Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-06-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2760-486/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-06-01
Bylos Nr.
A5.-2760-486/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01134-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
V. P.
Kategorijos
  • 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. A5-2760-486/2017Proceso Nr. 4-68-3-01134-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. birželio 01 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiajam darbo inspektoriui V. Ž., administrinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. P., gim., administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P., būdama UAB „Š.“ darbdavio įgaliotu asmeniu (padalinio vadove), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams 2017 m. vasario 15 d. leisto dirbti L. V., gimusiai 1972-04-07, sudarius su ją rašytinę darbo sutartį, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojos įdarbinimą. Pažeidimas buvo nustatytas buvusiai UAB „Švaros artelė“ valytojai L. V. 2017 m. vasario 22 d. parašius skundą į Valstybinę darbo inspekciją dėl jos susižalojimo darbe ir neteisėtų darbdavio veiksmų. V. P., būdama UAB „Švaros artelė“ darbdavio įgaliotu asmeniu ir neužtikrindama, kad L. V. dirbtų surašius rašytinę darbo sutartį ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens socialinio draudimo pradžią, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas. Šiais savo veiksmais įvykdė adsministracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje valstybinės darbo inspekcijos atstovas V. Ž. paaiškino, kad V. P. padarė administracinį nusižengimą, kuriame kalbama apie nelegalų darbą. Pagal atlikto tyrimo medžiagą, buvo užklaustas „Sodros“ padalinys ir gautas raštas, kad L. V. buvo įdarbinta 2017 m. vasario 15 d., rašytinė sutartis buvo, bet nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens socialinio draudimo pradžią. Sutartyje matyti, kad L. V. turėjo pradėti dirbti nuo 2017 m. vasario 16 d, o ji darbą pradėjo 2017 m. vasario 15 d., iš ryto. Be to, pagal L. V. pateiktą grafiką, Pylimo gatvėje ji turėjo dirbti – 15,16, 17 dienomis. Be to, yra įsakymas, kuriame padalnių vadovė V. P. atsakinga už darbuotojų atranką, darbo sutarčių pasirašymą. Vadinasi, visa atsakomybė tenka jai, ir ji privalėjo užtikrinti, kad „Sodra“ gautų pranešimą apie naują įdarbintą darbuotoją laiku, o ne padirbus dieną. Juolab, kad pagal L. V. paaiškinimus, ji 2017 m. vasario 13 d. jau buvo pokalbyje dėl darbo, todėl manytina, kad galima buvo viską tvarkingai sutvarkyti, todėl buvo surašytas protokolas pažeidus LR DK 98 str. nuostatas, kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR ANK 95 str. 1 d.

Teismo posėdyje admistracinėn atsakomybėn traukiama V. P. paaiškino, kad supranta dėl ko yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Parodė, kad UAB “ Švaros artelė “ užsiima patalpų valymu. Ji šioje įmonėje dirba jau 4 metus. L. V. 2017 m. vasario 14 dieną atėjo, pasakė, kad yra neįgali. Tada jos buvo paprašyta, kad ji atsivežtų dokumentus, kad ji neįgali. Tada ji išsiuntė visus jos duomenis administratorei Klaipėdoje, kuri suformuoja sutartį ir persiunčia atgal. UAB “Š. “ neturi savo buhalterės, samdo firmą, todėl ne ji, o minėta darbuotoja turėjo pareigą išsiųsti Sodros pranešimą buhalterei, kad ji dirbs vasario 15 d., bet ji neperdavė duomenų laiku „Sodrai“. Buhalterė turėjo perduoti 14 dieną „Sodrai“ duomenis, o ji perdavė 15 dienos vakare, tikrai įvyko klaida. Byloje esančioje sutarties formoje pažeidėjos parašai. Ji daro darbuotojų atranką, pasirašinėja darbo sutartis. Be to paaiškino, kad tuo pat metu buvo gauta 15 naujų objektų. Sutartys sudaromos su visais, dėl didelio darbo krūvio įvyko klaida. L. V. už vasario 15 d. buvo sumokėta, be to ji gavo atsiskaitymo lapelį.

Liudytoja L. V. parodė, kad pažįsta V. P.. Parodė, kad nutarė dirbti UAB “Š.” pasikvietus ją vadybininkei Dianai, kuri pasakė, kad yra valytojos darbas Gedimino pr. 28, Vilniuje. Kaip tik ji išėjo iš buvusio darbo 2017 m. vasario 13 d., nes baigėsi sutartis. Paskui atvažiavo į UAB “Š.”, jai davė pasirašyti, kad įdarbino dirbti Gedimino pr. 28, Vilniuje. Vėliau, vasario 14 d. davė išeiginę, o anksti kitos dienos ryte – 15 dieną, paskambino vadybininkė Diana ir paklausė ar ji nori padirbti parduotuvėje Pylimo g. 21, Vilniuje, ten 3 dienas turėjo dirbti iš eilės. Prieš išeidama iš darbo, 11.30 val., jai įvyko trauma, prisispaudė su mašina ranką, nes nelabai suprato, kaip su mašina elgtis. Ji pravažiavo iš ryto su ta mašina, o paskui tvarkėsi tik. Kai ji atidarė mašiną, nes norėjo išplauti, ji padėjo plaštaką ties dangčiu ir užgavo ją. Po to kreipėsi pas gydytojus, davė talonėlį 19.15 val. O vakare pranešė vadybininkei sms žinute, kad turi biuletenį. Paskui, kai reikėjo prasitęsti biuletenį, vadybininkė Diana skambino, klausė, kodėl neparašė paaiškinimo. Bet ji atsakė, kad nieko vis tiek parašyti negali, nes negali rašyti su ta ranka. Biuletenyje buvo 1,5 mėnesio, buvo atlikti masažai. Pasibaigus nedarbingumui, nutarė išeiti iš darbo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Kadangi LR ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į LR DK 98 straipsnį. Nelegalaus darbo sąvoka įtvirtinta LR DK 98 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą, galiojusią administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra LR DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant LR DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal LR ANK 95 str. 1 d., o darbą vertinti kaip nelegalų taikant LR DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Darbo kodekso 99 str. numatyta, kad darbdavys užtikrina, jog darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį bei pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Taigi DK darbdaviui numatyta prievolė neleisti darbuotojams dirbti neįformintiems įstatymų nustatyta tvarka.

Be darbo inspekcijos atstovo paaiškinimų, asmens, trauktino administracinėn atsakomybėn paaiškinimų, liudytojos parodymų, V. P. kaltė, įvykdžius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, visiškai įrodyta ir kitais byloje, esančiais įrodymais.

Iš 2017-04-24 nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0431-1432 matyti, kad 2017 m. vasario 22 d. į Valstybinę darbo inspekciją skundu kreipėsi UAB “Š.” valytoja L. V. dėl susižalojimo darbe ir neteisėtų darbdavio veiksmų, prašydama ištirti 2017 m. vasario 15 d. darbovietėje UAB “ Palink” atsitikusį nelaimingą įvykį, kurio metu ji susižalojo. Tyrimo metu nustatyta, kad su L. V. darbo sutartis sudaryta 2017 m. vasario 14 d., dirbti pagal sutartį turėjo nuo 2017 m. vasario 16 d., tačiau parduotuvėje “IkI” ji pradėjo dirbti nuo 2017 m. vasario 15 d. apie tai nepranešus laiku A. P. metu nustatyta, kad SODRA gavo duomenis tik 2017 m. vasario 15 d., 21.25 val. (b.l. 3-4).

Iš UAB “Palink”, esdančios Pylimo g. 21, Vilniuje, vadovės J. P. paaiškinimo (b.l. 7) matyti, kad 2017 m. vasario 15 d. atėjo dirbti nauja darbuotoja – L. V., tą patvirtino ir darbuotojas A. S. paaiškinęs, kad vasario 15 d. nauja darbuotoja valė patalpas (b.l. 8). Šiais aplinkybes patvirtino ir kiti darbuotojai savo paaiškinimuose - Ramintos L. M. paaiškinimas (b.l. 9), G. M. paaiškinimas (b.l. 10).

V. P. savo 2017 m. balandžio 24 d. paaiškinime neneigia, kad L. V. 2017 m. vasario 15 d. pasirodė darbe, bet aiškino, kad tą dieną ji tik buvo supažindinta su darbo pobūdžiu, apmokyta dirbti (b.l. 12).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, teigdama, kad darbuotoja buvo pranešimas apie naują darbuotoją SODRAI pateiktas pavėluotai motyvuodama dideliu darbu krūviu, dideliu darbuotojų skaičiumi, klaida, neapsižiūrėjimu, tačiau bet kokiu atveju nelegalaus darbo faktą patvirtina byloje esantys duomenys: administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 2), nelegalaus darbo tikrinimo aktas (b.l. 3-4) ir kiti byloje esantys duomenys, o būtent „IkI“ darbuotojų paaiškinimai (b.l. 8-10).

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Iš esmės nelegalaus darbo faktą patvirtina visi teismo posėdžio metu apklausti asmenys, kurie patvirtino, kad 2017 m. vasario 15 d. L. V. buvo darbe, nors kaip vėliau paaiškėjo apie tai nebuvo tinkamai pranešta VSDFV teritoriniam skyriui kaip to reikalauja LR DK 98 str. Atsižvelgtina ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi ir yra dėl nusižengimo traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja savo teisę į gynybą. Dėl aukščiau išdėstyto, pažeidėjo parodymai dėl to, kad įvyko klaida vertintini kritiškai.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad V. P. veikoje yra visi LR ANK 95 str. numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai, kadangi jis kaip įmonės padalinio vadovė atsako už savo darbuotojus, ir privalėjo užtikrinti, kad darbuotojai atliktų savo darbines funkcijas tik sudarę rašytines sutartis ir tinkamai pranešus VSDFV teritoriniam skyriui kaip to reikalauja LR DK 98 str. Jos argumentai, kad ji tieisog nepatikrino buhalterių atliekamų veiksmų (jog nepateiktas pranešimas SODRAI) nepašalina jos kaip įmonės Vilniaus padalinio vadovės atsakomybės pagal LR ANK 95 str., kadangi būdama vadovė privalo užtikrinti kad darbai būtų vykdomi sklandžiai ir teisėtai. Asmuo, būdamas bendrovės vadovu, turi imtis tinkamų priemonių ne tik sudaryti darbo sutartį su darbuotojais, tačiau ir kontroliuoti, kad įmonės darbus atliktų tik joje tinkamai įdarbinti asmenys, o atsakingi darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas ir norminių aktų nustatyta tvarka laiku pateiktų VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie asmens darbo pradžią (LAT nutartis Nr. 2AT-61-2014).

Atkreiptinas dėmesys, jog LR DK 99 str. 3 d. numatyta, kad darbdavio pareiga užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ši norma, sistemiškai vertinant su LR DK 98 str. 3 d., įtvirtinančia, jog darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka, suponuoja išvadą, kad neteisėtas leidimas dirbti objektyviai pasireiškia ne tiesioginiu nurodymu darbuotojui pradėti dirbti nelegaliai, tačiau darbdavio neužtikrinimu, jog būtų dirbama sudarius darbo sutartį. Šis teisės normų aiškinimas atitinka ir teismų praktiką, kurioje suformuota, kad, pažeidimas, numatytas LR ANK 95 str., gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad net ir hipotetiškai priimant minėtą administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P. versiją, neva buvo suklysta, neapsižiūrėta, ji lygiai taip turi būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 95 str.

Dėl nuobaudos.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog „teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti“. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Pažymėtina, jog vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą būtina atsižvelgti į materialinę žalą, jos dydį, taip pat į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu atsižvelgti į tai, ar nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.

Šioje byloje matyti, jog nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, tokio darbo apimtis nebuvo didelė, nelegaliai įdarbintas buvo tik vienas asmuo, mokesčiai, kurių išvengta mokėti į biudžetą, taip pat nebuvo dideli. Kaip matyti, L. V. dirbo nelegaliai tik 2017 m. vasario 15 d., jau tą pačią dieną – 2017 m. vasario 15 d., apie 21.25 val., buvo informuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo skyrius. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos veikos nedidelį pavojingumą, pažeidėjos teigiamai charakterizuojamą asmenybę ir nedidelį pavojingumą, sprendžiama, kad LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos net ir minimalaus dydžio piniginės baudos taikymas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga savo pasekmėmis ir suvaržymais bei aiškiai per griežta poveikio priemonė pasiekti nuobaudos tikslams, todėl vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ji švelninama, paskiriant V. P. 300 (trijų ) šimtų eurų baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

V. P., gim., pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis LR ANK 34 str. 5 d., paskirti administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:17067566061. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas J. J.