Utenos apylinkės teismo sprendimas

2018-12-31 · Civilinė byla Nr. e2-6154-266/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-31
Bylos Nr.
e2-6154-266/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
M. B.
Kategorijos
  • 2.5.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.39.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.5Galutinis sprendimas
Civilinė byla Nr. e2-6154-266/2018Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00698-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.4; 2.5.10.5.2.17; 2.5.39.2.5.5; 3.2.6.5. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 31 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. B. dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu atsakovui M. B. kreipėsi į teismą dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovo 3731,49 Eur dalį draudimo išmokos, 164,59 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 87 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas ieškinyje prašė įstatymų numatytais atvejais priimti sprendimą už akių.

Iš teismui grąžintos pažymos nustatyta, kad atsakovui M. B. skirtus procesinius dokumentus priėmė jo šeimos narys – mama G. V.. Duomenų, kad byloje šeimos nariai turėtų priešingą suinteresuotumą, nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi atsakovui skirti procesiniai dokumentai įteikti 2018-12-02 tinkamai (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.), tačiau per nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo nepateikė, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2016-09-26 tarp ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ir atsakovo M. B. buvo sudaryta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l.). Sutartis galiojo nuo 2016-10-23, 00.00 val. iki 2017-10-22, 24.00 val. (e. b. l.).

2017-09-10, Norvegijoje, eismo įvykio metu buvo padaryta žala TBS Inspectio AS priklausančiam automobiliui (e. b. l.). Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio (duomenys neskelbtini) kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir vairuotojas M. B.. Avarijos metu padarytai žalai atlyginti ieškovas 2016-09-26 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nukentėjusiajam išmokėjo 7462,97 Eur dydžio draudimo išmoką (e. b. l.).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, kitas reikšmingas aplinkybes, į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarime Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 60.3 punkte numatyta, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo, - iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Minėtų taisyklių 62 ir 62.2 punktuose nustatyta, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko sutartyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas M. B. pažeidė 2016-09-26 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.2.1. punktą, kuriame numatyta, jog draudimo rizika įvertintina, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės už Lietuvos Respublikos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi eismo įvykis įvyko Norvegijoje (e. b. l.). Atsakovas M. B. pažeidė 2016-09-26 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.3. punktą, kuriame numatyta, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo žinoti apie padidėjusią draudimo riziką bei 2.5.5. punktą per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.3. ir 2.5.5. punktų reikalavimus byloje nėra (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovas laikomas pažeidusiu sutarties sąlygas. Be to, atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu dėl žalos sureguliavimo, kadangi nepateikė informacijos pagal ieškovo siųstą 2017-09-29 raštą dėl autoįvykio Norvegijoje (e. b. l.).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas M. B. naudojo apdraustą transporto priemonę už Lietuvos Respublikos ribų, kai jo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta buvo Norvegijoje, nevykdė pareigos: 1) pranešti draudikui per sutartyje numatytus terminus apie draudimo rizikos pasikeitimą, t. y., kad apdrausta transporto priemonė bus naudojama asmens, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo vieta yra Norvegijoje; 2) pranešti draudikui per sutartyje nustatytus terminus apie eismo įvykį, dėl kurio sukėlimo atsakovas buvo pripažintas kaltu; 3) bendradarbiauti su draudiku žalos sureguliavimo procese; 4) teikti reikšmingos informacijos, susijusios su eismo įvykio aplinkybių tyrimu. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nesant jokių prieštaravimų dėl ieškinyje iškeltų reikalavimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad nuostoliai regreso tvarka atlyginti, darytina išvada, kad pasitvirtinus minėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus, nes draudikas išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą asmenį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 3731,49 Eur (50 proc.) draudimo išmokos, 164,59 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų nuo skolos sumos, taikant 0,05 proc. dydį už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. už 322 dienas (CK 6.245 straipsnis, CK 6.210 straipsnis, CK 6.37 straipsnis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnis, 22 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalies, CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos leistinais rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 87 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 1,94 Eur pašto išlaidų, kurios nepriteisiamos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 3 Eur sumą (CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, CPK 262 straipsniu, CPK 285-287 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3731,49 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt vieną eurą 49 centus) dalinį žalos atlyginimą, 164,59 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 59 centus) palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 3896,08 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-09-24 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti, kad atsakovas M. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti, kad ieškovė akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.

Teisėja Zita Gavėnienė