- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- 1S-245-337/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
teismo posėdyje išnagrinėjęs V. M. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atmestas V. M. skundas dėl 2012 m. lapkričio 14 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro ir 2012 m. gruodžio 27 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-11-14 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 45-1-00821-12 nutrauktas, nes nepadaryta veika, numatyta BK 215 str.
2012-12-27 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimo V. M. skundas dėl minėto prokuroro nutarimo panaikinimo atmestas.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-18 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atmestas V. M. skundas dėl 2012 m. lapkričio 14 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro ir 2012 m. gruodžio 27 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimų panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.
Šalies argumentai
V. M. skundžia 2013-02-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir ikiteisminį tyrimą atnaujinti. Skunde nurodo, kad 2012-11-14 ir 2012-12-27 prokurorų nutarimai yra neteisėti ir naikintini.
Nurodo, kad civiliniai santykiai yra teisėti, kai jie atitinka šalių valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas. Yra būtina atsižvelgti į nukentėjusiojo asmens galimybes apginti savo teisę civilinio proceso priemonėmis. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju to padaryti negalima dėl neteisėtų ir nusikalstamų V. M. ir V. V. veiksmų. Nurodo, kad netirta, kodėl V. V. už V. M. vykdė turtinius įsipareigojimus, kai nei vienas iš jų neturėjo teisės naudotis svetima banko kortele. Nurodo, kad V. M. elektroninės bankininkystės duomenis gavo ir naudojo neteisėtai, tam mirusiosios sutikimo neturėjo. Jie suprato, jog svetimais identifikavimo duomenimis naudotis draudžiama, tačiau jais pasinaudodami atliko finansines operacijas, t.y. jie veikė tyčia. To nepaneigia V. M. paaiškinimai, kad jis vykdė mirusios motinos nurodymus. Nurodo, kad V. M. ir V. V. siekė neteisėtai užvaldyti ir įgijo svetimą turtą apgaule. Apgaulė pasireiškė tuo, kad jie naudojosi svetimais elektroninės bankininkystės duomenimis, davė privalomus nurodymus bankui pervesti jo motinos pinigus į kitų asmenų sąskaitas. Pažymi, kad I. M. nesuteikė jokio rašytinio įgaliojimo kitiems asmenims tvarkyti jos elektroninės bankininkystės duomenis. Nurodo, kad nei V. M., nei V. V., neturėjo teisės naudotis svetima mokėjimo kortele. Nurodo, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad tarp jo ir nurodytų asmenų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. V. V. ir V. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.
Teismo posėdyje V. M. prašė skundą tenkinti.
Skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus, skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, prokurorų nutarimus, konstatuoja, kad skundžiama nutartis netenkinti V. M. skundo ir prokurorų nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą yra pagrįsti ir teisėti. Apygardos teismas sutinka su esminėmis prokurorų nutarimų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties išvadomis, kad nepadarytos veikos, turinčios BK 182 str. 1 d. ir 215 str. požymių, o kilęs ginčas tarp V. M. ir jo brolio V. M. spręstinas civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
V. M. skunde nurodo, kad jo brolis V. M. neteisėtai disponuodamas ir pasinaudodamas mirusios jų motinos I. M. banko kortele apgaule įgijo svetimą turtą. Apygardos teismas pažymi, kad BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatyti nusikaltimai padaromi tyčia. Nustatydamas šį nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymį, teismas turi nustatyti, kad asmuo suvokė pavojingą jo daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo duomenų, V. M. tvirtina, kad išgrynindamas pinigus motinos banko kortele jis naudojosi teisėtai - su jos leidimu, ji jam buvo pasakiusi banko kortelės PIN kodą, kad jis galėtų nusiimti savo pinigus, kuriuos buvo uždirbęs ir laikė motinos banko sąskaitoje. Taip pat nurodė, kad pinigai banko sąskaitoje buvo bendra jo ir motinos nuosavybė, nes gyvendamas su motina jis ja rūpindavosi. Be to, V. M. nurodė, kad dalį išgrynintų pinigų įdėjo į voką ir perdavė juos laikyti motinos draugei V. V., iš šių pinigų mokėjo už motinos buto paslaugas. Šią aplinkybę patvirtino ir V. V., nurodydama, kad V. M. buvo pas ją pasidėjęs pinigus voke, iš kurių jie apmokėdavo buto komunalinių paslaugų mokesčius. V. V. patvirtino, kad jai I. M. yra sakiusi, kad pinigai, laikomi jos banko sąskaitoje, yra skirti jos buto išlaikymui ir kapo sutvarkymui. Iš liudytojos parodymų matyti, kad bent jau dalį pinigų tam tikslui V. M. ir naudojo.
Įvertinęs surinktus duomenis teismas konstatuoja, kad jie nepatvirtina pareiškėjo teiginio, jog V. M. tyčia apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą - pinigus ir tyčia neteisėtai atliko finansines operacijas motinai priklausiusia banko kortele. Ikiteisminio tyrimo duomenimis nepaneigta V. M. nurodyta aplinkybė, kad jis motinos banko sąskaitoje laikė ir savo pinigus. Kadangi dalį išgrynintų pinigus jis skyrė buto išlaikymui, o liudytoja V. V. nurodė, kad to norėjo I. M., nėra pagrindo išvadai, kad V. M. turėjo tyčią apgaulės būdu pasisavinti svetimą turtą bei neteisėtai atlikti finansines operacijas. I. M. yra mirusi, todėl nėra galimybės patikrinti V. M. nurodomos versijos, o esami surinkti duomenys nepaneigia V. M. nurodytų paaiškinimų dėl banko kortelės ir pinigų naudojimo. Nors V. M. ir suprato, kad naudojasi ne savo, o motinos, taigi svetima banko kortele, tačiau tai dar neleidžia nustatytoje situacijoje traktuoti, kad V. M. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip elgtis, tai yra jo veiksmuose nėra nurodomų nusikalstamų veikų sudėties.
BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kadangi nenustatyta nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, o V. M. skundas netenkintinas. I. M. sąskaitoje buvusių pinigų nuosavybės bei paveldėjimo klausimas, kurį kelia V. M., spręstinas civilinio proceso tvarka.
Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai skundžiamoje nutartyje daromų išvadų, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti ar naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
V. M. skundą atmesti ir 2013 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.