- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-23-198/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė (pran.)
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- Panevėžio
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 23 – 198 / 2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3614-828/2010 pagal ieškovo Panevėžio kredito unijos ieškinį atsakovams E. S. ir E. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. S. ir E. S. 17 540,62 Lt paskolos, 1 129,26 palūkanų, 332,16 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007-09-03 su atsakovu E. S. sudarė paskolos sutartį Nr. K-0096, pagal kurią atsakovui E. S. buvo suteikta 31 250 Lt paskola trejiems metams, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. Pagal 2009-08-21 papildomą susitarimą nustatytas galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2013 m. rugpjūčio 15 d. Paskolos grąžinimo užtikrinimui 2007-09-03 su E. S. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. K-0096/L, kuria laiduotojas įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jei atsakovas E. S. neįvykdys įsipareigojimų pagal paskolos sutartį. Atsakovas E. S. nesilaikė sutartinių įsipareigojimų laiku mokėti įmokas. 2010-03-09 atsakovams buvo išsiųstas pranešimas dėl paskolos sutarties nutraukimo, kuriame buvo suteiktas papildomas terminas sutarčiai įvykdyti, ir atsakovai įspėti, kad neįvykdžius sutarties per papildomą terminą sutartis bus vienašališkai nutraukta. Atsakovai įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovas 2010 m. balandžio 16 d. sudarytą paskolos sutartį nutraukė.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-05-10 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino visiškai, t. y. priteisė iš atsakovų solidariai 17 540,62 Lt negrąžintos paskolos, 1 129,26 Lt palūkanų, 332,16 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 20-21).
Atsiliepimas
Atsakovas E. S. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad nėra aišku, kokia pinigų suma buvo paimta iš Panevėžio kredito unijos, kokia suma buvo grąžinta ir koks likutis yra negrąžintos paskolos, todėl nėra galimybės tiksliai suskaičiuoti galutinę įsiskolinimo sumą su palūkanomis ir delspinigiais, kuri priteista sprendimu (b. l. 24).
Ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus savo ieškinio reikalavimus palaikė (b. l. 29).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 19 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-10 preliminarų sprendimą ir priėmė galutinį sprendimą. Ieškinį tenkino visiškai. Priteisė solidariai iš atsakovų E. S. ir E. S. 17 540,62 Lt paskolos, 1 129,26 Lt palūkanų, 332,16 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (19 002,04 Lt) nuo 2010-04-23 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad 2007-09-03 Panevėžio kredito unija su atsakovu E. S. sudarė paskolos sutartį Nr. K-0096, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 31 250 Lt paskolą smulkiam verslui plėtoti, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolintas lėšas ir mokėti 11,5 procentų metines palūkanas įmokų tvarkaraštyje nurodytais terminais, už kiekvieną po įmokų mokėjimo termino uždelstą dieną mokėti 0,2 procentus delspinigių nuo nesumokėtos sumos. 2007-09-03 atsakovas E. S. į Panevėžio kredito unijos pajinį kapitalą įnešė 6 250 Lt. 2007-09-03 Panevėžio kredito unija ir E. S. papildomu susitarimu susitarė, kad galutinis paskolos grąžinimo terminas yra 2013-08-15. Be to, 2007-09-03 Panevėžio kredito unija ir E. S. sudarė Laidavimo sutartį Nr. K-0096/L, pagal kurią atsakovas laidavo už kredito gavėją. Iš 2010-03-09 pretenzijos dėl neįvykdytų įsipareigojimų teismas nustatė, kad atsakovas E. S. nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Minėta pretenzija atsakovams buvo duotas terminas per 14 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos sumokėti 17 540,62 Lt paskolą, 883,58 Lt palūkanų, 198,97 Lt delspinigių. Iš 2010 m. balandžio 14 d. Panevėžio kredito unijos valdybos sprendimo Nr. 15 nustatė, kad atsakovams, nevykdant įsipareigojimų grąžinti paskolą, ji buvo nurašyta.
Teismas sprendė, jog atsakovas E. S. savo atsikirtimų apie tai, kad yra sumokėjęs daugiau, nei nurodo ieškovas, niekaip neįrodė. Pažymėjo, jog iš ieškovo pateikto paskolos sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovo E. S. nurodytos sumokėtos sumos buvo įtrauktos į balansą, grąžintinos paskolos suma buvo atitinkamai sumažinta, be to, atitinkama dalis atsakovo atliktų įmokų buvo skirta palūkanų ir delspinigių dengimui, nuo likusios negrąžintos paskolos sumos tinkamai buvo paskaičiuotos ieškovo reikalaujamos palūkanos ir delspinigiai. Atsakovo atsikirtimus apie tai, jog ieškovas be pagrindo jo paskutinių sumokėtų įmokų neužskaitė kaip paskolos grąžinimo, o priėmė kaip palūkanas, delspinigius, teismas laikė nepagrįstais, kadangi ieškovo atliktas įmokų paskirstymas atitiko įstatymo reikalavimus (CK 6.54 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. S. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškovas teismo procese nedalyvavo, todėl žodžiu nepagrindė prašomos priteisti 19 002,04 Lt sumos. Iš papildomai pateiktų dokumentų matyti, kad iki 2009-01-19 mokėjimai buvo vykdomi tvarkingai ir netgi viršijo paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį. Panevėžio kredito unija papildyme pateikė skaičius, neatitinkančius mokėjimo tvarkaraščio. Atsakovo teigimu, tik teismo posėdžio metu jam buvo įteikti kredito unijos papildymo dokumentai, dėl ko jis neturėjo galimybės su jais pakankamai susipažinti. Mano, jog ieškovas ieškinyje nepakankamai tiksliai suformulavo neišmokėtos paskolos dydį. Apskritai neaišku, kokią pinigų sumą reikia iš karto įnešti, kad pilnai atsiskaityti ir nutraukti šią sutartį. Nenurodyta, ar priverstinio pajaus dydis suformuojamas pradedant išmokas ar jas užbaigiant.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad, priešingai nei teigia apeliantas, sąskaitų išrašai yra pateikti tikslūs bei atitinkantys tikrovę, įmokų neatitikimas su mokėjimų tvarkaraščiu yra dėl apelianto laiku nepervestų lėšų į banko sąskaitą, iš kurios daromi mokėjimai už paskolą. Ieškinyje tiksliai yra pateiktas negrąžintos paskolos dydis, nesumokėtų palūkanų dydis bei nesumokėtų delspinigių dydis. Šiuo atveju paskolos sutartis su atsakovu yra nutraukta vienašališkai 2010-04-16 valdybos sprendimu. Ieškovo vienašališkai nutraukta sutartis yra pagrindas ieškinio reikalavimui, todėl apelianto noras nutraukti sutartį neturi jokio pagrindo. Ieškovo teigimu, Kredito unijų įstatymas, Panevėžio kredito unijos įstatai nenumato priverstinio pajaus. Laikantis Kredito unijų įstatymo, Panevėžio kredito unijos įstatų bei valdybos nustatytos skolinimo tvarkos, atsakovas, pasirašydamas paskolos sutartį su ieškovu, įsipareigojo gavęs paskolą iki visiško paskolos grąžinimo papildomo pajaus sąskaitoje išlaikyti ne mažesnę kaip 20 procentų dydžio sumą, apskaičiuotą nuo faktinės paskolos sumos (paskolos sutarties Nr. K-0096 2.1 p.). Pajinis įnašas nariui yra grąžinamas ir su nariu atsiskaitoma taip, kaip numatyta Kredito unijų įstatymo 18 str.
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas, nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, kas ir sudarė faktinį bei teisinį pagrindą ieškovo Panevėžio kredito unijos ieškinį patenkinti. Byloje nustatyta, kad 2007-09-03 Panevėžio kredito unija ir atsakovas E. S. sudarė paskolos sutartį Nr. K-0096, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 31 250 Lt paskolą smulkiam verslui plėtoti (b. l. 5, 31), o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolintas lėšas ir mokėti 11,5 procentus metinių palūkanų įmokų tvarkaraštyje nurodytais terminais (b. l. 7) bei už kiekvieną po įmokų mokėjimo termino uždelstą dieną mokėti 0,2 procentus delspinigių nuo nesumokėtos sumos (sutarties 2.4 p., b. l. 5). 2007-09-03 Panevėžio kredito unija ir E. S. sudarė Laidavimo sutartį Nr. K-0096/L, pagal kurią atsakovas laidavo už kredito gavėją, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal minėtą Paskolos sutartį (b. l. 6). 2007-09-03 Panevėžio kredito unija ir E. S. papildomu susitarimu susitarė, kad galutinis paskolos grąžinimo terminas yra 2013-08-15 (b. l. 8-9). Ieškovas 2010-03-09 išsiuntė atsakovams Pretenziją dėl neįvykdytų įsipareigojimų, nurodydamas per 14 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos sumokėti 17 540,62 Lt paskolos, 883,58 Lt palūkanų ir 198,97 Lt delspinigių (b. l. 10). Iš 2010 m. balandžio 14 d. Panevėžio kredito unijos valdybos posėdžio protokolo Nr. 15 matyti, kad atsakovams, nevykdant įsipareigojimų grąžinti paskolą, ji (19 002,04 Lt) buvo nurašyta į unijos nuostolius ir nutarta kreiptis į teismą dėl priverstinio išieškojimo (b. l. 11). Iš teismui pateiktos delspinigių ir palūkanų apskaičiavimo lentelės pagal 2007-09-03 paskolos sutartį Nr. K-0096 matyti, kad negrąžinta paskola ieškinio pateikimo dienai ( 2010-04-21) sudaro 17 540,62 Lt, palūkanos – 1 129,26 Lt, delspinigiai – 332,16 Lt (b. l. 12). Apeliantas skundą grindžia iš esmės tuo, kad ieškovas nepagrindė prašomos priteisti 19 002,04 Lt sumos.
Civilinio kodekso 6.38 str. 1 d. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Įstatymas reglamentuoja, jog tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). CK 6.6 str. 4 d. nustato, jog esant solidariai skolininkų pareigai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Be to, kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 str. 5 d.). Vieno iš solidarių skolininkų nemokumas taip pat nedaro įtakos prievolei, nes už nemokų bendraskolį visą prievolę privalo įvykdyti mokus solidarusis bendraskolis (CK 6.8 str.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog ieškovas nepagrindė reikalaujamos priteisti sumos. Kaip matyti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarties, teismas patenkino atsakovo prašymą išreikalauti duomenis apie skolininko bei laiduotojo pagal tarp šalių sudarytą paskolos sutartį atliktus mokėjimus ir įpareigojo šalis apie tai pateikti rašytinius įrodymus (b. l. 40). Panevėžio kredito unija, vykdydama teismo nurodymą, detalizavo, jog paskolos nurašymo dieną, kaip ir ieškinio pateikimo teismui dieną (2010-04-21), negrąžinta paskolos kartu su palūkanomis ir delspinigiais suma sudaro viso būtent 19 002,04 Lt (b. l. 46-54). Tuo tarpu atsakovai E. S. ir E. S., nors ir teigia, kad reikalaujama sumokėti paskolos suma turi būti mažesnė nei nurodo ieškovas, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliantas nurodė, kad paskaičiavimų nepateikė, kadangi Panevėžio kredito unijos skaičiavimo tvarka yra ypatinga ir be kredito unijos instrukcijų finansininkai negali paskaičiuoti. Tačiau tokius argumentus kolegija vertintina kritiškai. Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Be to, įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 str.).
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu E. S. pateikė teismui finansinius dokumentus. Jo teigimu, šie dokumentai įrodo, jog ne visas atsakovo sumokėtas sumas ieškovas užskaitė. Tačiau, priešingai šiems argumentams, iš pateikto 2007-09-03 sąskaitos išrašo, matyti, kad atsakovas E. S. 6 250 Lt įnešė į Panevėžio kredito unijos pajinį kapitalą vykdant Paskolos sutarties Nr. K-0096 2.1 p. sąlygą, kurioje nurodyta, jog paskolos gavėjas įsipareigoja iki visiško paskolos grąžinimo papildomo pajaus sąskaitoje išlaikyti ne mažesnę kaip 20 procentų dydžio sumą, apskaičiuotą nuo faktinės paskolos sumos (b. l. 5). Pažymėtina, jog kitos apelianto nurodytos įmokos sumokėtos jau po teismo sprendimo priėmimo, todėl teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui neturi.
Priešingai, nei teigia apeliantas, byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad iki ieškinio pateikimo teismui visos atsakovų sumokėtos sumos buvo įtrauktos į balansą ir pagrįstos ieškovo pateiktu paskaičiavimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2,70 Lt (du litus ir 70 centų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.