- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- AS-822-776-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V., V. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 55.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 56.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2010-09-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 3B-(3.5)-K-798-1177 ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos tinkamai atlikti viešąjį administravimą – kokybiškai išnagrinėti 2010-08-17 prašymą; 2) panaikinti 2010-10-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 3B-(3.5)-K-798/2-1282 ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos tinkamai atlikti viešąjį administravimą – kokybiškai išnagrinėti 2010-09-24 prašymą; 3) patenkinti skundą ir pašalinti padarytą nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimą – nutraukti neteisėtus veiksmus ir neveikimą, kuriais pažeidžiamos G. K. nuosavybės ir naudotojos teisės ir laisvės bei teisėtų lūkesčių įgyvendinimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl pirmųjų dviejų reikalavimų priėmė nagrinėti, o dėl trečiojo kundo reikalavimo – patenkinti skundą ir pašalinti padarytą nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimą: nutraukti neteisėtus veiksmus ir neveikimą, kuriais pažeidžiamos G. K. nuosavybės ir naudotojos teisės ir laisvės bei teisėtų lūkesčių įgyvendinimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą – atsisakė priimti, nes, teismo vertinimu, skundo reikalavimas suformuluotas neatsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus. Teismo vertinimu, šis reikalavimas yra abstraktaus pobūdžio prašymas, iš kurio turinio neįmanoma nustatyti, kokių konkrečių pasekmių siekia pareiškėjas.
Taip pat teismas skundžiama nutartimi pašalino Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą iš bylos proceso šalių.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi, pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu prašo skundžiamos nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti dalį jo skundo, panaikinti bei nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją Donatą Vansevičių.
Atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo neteisėtais veiksmais daro turtinę bei neturtinę žalą G. K., Lietuvos valstybei bei viešajam interesui. Teismas pažeidė teisingumo ir teisinės valstybės, subsidiarumo ir proporcingumo, rungimosi principus, pažeidė teisę į greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į teisminę gynybą, teisę į nuosavybės neliečiamybę. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas savo veikloje turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės principu. Mano, kad skundo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas neteisėtos sudėties teismo, nes, pareiškėjo įsitikinimu, teisėjas Donatas Vansevičius turėjo nusišalinti, kadangi antrą kartą nagrinėja tą pačią bylą – teisėjas dalyvavo priimant sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-1240/01, kurioje pareiškėjas buvo V. K., o atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (vėliau jos teises perėmė Nacionalinė žemės tarnyba). Be to, teisėjas 2003-09-15 priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. I13-1344/03. 2008-12-30 D. Vansevičius nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų V. K. ir R. Ch. skundą. Tai esą rodo teisėjo D. Vansevičiaus išankstinį neigiamą išankstinę nuostatą pareiškėjo V. K. atžvilgiu. Teismas nerealizavo pagrindinės administracinių teismų funkcijos – efektyviausios pažeistų asmens teisių apsaugos. Teismas nevertino, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teises, nuostatas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei kitų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas be pagrindo pašalino iš proceso šalių Vilniaus miesto savivaldybę bei Lietuvos Respublikos Vyriausybę iš proceso šalių. Vilniaus miesto savivaldybė trauktina trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje, kadangi keliamas ginčas susijęs su žemės sklypo Naujakiemo g. 35, Vilniuje, ribų nustatymu. Minėto sklypo ribos buvo nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės sprendimais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė trauktina trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi ji yra atsakinga už Lietuvos valstybės institucijų neefektyvų darbą.
Teismas sukliudė pareiškėjui ginti viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, kurių nesilaikymas sąlygoja skundo nepriėmimą.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS6-216/2007, Nr. AS525-255/2010) tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Todėl skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko, teismas paprastai neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Teismas, prieš atsisakydamas priimti skundą dėl skundo dalyko neaiškumo, visų pirma turi nustatyti terminą atitinkamiems trūkumams pašalinti. Tik jų nepašalinus teismas gali skundo nepriimti – laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog patikslintame skunde nebuvo tinkamai suformuluotas vienas iš skundo reikalavimų (skundo dalykas), kurio suformulavimas, kaip jau minėta, turi itin didelę reikšmę priimant skundą ir nagrinėjant kilusį ginčą – pareiškėjas prašė pašalinti padarytą nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimą – nutraukti neteisėtus veiksmus ir neveikimą, kuriais pažeidžiamos G. K. nuosavybės ir naudotojos teisės ir laisvės bei teisėtų lūkesčių įgyvendinimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2010-10-21 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjui buvo išaiškintos jo teisės, nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, aiškiai nurodyta, kokie trūkumai turėtų būti pašalinti (vienu iš trūkumų buvo nurodytas ir netikslus skundo reikalavimas). Pareiškėjui teikiant patikslintą skundą, nebuvo laikytasi ABTĮ nustatytų reikalavimų skundo dalykui (nebuvo konkrečiai įvardyti, pareiškėjo vertinimu esantys neteisėti, veiksmai, kuriuos atsakovas turėjo liautis atlikinėjęs, bei neveikimas, pažeidžiantis, G. K. nuosavybės teises), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad teismas dėl to negalės tinkamai apginti galimai pažeistų pareiškėjo teisių, ir pagrįstai nutarė tokį skundą atsisakyti priimti.
ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad savo skundu jis siekia apginti viešąjį interesą, tačiau iš pareiškėjo skundo teisinės argumentacijos matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, todėl vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-64/2007 konstatavo, kad asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. Akivaizdu, jog galima situacija, kad asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas bus akumuliuota tam tikru mastu su tuo, kas reikšminga, reikalinga, vertinga ne tik konkrečiam subjektui, bet ir visuomenei ir jos daliai; o asmuo, teisme apgindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, tuo pačiu tam tikru mastu turėtų įtakos viešojo intereso apsaugai. Šiuo atveju negalima teigti, kad esant tokioms aplinkybėms asmuo praranda teisę kreiptis į teismą gindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, kadangi tai nėra nustatyta įstatymu.
Pareiškėjo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo nepagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais ir argumentais, kurie patvirtintų, jog skundo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas esant bent vienam iš ABTĮ 47 straipsnyje numatytų pagrindų. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad tas pats teisėjas yra nagrinėjęs kitas administracines bylas pagal to paties pareiškėjo skundą nėra pagrindas teigti, kad teismas buvo šališkas. Pažymėtina, kad pareiškėjas, gavęs 2010-10-21 teisėjo Donato Vansevičiaus pasirašytą nutartį, kuria buvo pareiškėjui pasiūlyta pašalinti skundo trūkumus, t. y., pareiškėjas, sužinojęs, kad skundo šioje byloje priėmimo klausimą sprendžia minėtas teisėjas, jam nušalinimo nepareiškė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties rezoliucinėje dalyje esanti formuluotė pašalinti iš proceso trečiuosius suinteresuotus asmenis Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, atkreipiant dėmesį į skundo priėmimo stadijos ypatumus, vertintina, kaip pirmosios instancijos teismo atsisakymas įtraukti pareiškėjo nurodytus trečiuosius suinteresuotus asmenis, t. y. pirmosios instancijos teismo įgyvendinta ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta teisė, priimant nutartį priimti skundą (prašymą), nurodyti, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas, atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Būtent dėl ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje numatytų asmenų teismas gali spręsti ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Sistemiškai vertinant ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje, ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų nuostatų turinį, pirmosios instancijos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartyje spręstas klausimas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos) neįtraukimo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis skundo priėmimo stadijoje neužkerta kelio įtraukti minėtus asmenis teismo posėdžio parengiamojoje dalyje (t. y. skundą nagrinėjant iš esmės), todėl pažymėtina, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų neįtraukimas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartyje neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir atskiruoju skundu nėra skundžiamas, todėl atskirojo skundo motyvai dėl atsisakymo įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis pareiškėjo nurodytus asmenis nebus nagrinėjami. Kolegija atkreipia dėmesį, kad tokia praktika formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panašiose bylose (bylos Nr. AS858-208/2010, Nr. AS858-648-10).
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.