Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarimo G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas G. P. buvo surašytas už tai, kad ji, būdama IĮ „X“ savininke, leido nelegaliai dirbti L. Z.. Prieš darbą D. P. darbo sutarties nesudarė, tuo pažeidė LR darbo kodekso 99 str., t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1830/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas teiginiais, kad L. Z. davė skirtingus parodymus, tai yra apklausiama liudytoja teisme ji paneigė savo parodymus, duotus patikrinimo metu, ir kad byloje esančia kiosko panaudos sutartimi nustatoma, jog D. V. kioską išnuomojo L. Z., nepagrįstai buvo pasyvus ir dėl minėtos panaudos sutarties sudarymo laiko bei aplinkybių neapklausė liudytoja D. V., tik skundžiamame nutarime pažymėjo, kad D. V. net nebuvo apklausta, tai yra nesiėmė reikiamų priemonių, jog ši liudytoja dalyvautų teismo posėdyje ir būtų apklausta, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013-03-21 teismo posėdyje nutarė liudytoja apklausti D. V., tačiau, pastarajai neatvykus į 2013-04-09 vykusį teismo posėdį, nepagrįstai apsiribojo tik pastarosios rašytiniu paaiškinimu dėl panaudos sutarties sudarymo su L. Z. ir šiame prašyme nurodytu teiginiu, kad ji neturi galimybės dalyvauti byloje (b.l. 36), nors D. V. parodymai ypač svarbūs būtent nustatant tokias faktines bylos aplinkybes, kokios konstatuotos teismo apskųstame nutarime.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose, yra nurodęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad vien tik rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, jų nepakeičia; neapklausus tiesiogiai svarbių liudytojų, neįspėjus dėl melagingų parodymų bei atsakomybės, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-6-2012).

Be paminėtųjų aplinkybių atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. Z. 2013-01-09 savo pirminiame paaiškinime apie 2012-12-01 tarp jos ir D. V. sudarytą kiosko panaudos sutartį netgi neužsiminė, šią aplinkybę, tvirtindama, kad jos pirminiai paaiškinimai yra melagingi, nurodė tik apklausiama liudytoja teisme, teigdama, kad ji apie kioską išnuomojusią moterį žino tik tiek, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, vardas D., o pavardės tikrai nežino. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šios sutarties kopija, patvirtinta L. Z. parašu, datuotu 2013-01-16, byloje pridėta prie kitų Institucijos teismui pateiktų dokumentų, o 2013-03-21 teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad L. Z. teismui šią sutartį pateikė jos kaip liudytojos teisme apklausos metu (b.l. 33). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, L. Z. kaip tariamai nelegaliai dirbusio asmens pirminiai paaiškinimai bei jos teisme duoti parodymai turi būti itin kruopščiai patikrinti ir įvertinti, sugretinant juos tarpusavyje bei su liudytojos D. V. parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Be to, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. P. teisme duotų parodymų, kioskas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ne jai, L. Z. ji pažinojo tik kaip pirkėją, jos buvo išsikalbėjusios, kad reikės pardavėjos, apie verslo liudijimo įgijimą L. Z. ji jokių aplinkybių nenurodė, tačiau iš L. Z. pirminių paaiškinimų, užfiksuotų 2013-01-09 operatyvaus patikrinimo pažymoje (b.l. 13), matyti, kad verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2012-12-01 iki 2012-12-31, jai nupirko G. P.. L. Z. 2013-01-09 savo paaiškinime taip pat nurodė, kad „dėl darbo kioske darbo sutarties su G. nepasirašiau, nes ji pažadėjo verslo liudijimą“. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, ar L. Z. iš tikrųjų ne pati asmeniškai kreipėsi į atitinkamą instituciją dėl verslo liudijimo gavimo, o jį jai nupirko kitas asmuo – būtent G. P., kodėl ji tai padarė bei kokiu tikslu, kadangi ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus ir siekdamas nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, nebuvo aktyvus, nepilnai, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl ko pažeidė ATPK 257 str. nuostatas.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Kadangi grąžinus nagrinėti šią bylą apylinkės teismui visos bylos aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl bylos esmės nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.