakovo T. R. /asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui L. R., gim. (duomenys neskelbtini) /asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. tvirta pinigų suma – 7 190 Lt.

3. Paskirti ieškovę G. A. /asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisėmis tvarkyti nepilnamečiam sūnui priteistą išlaikymą.

4. Nustatyti nepilnamečio sūnaus L. R., gim. (duomenys neskelbtini) /asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, jo motina G. A. /asmens kodas (duomenys neskelbtini)

4. Į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytoją: M. G., gyv. (duomenys neskelbtini).

5. Priteisti iš atsakovo bylos vedimo išlaidas ir žyminį mokestį valstybei.

6. Įpareigoti atsakovą T. R. pristatyti į teismo posėdį pažymą apie nuosavybės teisėmis turimą nekilnojamąjį turtą ir pažymą apie gautas pajamas už 2009 m. - 2012 m.

Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais įrodymais.

Šalies argumentai

Ieškovė G. A. ir jos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo prašymą dėl išlaikymo dydžio skirto ieškovės ir atsakovo sūnaus išlaikymui, ji laiko nedideliu, atsakovui mokant po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teigė, kad ir šis jos prašymas paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis sūnaus išlaikymui, nes vaikas auga ir ateityje išlaidos jo išlaikymui tik didės. Ieškovė nori, jog vaikas ne tik būtų sveikas, nors šiuo metu neturi didelių sveikatos problemų, bet ir ateityje galėtų sėkmingai vystytis, todėl jam reikalinga ir didesnė tėvo parama. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas šiuo metu dirba, bet gauna nedidelį atlyginimo, ji norėtų, jog jis būtų teismo įpareigotas sūnaus išlaikymui mokėti ne mažiau kaip po 350 Lt. Nurodė, jog dėl mažamečio vaiko poreikių ji patiria ir papildomų išlaidų. Ieškovė teigė, jog norėdama sudaryti vaikui palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, ji kaip motina šiuo metu viena negali teikti sūnui reikalingo išlaikymo. Kadangi kol kas ji nedirba ir gauna tik nedideles išmokas iš valstybės bei paramą iš motinos, todėl jai pastoviai trūksta lėšų sūnaus išlaikymui. Taip pat ieškovė nurodė teismui, kad visas savo pajamas, kurios gaunamos kaip valstybės ir jos motinos teikiama parama, ji išleidžia ne tik sūnaus išlaikymui, bet ir dalį lėšų skiria jų gyvenamojo buto išlaikymui. Be to atsižvelgiant į jos ir sūnaus buities poreikius jiems dar reikia įsigyti ir kitų namų apyvokos daiktų. Nurodė, kad vaikui augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis kol kas jos neteikia ir ne visada geranoriškai bendrauja su ieškove, kiek tai susiję su sūnaus išlaikymu. Mano, kad toks tėvo elgesys laikytinas neatitinkančių šių dienų sūnaus poreikių ir nesudaro normalių galimybių vaiko egzistencijai. Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas esant sunkiai vaiko motinos padėčiai, privalo teikti sūnui išlaikymą bent jau ne mažesnį už pusę minimalios mėnesio algos. Teigė, jog vaiko tėvas ateityje turi visas galimybes dirbti ir uždirbti daug daugiau, todėl privalo teikti vaikui tokį išlaikymą, kuris nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog jos reikalavimas vaiko tėvui atsižvelgiant į šių dienų realijas ir jo socialinį statusą, amžių bei sveikatą, nėra nei per didelis, nei neatitinkantis vaiko poreikių ar atsakovo galimybių.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė šiuos motyvus:

Su ieškovės G. A. ieškiniu sutinku iš dalies dėl šių motyvų :

Motyvuojamoji dalis

LR Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nuo sūnaus L. gimimo iki šiol atsakovas teikia jam išlaikymą. Su sūnaus motina sutarė, kad kiekvieną mėnesį teiks 150 - 200 Lt dydžio išlaikymą. Taip daro iki šiol. Be to kelis kartus jai sumokėjo didesnes iki vieno tūkstančio litų išmokas.

Atsakovo turtinė padėtis neleido ir dabar neleidžia mokėti didesnio išlaikymo. Pernai atsakovas baigė studijas ŠU Socialinių mokslų fakultete vakariniame skyriuje, kas pusmetį mokėjo po 1 105 Lt už studijas. Paskutinį kartą sumokėjo 2011-03-02. Kvitų kopijas prideda. Nuo 2010 m. kovo iki rugsėjo buvo registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, gavo 650 Lt bedarbio pašalpą. Šiuo metu dirba UAB „Senasis Paventys“ vairuotoju. Uždirba 750 Lt atskaičius mokesčius. Iš tų pinigų kelionėms į darbą į Kuršėnus išleidžia apie 160 Lt. Vieno bilieto kaina yra 4 Lt, darbo dienai išleidžia 8 Lt. Prie atsiliepimo pridėta VSDFV Šiaulių skyriaus pažyma už laikotarpį nuo 2009 m. pradžios iki 2012 m, pradžios patvirtina aukščiau nurodytas aplinkybes.

Pragyvenimui atsakovui sesuo L. N. skolina pinigų. Kiekvieną mėnesį ji į jo sąskaitą atsiunčia nuo 300 iki 800 Lt mokesčiams už butą ir daliai sūnaus išlaikymo sumokėti. Šiai dienai jis jai yra skolingas 7 135 Lt. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, esantis Žemaitės g. 42 - 46, Šiaulių m. Kito nekilnojamojo turto neturi. Neturi nedarbingų išlaikytinių.

Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytus sūnaus poreikius. Ji nurodo, kad gauna 771 Lt (bedarbio pašalpą, socialinės rūpybos pašalpas ir atsakovo mokamą išlaikymą). Taigi, jos pajamos mažesnės, nei išvardinti L. poreikiai (800 Lt). Atsakovo žiniomis vaikas lanko savaitinį darželį Kairiuose. Iki 2011 m. gruodžio savaitgaliais jį pasiimdavo jis. Tuo metu ne tik bendraudavo su vaiku, bet ir visiškai jį išlaikė. Taip su sūnumi bendrauti ruošiasi ir toliau. Jau trečias mėnuo ieškovė sąmoningai neleidžia atsakovui bendrauti su vaiku. Jei ir toliau neleis, atsakovas kreipsis į teismą su savarankišku ieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Sūnus labai nori bendrauti su atsakovu, kaip ir jis su juo.

Atsakovo skaičiavimu, sūnaus išlaikymui užtenka 450 - 500 Lt per mėnesį. Abu tėvai teiktų po 200 Lt, socialinės rūpybos skyrius - 50 Lt. Tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas. Įvertinus aplinkybę, kad kiekvieną savaitgalį sūnus praleis su atsakovu. Be to atsakovo tėvai, kaip ir iki šiol, vaikui nupirko drabužių, avalynės. Pagerėjus atsakovo materialinei padėčiai, atsakovas savo iniciatyvą mokės didesnį išlaikymą.

Ieškovė gyvena su sugyventiniu Martynu. Jo pajamų nenurodo. Atsakovas mano, kad dalį vaiko pinigų ji išleidžia sau ir sugyventiniui. Jie abu rūko, nevengia pasilinksminti. Priteisus iš atsakovo didesnį išlaikymą, vaikui nebus skiriama daugiau lėšų.

Atsakovas nesutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimo. Kaip minėjo, išlaikymą visą laiką mokėjo, ieškovei jo užteko. Niekas nedraudė jai ieškinio pateikti ir anksčiau, jei išlaikymas buvo nepakankamas.

Atsakovas nesutinka, kad iš jo būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Dėl išlaikymo iki šiol ginčų nebuvo, ieškovei nebuvo reikalo kreiptis į teismą. Ginčą, būtume išsprendę taikiai ir be teismo įsikišimo. Be to, atsakovas taip pat turėjo išlaidų, susijusių su konsultacijomis, atsiliepimo surašymu. Advokatė atstovaus atsakovą ir teisme.

Atsiliepime nurodytas aplinkybes patvirtina pridėti dokumentai. Tai žinoma A. R., A. B. Juos atsivesiu į teismo posėdį ir prašysiu apklausti liudytojais.

Remdamasis LR CPK 142 straipsniu atsakovas teismo prašė:

1. G. A. ieškinį tenkinti iš dalies, iš atsakovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisi po 200 Lt išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės.

2. Nepriimti sprendimo už akių.

Atsakovas pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius jo atsikirtimus ieškovei.

Liudytojas A. R. parodė teismui, kad yra atsakovo tėvas, bendrauja su vaikaičiu kada pastarasis atvyksta į jo butą. Teigė, jog jis šiuo metu jau nedirba, gauna pensiją, o žmona irgi gauna pensiją. Pagal išgalęs jie teikia paramą sūnui, taip pat nupirko vaikaičiui rūbelių ir batukus. Parodė, kad sūnus skolinasi iš sesers L. Nurodė, kad vaikaitis su ašaromis akyse atsisveikina su jais ir tėvu. Teigė, kad anksčiau vaikaitis lankė savaitinį darželį. Parodė, kad vaikaičio motina trukdo seneliams bendrauti su vaikaičiu. Nurodė, kad nusipirko iš sūnaus (atsakovo) lengvąjį automobilį, tačiau juo ir toliau važinėja sūnus.

Atsakovas T. R. teismo posėdžio metu, nurodė, kad sutinka mokėti sūnaus išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau mokėti daugiau kol kas dėl dabartinio savo statuso jis negali. Nurodė, kad ši suma nėra didelė, dėl sūnaus jam nieko negaila, tačiau mokėti jis negali kol pats neuždirbs daugiau. Taip pat pripažino, kad nesutinka sumokėti ir sūnui skirto išlaikymo įsiskolinimą, kurio dydis jo manymu yra per didelis. Dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštaravo, kadangi atsižvelgiant į jo dabartinę padėtį tai geriausia išeitis.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad atsakovas nereiškė ieškovei pretenzijų, atsižvelgiant į sūnaus poreikius, kuomet vaiko motina nedirbo, o jis prižiūrėjo sūnų. Be to atsakovas pripažino, jog yra visada pasiruošęs vaikui teikti išlaikymą pagal galimybes, tačiau dabartiniu metu to padaryti negali. Todėl prašė teismo ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius susipažino su ieškovės G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškiniu atsakovui T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, visais pridedamais dokumentais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tevų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams.

Atsižvelgdami į ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes, į tai, jog atsakovas nėra teismui pareiškęs prašymo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, manome, jog yra tikslinga L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko teises ir interesus Skyrius pritaria ieškinyje pareikštam reikalavimui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo L. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš tėvo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) bei mano, kad yra tikslinga paskirti motiną G. A. uzufrukto teisėmis tvarkyti vaikui priteistą išlaikymą.

Vadovaudamasis LR CPK 252 str. 1 d., išklausęs abiejų šalių nuomones ir paaiškinimus, pateikus papildomų įrodymų dėl prašomos sumos pagrįstumo, dalyje dėl periodinių išmokų ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio Skyrius patikslintą išvadą pateiks po įrodymų ištyrimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimą atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį. Kadangi vaiko tėvai dabartiniu metu gyvena skyrium, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to tėvo padėtis tik palengvėja, tačiau motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to ieškovė kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų abiejų tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui. Todėl atstovė siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti ir uždirbti, bei į vaiko interesus, patenkinti ieškovės prašymą ir kitus jos ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. R. yra ieškovės G. A. ir atsakovo T. R. sūnus (b.l. 4). Šį civilinės būklės aktų įrašų tikrumo teisinė prezumpcija reiškia, kad pripažįstamas tikru atsakovo tėvystės faktas, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3. 289 str. 1d.). Vaiko tėvai gyvena skyrium ir santuokos jie nėra nesudarę (b.l.1-3). Kaip jau minėta ieškovė šiuo metu nedirba, tačiau gauna nedideles pajamas (b.l. 76-77), be to šalių vaikui kol kas yra teikiama valstybės ir ieškovės motinos parama (b.l. 69-70). Taip pat atsakovas anksčiau kurį laiką irgi nedirbo ir jam buvo mokoma nedarbo draudimo išmoka (b.l. 52-53). Tačiau šiuo metu atsakovas dirba, o be to tiek anksčiau, tiek dabar gauna tokio pat dydžio pajamas (b.l. 52-53, 73-75). Atsakovui parama teikia ir jo sesuo (b.l.54). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas turi profesinių įgūdžių, yra baigęs aukštąjį mokslą (b.l.56). Todėl atmestinas atsakovo argumentas, kaip nepagrįstas, kad jis yra pasiryžęs ateityje sūnaus išlaikymui mokėti daug didesnio dydžio mėnesines išmokas, bet tik tuomet kai jo paties pajamos bus didesnės, kadangi tai neatitinka jo vaiko interesų. Pirmiausia, ieškovė šiuo metu nedirba ir jos gaunamos pajamos yra gerokai mažesnės už atsakovo. Šalių sūnus šiuo metu lanko vaikų lopšelį darželį, o rudenį pradės lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, kur bus rengiamas mokyklai. Be šalių jų vaikui išlaikymą teikia valstybė ir ieškovės motina. Antra, nors atsakovas kol kas tik geranoriškai žada teikti sūnui išlaikymą, tačiau tai tėra tik pažadai. Be to neaišku kodėl jis ir anksčiau nereguliariai teikė sūnaus išlaikymui reikalingas lėšas (b.l. 1-3). Todėl atsižvelgiant į ieškovės prašymą, spręstinas klausimas ar priteistinos jos nurodyto dydžio išmokos iš atsakovo, kadangi abu tėvai privalo vaikui teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį, o atsakovas nei anksčiau kuomet gyveno su ieškove, nei dabartiniu metu vaikui reikalingo dydžio išlaikymo neteikia. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl sūnaus išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Jau minėta, kad atsakovas šiuo metu tik nuo jo priklausančių priežasčių, neteikia sūnui reikalingo išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo vengimas vykdyti įstatyminę pareigą, neleidžia ieškovei patenkinti bent būtinų jos ir atsakovo vaiko poreikių, atsižvelgiant į sūnaus poreikius bei šalių turtinę padėtį. Be to individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jam reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimu, kaip siūlo atsakovas, o visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo sūnus šiuo metu dar mažametis, tačiau kaip jau minėta šių metų rudenį pradės lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, o vėliau pradės lankyti pradinę mokyklą, kurioje sieks realizuoti savo sugebėjimus bei bus ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai irgi yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat šalių sūnui vystantis gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais (sunki liga, neįgalumas ir kt.), o visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo atsisakymas, kuris šiuo metu tėra sąlygojamas vien objektyvių priežasčių, teikti vaikui parama dėl jam reikalingo išlaikymo dydžio, šiandien nėra pateisinamas. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovės prašomas sūnaus išlaikymui reikalingas dydis, šiandien yra per didelis ar viršijantis minimalius (fiziologinius) vaiko poreikius, o ir pati ieškovė nėra pajėgi teikti sūnaus išlaikymui tiek kiek prašo iš atsakovo, tačiau su tokiais pastarojo argumentais teismas nesutinka. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos, jos artimųjų ir valstybės parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog byloje yra spręstinas klausimas dėl šalių vaikui reikalingo konkretaus išlaikymo dydžio nustatymo. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo keturių šimtų litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris reikalingas šalių sūnui, nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo amžių, sveikatą bei profesinius įgūdžius. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnamečiam sūnui reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo sūnaus išlaikymo našta atitektų, pavyzdžiui valstybei ar vaiko senelei iš motinos pusės. Todėl teismas laiko, jog atsakovo dabartinė padėtis objektyviai leistų priteisti iš jo ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą sūnui, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas šalių vaiko vystymuisi. Tačiau tuo pat metu teismas negali toleruoti ir išlaidavimo, kuomet būtina atsižvelgti į vaiko poreikius bei jo tėvų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad atsakovas šiuo metu nors ir dirba, tačiau jo gaunamas darbo užmokestis nėra toks kuris leistų teismui iš jo priteisti po 400 Lt kiekvieną mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jam sunku rasti gerai apmokomą darbą Lietuvoje, todėl jis galvoja įsidarbinti kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Todėl teismas nustatydamas šalių vaiko išlaikymui reikalingą dydį, atsižvelgia ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į visus kitus su vaiko gyvenimu, jo išlaikymu susijusius poreikius (b.l.7-8, 30-35). Taip pat teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Dėl to atsižvelgiant į nurodytus argumentus šiandien iš dalies tenkintinas ieškovės prašymas ir iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina po 350 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2012-03-01 iki vaiko pilnametystės. Pastebėtina, kad šios išmokos dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į ją neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Todėl pažymėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. vaiko gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaiko interesais ir kurių atsakovas nesutinka kompensuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikių turinį ir apimtį, teismas atsižvelgia į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, tokio amžiaus vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 10 litų per dieną. Tokiu būdu vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 300 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir į besikeičiantį vaiko amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais (duomenys neskelbtini) m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr.561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jaunučiams, jauniams ir jaunimui nustatė maitinimosi išlaidų normą nuo 12 iki 20 litų per parą. Todėl teismas pripažįsta, kad analogiškai tokios pat normos taikytinos ir vaikams, augantiems šeimose, dėl to teismas nustatydamas atsakovo vaiko išlaikymui reikalingas lėšas remiasi aukščiau nurodytais dydžiais.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra nuolatinis poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai.

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą irgi užtikrinamas teisės aktuose, įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir svorį.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Taip pat ieškovė yra įpareigojama iš atsakovo T. R. nepilnamečio vaiko L. R. išlaikymui priteistas pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise ( CK 3. 190 str.).

Tuo pačiu teismas tenkina iš dalies ir ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo sūnui skirto išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos. Ieškovė G. A. teigė, kad atsakovas jau nuo 2009-03-03 iki 2012-03-01, neteikė tinkamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir jai vienai teko didesnė vaiko išlaikymo išlaidų dalis. Be to tuo metu jai padėdavo artimieji. Atsakovas paaiškinimuose teismo posėdžio metu šio ieškovės ieškinio reikalavimo nepripažino ir nurodė, kad teikė vaikui reikalingą išlaikymą, kuris buvo reikalingo dydžio, atsižvelgiant į vaiko poreikius. Be to nurodė, jog tuo metu ir jo gaunamos pajamos buvo sumažėjusios. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais atsakovo paaiškinimai dėl anksčiau nepilnamečiam sūnui teikto išlaikymo dydžio ir jo reikalingumo atmestini. Tuo pačiu teismas sutinka su ieškovės ieškinyje nurodytais motyvais, kad atsakovas tuo metu tik iš dalies teikė sūnui reikalingą išlaikymą, tačiau pripažįsta, kad jis nebuvo atitinkantis vaiko poreikių. Todėl ir šis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 5 390 Lt išlaikymo įsiskolinimą, skirtą jo nepilnamečiam vaikui, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą išlaikymo dydį (CK 3. 200 str.).

Teismas tenkina ir ieškovės prašymą dėl sūnaus L. R. gyvenamosios vietos nustatymo su motina G. A., nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Be to sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveiko, dorovingo, tvirto ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (b.l.1-2). Be to atsakovas dėl šio ieškovės prašymo prieštaravimo nereiškė.

Atskirai pažymėtina, kad L. R. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis pagal šį sprendimą indeksuoja antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksacija taikoma ir išmokoms, kurios priteistos kaip išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo. Indeksacija taikoma, kuomet dėl infliacijos gaunamos išmokos nuvertėja, todėl jas gaunantis asmuo neprivalo kiekvieną kartą dėl to vėl kreiptis į teismą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovei G. A. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl šios ir kitos valstybės patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 str. 1d., 93 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo skirto L. R. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 169, 3. 185, 3.190, 3.192, 3.194, 3.196, 3. 200 str., LR CPK 150 str. 5d.; 259- 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovės G. A. ieškinį atsakovui T. R. tenkinti iš dalies.

1. Priteisti iš atsakovo T. R. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. R. (a/k (duomenys neskelbtini) po 350,00Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2012-03-01 iki vaiko pilnametystės.

2. Priteisti nepilnamečiam L. R. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. R. (a/k (duomenys neskelbtini) 5 390,00 Lt (penkių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimties litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2012-03-01.

3. Nustatyti L. R. (a/k (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina G. A. (a/k (duomenys neskelbtini)

4. Įpareigoti nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę G. A. (a/k (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise sūnaus L. R. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo T. R. (a/k (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas.

5. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš T. R. (a/k (duomenys neskelbtini) 480,00 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

6. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš T. R. (a/k (duomenys neskelbtini) 288,00 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas išmokas ir įsiskolinimą bei 100,00 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą, iš viso: 388,00 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus).

7. Sprendimą dėl išlaikymo L. R. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

8. Likusioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Teisėjas Jonas Stubrys