Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Šimkienei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, viešosios įstaigos „Atsigręžk į vaikus“ atstovei direktorei Sigitai Ignotovičienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per ZOOM vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. N., V. Š. (V. Š.) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Atsigręžk į vaikus“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad nepilnametis vaikas biologinėje tėvų šeimoje negyvena nuo 2014 m., kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 6 d. įsakymu M. Š. nustatyta laikinoji globa VšĮ „Atsigręžk į vaikus“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3364-967/2015 atsakovams apribota laikinai tėvų valdžia nepilnametės M. Š. atžvilgiu bei nustatyta nuolatinė globa VšĮ „Atsigręžk į vaikus“. Atsakovams atvejo vadybos procesas inicijuotas 2018 m. rugpjūčio 8 d. ir taikomas šiuo metu BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centre. Visą šį laikotarpį vyko gausybė atvejo vadybos posėdžių, paskutinysis įvyko 2024 m. spalio 10 d., kurio metu abu atsakovai paminėjo, jog neprieštarauja kreipimuisi į teismą dėl jų valdžios apribojimo dukros atžvilgiu, kadangi artimiausiu metu jos susigrąžinti neplanuoja. Nuo laikino tėvų valdžios atsakovams apribojimo situacija atsakovų šeimoje nepasikeitė. Atsakovai nesiekia vaiko susigrąžinti į šeimą (jokių aktyvių veiksmų nesiima), jie nesikreipė į vaiko nuolatinį rūpintoją dėl svečiavimosi tvarkos, nusišalino nuo vaiko ugdymosi bei sveikatos priežiūros užtikrinimo; atsakovė su vaiku yra susisiekusi tik telefonu, iniciatyvos susitikti nėra. Tokios motinos „iniciatyvos“ nepakanka konstatavimui, kad atsakovė tinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Dėl atsakovo nėra informacijos, kad jis net telefonu bendrautų su nepilnamete (vaiko sveikatos priežiūra bei ugdymu rūpinasi vaiko nuolatinis rūpintojas), taip pat nėra duomenų, kad atsakovai teiktų bent kažkokį išlaikymą dukrai. Vaikas su atsakovais yra praradęs emocinį ryšį.

3. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškinio su priedais kopijos, šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteikti 2025 m. sausio 9 d. (šaukimas – 2025 m. vasario 13 d.) per darbovietę tinkamai, atsakovei – 2025 m. kovo 1 d. per policijos pareigūnus paskelbus jos paiešką. Atsakovų neatvykimo į teismo posėdį priežastys teismui nežinomos; atsakovų procesinių prašymų teisme nėra gauta.

6. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje pritarė ieškinio argumentams ir reikalavimams. Atstovė pažymėjo, kad tėvai nededa pastangų bendrauti su vaiku. Vaikas gal ir susitinka su tėvais (vaikui jau 17 metų), bet tai mergaitei kelia neigiamas emocijas. Tėvai turi problemų su alkoholiu, broliai vartoja narkotines medžiagas. Pati nepilnametė turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Būdavo atvejų, kuomet ji negrįždavo laiku į įstaigą nakvoti, bet paskutiniuoju metu tai pasitaiko retai. Atsakovai išlaikymo neteikia. Vaikas jau apie dešimt metų gyvena įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl tėvų valdžios apribojimo

7. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).

8. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

9. Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Vienas esminių laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo skirtumų yra tas, kad, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), tokiu atveju biologinių tėvų valdžia nebegali būti atkurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis Nr. e3K-3-242-1120/2023, 40 punktas).

10. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

11. Byloje esanti vaiko gimimo įrašo kopija patvirtina, kad atsakovai yra nepilnametės M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Be M. Š., atsakovai turi nepilnamečius vaikus D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (gyventojų registro duomenys). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3364-967/2015 atsakovams laikinai – dviejų metų laikotarpiui – apribota tėvų valdžia nepilnamečių vaikų, tarp jų, ir M. Š., atžvilgiu; iš atsakovų priteistas periodinis išlaikymas (po 30 Eur) vaikui; M. Š. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), nuolatiniu globėju (rūpintoju) paskirta VšĮ Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26203-391/2017 atsakovams neterminuotai apribojo tėvų valdžią nepilnamečio vaiko D. Š. atžvilgiu. 2024 m. spalio 10 d. pagalbos plane užfiksuota, kad nepilnametė M. Š. VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ gyvena jau 10 metų, situacija per tą laiką nesikeičia, tėvai išlaikymo nemoka, nebendradarbiauja. Pagalbos plano duomenimis, atsakovė nurodė planavusi susigrąžinti dukrą į šeimą, tačiau šiuo metu neturi tam sąlygų; atsakovo paaiškinimu, jis neketina susigrąžinti vaiko. Iš biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro 2024 m. lapkričio 11 d. pažymos Nr. 8-13080/24 matyti, kad tėvai nededa pastangų atkurti ryšį su M., nesidomi jos sveikata, ugdymosi procesu, nevyksta į susitikimus, neteikia išlaikymo, nebendradarbiauja su globos įstaigos specialistais; nuo 2024 m. liepos mėn. vaikas gyvena Gruzdžių vaikų socializacijos centre; mergina dėl neadekvataus elgesio, savižalos bei grasinimo nusižudyti buvo gydoma Kauno klinikose.

12. Vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 3 dalimi, teismas, nagrinėdamas tėvų valdžios apribojimo prašymus, išklauso vaiko, galinčio suformuoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgia. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo 2024 m. rugsėjo 27 d. akte išdėstyti vaiko paaiškinimai, kad su tėvais ji bendrauja tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu; globėjo teigimu, su motina sudėtingi santykiai, ji paskambino tik vieną kartą, M. šiuo metu nerodo iniciatyvos bendrauti su motina.

13. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylos aplinkybes bei įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo atstovės, trečiojo asmens atstovės teismo posėdyje duotus žodinius paaiškinimus, teismas sprendžia, kad atsakovų, kaip tėvų, pareigų nevykdymo konstatavimui pakanka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių akivaizdu, jog atsakovai vengia atlikti savo pareigas vaikui, jo neaugina, neužtikrina dukrai saugios aplinkos. Vaikas trečiojo asmens įstaigoje gyvena apie dešimt metų, atsakovai nedėjo pastangų pakeisti situaciją, susigrąžinti dukrą į šeimą. Šiuo metu dukros ir tėvų bendravimas yra epizodiškas, keliantis stresą vaikui. Duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovų elgesys ateityje gali pasikeisti, byloje nenustatyta. Atsakovai nėra motyvuoti kurti saugią ir sveiką aplinką vaikui. Atsakovų elgesys, kuomet jie neįgyvendina tėvų valdžios, bei tai, kad atsakovai nededa pastangų pagerinti esamą situaciją, rūpintis dukra, sudaro pagrindą tenkinti ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tai, kad atsakovai į teismo posėdį neatvyko, nors buvo tinkamai informuoti apie jį, patvirtina jų nesuinteresuotumą bylos baigtimi, abejingumą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

14. Tėvų valdžios apribojimo būdas, kuomet ji ribojama neterminuotai, nagrinėjamu atveju taikomas ir siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygų stabilumą, susiklosčiusių ryšių su trečiaisiais asmenimis išsaugojimą.

15. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

16. Atsakovams išaiškinama, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Taigi priimtas teismo sprendimas neužkerta atsakovams kelio ateityje siekti bendravimo su vaiku, jeigu tai neprieštaraus vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

17. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18. Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

19. Ieškovas pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5, 14 punktai).

20. Teismas patyrė 17,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

21. Atsakovai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punktu, kaip vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti. Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas mokėjimo (VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalis).

22. Kadangi šioje byloje nebuvo kreiptasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovams nenustačius tam būtinumo (CPK 404 straipsnio 4 dalis), tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymus principui, tai, kad tokio pobūdžio bylose tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl ir šioje byloje atsakovai atleistini nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Dėl to visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis), ir iš atsakovų valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti atsakovui V. Š. (V. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovei R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.