Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-17 · Civilinė byla Nr. 2-499/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-17
Bylos Nr.
2-499/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Vytas Milius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“
Kategorijos
  • 113.6.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-499/2011Procesinio sprendimo kategorijos 113.6.2.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-987-370/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei - firmai „Šilutės Rambynas“ dėl sutartinės atsakomybės už padidintos taršos nuotekų išleidimą bei priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas prašė sustabdyti civilinę bylą, nes Šilutės PK atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl požymių nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 270 str. 2 d. Nurodė, kad byloje Šilutės r. apylinkės teismo teisėjos 2010 m. liepos 28 d. nutartimi paskirta ekspertizė Šilutės miesto nuotekų valyklos technologinio proceso sutrikimo ir Šyšos upės užterštumo priežastims nustatyti, kurios rezultatai turės esminės reikšmės sprendžiant ginčus tarp šalių civilinėje byloje tiek dėl ieškinyje, tiek dėl priešieškinyje nurodytų aplinkybių. Tai yra ekspertui užduoti klausimai yra susiję ir su ginčo įvykių datomis, ir su protokolais, kurių pagrindų reiškiamas ieškinys, o taip pat ir su įvykio priežastimis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas arba paaiškės ekspertizės rezultatai. Teismas šią nutartį grindė nurodydamas, kad iš esmės sutinka su atsakovo argumentais dėl bylos sustabdymo būtinybės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atsakovo prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas arba paaiškės ekspertizės rezultatai atmesti. Šį prašymą grindė tokiais argumentais:

1. Nagrinėjamos bylos dalyku nėra aplinkai padaryta žala, kurios atsiradimo priežasčių nustatymui yra paskirta ekspertizė. Dėl šios priežasties ekspertizės aktas neturės prejudicinis galios nagrinėjamai bylai ir bus tik vienas iš rašytinių įrodymų byloje. Tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo ir būtinybės stabdyti bylą iki kol paaiškės ekspertizės rezultatai.

2. Civilinės bylos sustabdymas pažeidžia ieškovo teisę į teismą bei prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, nes, sustabdžius bylą, yra užkertamas kelias išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo ieškinio reikalavimai, atsakovo priešieškinio reikalavimai, atsikirtimai į juos yra neatsiejamai susiję su ekspertizės dalyku. Tai reiškia, kad be ekspertizės rezultatų nebus įmanoma teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusio ginčo. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą, pagrįstą skundžiamą nutartį. Be to, atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju teisingas ginčo išnagrinėjimas turėtų būti prioritetu prieš greitą bylos išnagrinėjimą, o tai lemia, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog skundžiama nutartimi yra pažeidžiama konstitucinė vertybė - bylos išnagrinėjimas per įmanomai trumpiausią laiką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai.

Taigi CPK 164 straipsnyje nustatyti neprivalomi civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Šis sąrašas nėra išsamus. Pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą teismas konkrečiu atveju pripažįsta, kad yra pagrindas sustabdyti bylą. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008).

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2-987-370/2010 bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, kad Šilutės PK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl požymių nusikalstamos veiklos, numatytos BK 270 str. 2 d. Aplinkybių, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, reikšmingumas civilinei bylai nustatomas atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilines teisines pasekmes. Reikia atsižvelgti į tai, ar ikiteisminio tyrimo procese atliekamos ekspertizės tam tikrais tiriamais klausimais bei numatomos gauti ekspertizės išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir ar jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis. Be to, teismas turi įvertinti, ar tokių ekspertizių nėra galimybės atlikti nagrinėjant civilinę bylą. Jeigu bylos aplinkybės gali būti ištirtos apklausiant šalis ar liudytojus, tai teismas turi motyvuotai pagrįsti, kodėl to negali operatyviau atlikti civilinio proceso tvarka, o numato laukti, kol neapibrėžtai ateityje tai atliks kita institucija – tyrėjas. Spręsdamas ar egzistuoja pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol atliekamas ikiteisminis tyrimas, teismas turi įvertinti ar jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys tam tikrų veiksmų negali atlikti arba neekonomiška, neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Tik nustatęs, kad tam tikrus veiksmus būtina atlikti ikiteisminio tyrimo institucijoms, teismas gali sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008).

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad grįsdamas nagrinėjamos bylos sustabdymą teismas nurodė, kad 2010 m. liepos 28 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja paskyrė ekspertizę Šilutės miesto nuotekų valyklos technologinio sutrikimo ir Šyšos upės užterštumo priežastims nustatyti, ir kad iš klausimų ekspertui turinio matyti, jog jie iš esmės susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis bei įrodymais. Tačiau iš skundžiamos nutarties turinio yra neaišku, kurie eksperto klausimai turi įtakos ir kaip yra susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis bei įrodymais. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pagrindų, kuriais remiantis būtų galima sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, egzistavimo, nemotyvavo, kodėl civilinės bylos aplinkybės būtinai turi būti nustatinėjamos ikiteisminio tyrimo metu ir negali būti ištirtos civilinio proceso tvarka, bei dėl to neatskleidė bylos esmės.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir motyvų apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis panaikintina ir civilinės bylos Nr. 2-987-370/2010 sustabdymo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

nutar i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir civilinės bylos Nr. 2-987-370/2010 sustabdymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėVytas Milius