Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Dainius Strautininkas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , nevedęs, dirba pagal individualią veiklą, teistas:

1. 2010-09-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d laisvės apribojimo 1 metams bausme;

2. 2010-11-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. galutine subendrinta laisvės apribojimo 1 metams 3 mėnesiams bausme;

3. 2011-11-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 253 str. 1 d. galutine subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 7 mėnesiams bausme, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti;

4. 2013-10-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 245 str. galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. atidėtas paskirtos bausmės vykdymas dvejiems metams, paskiriant Z. V. pareigas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dirbti arba registruotis darbo biržoje. 2015-10-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi nutraukta vykdoma probuojamojo Z. V. priežiūra pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendį, suėjus 3/4 probacijos termino, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Z. V., 2019-07-20 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) , gyvenamojo namo kieme, panaudojo smurtą prieš savo sugyventinę V. M., t. y. tampė už plaukų, ne mažiau kaip tris kartus, rankos delnu sudavė į kairę veido pusę, suėmęs rankomis spaudė kaklą ir taip sukėlė savo šeimos nariui - sugyventinei V. M. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios V. M. ir liudytojos D. V. parodymai, tarnybinis pranešimas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamasis 2019-08-22 kaltu prisipažino visiškai ir 2019-07-21 apklaustas parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Su sugyventine V. M. gyvena kartu 6 metus, turi sūnų K.. 2019-07-20, tiksliai laiko nepamena, atvyko pas savo seserį D., adresu (duomenys neskelbtini) . Tuo metu buvo neblaivus. Pas seserį pamatė savo sugyventinę V. M. ir tarp jų įvyko konfliktas. Dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas ir ką būtent jis darė konflikto metu neprisimena, nes buvo neblaivus. Taip pat negali pasakyti kokių būtent smurtinių veiksmų ėmėsi. Neneigia, kad galėjo naudoti prieš sugyventinę smurtą, apie įvykį nieko nepamena, todėl kaltę pripažįsta iš dalies. Po kiek laiko atvyko policijos darbuotojai ir jį sulaikė. Jam buvo nustatytas neblaivumas apie 3 promiles, todėl įvykio aplinkybių neprisimena. Papildomos apklausos metu Z. V., kaltu prisipažino pilnai bei parodė, kad 2019-07-21 jam buvo pareikštas įtarimas, kad jis 2019-07-20, (duomenys neskelbtini) , savo sesers D. V. sodyboje, smurtavo prieš savo sugyventinę V. M. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Pirmosios įtariamojo apklausos metu jis kaltu prisipažino dalinai, nes gerai neprisiminė įvykio aplinkybių, nors ir neneigė, kad galėjo smurtauti. Vėliau grįžęs po sulaikymo pasikalbėjo su savo seserimi ir sugyventine ir jos jam papasakojo, ką jis padarė įtarime nurodytą dieną. Po to jis pats pradėjo prisiminti, kad tikrai smurtavo prieš sugyventinė V. M., t. y. tampė ją už plaukų, nemažiau tris kartus delnu sudavė jai į kairę veido pusę bei paėmęs už kaklo spaudė jai kaklą. Dėl tokių savo veiksmų jis labai gailisi, sugyventinės V. M. atsiprašė ir ji jam atleido. Šiuo metu jų santykiai yra geri ir jie nebesipyksta. Anksčiau jie taip pat susipykdavo, bet jis smurto nenaudodavo, konfliktai buvo tik žodiniai. Tai buvo pirmas kartas. Jis sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtu baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis atliks, jam paskirtą bausmę. ( b. l. 57-60, 71-72).

Nukentėjusioji V. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad ji kartu su Z. V. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) , gyvena apie 5 metus. Veda bendrą ūkį, turi bendrą vaiką K. V.. 2019-07-20 dienos metu ji kartu su vaiku ir Z. V. buvo svečiuose pas Z. V. seserį D. V., gyv. (duomenys neskelbtini) . Jiems nuvykus pas D. V., sugyventinis Z. V. buvo neblaivus. 2019-07-20 apie 19.00 val., pas D. V., kieme, Z. V. pradėjo su ja konfliktuoti, dėl to, kad ji nori su juo skirtis. Pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais ir priėjęs prie jos pradėjo tampyti už plaukų, nemažiau kaip tris kartus rankos delnu sudavė į kairę veido pusę, suėmęs rankomis spaudė jai kaklą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Visą įvykį matė D. V., kuri iškvietė policijos pareigūnus. Tai išgirdęs sugyventinis iš karto pasišalino. Atvykus pareigūnams ji jiems nurodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau į policijos pareigūnus dėl jo tokio elgesio kreipėsi pirmą kartą, anksčiau nesikreipė dėl to, kad galvojo, kad jis pasikeis. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. (b. l. 19-21 ).

Liudytoja D. V. parodė, kad Z. V. yra jos brolis. Jis gyvena kartu su V. M., turi bendrą vaiką. 2019 m. liepos 20 d. pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini) , atvyko V. M. kartu su savo vaiku. Jai būnat pas ją, atėjo ir jos brolis Z. V.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Iš pradžių brolis ir V. M. nekonfliktavo. Z. V. V. M. pasakė, kad eitų namo, o ji atsakė, kad neis ir pabus pas ją. Tada jie pradėjo konfliktuoti. Ką jie tiksliai kalbėjo nelabai klausėsi ir pasakyti negali. Apie 19.00 val. jų konflikto metu, jos brolis Z. V. priėjo prie V. M. ir pradėjo kiloti rankas prieš ją. Ji iš karto išvedė vaikus pas kaimynę, kad jie nieko nematytų. Kaip brolis Z. V. smurtavo prieš V. M. ji nematė, kadangi tuo metu vedė vaikus pas kaimynus. Jai V. M. pasakė, kad jos brolis prie ją smurtavo ir ji nieko nelaukusi iškvietė pareigūnus. Ji pažįsta savo brolį ir žino, kad jis neblaivus būna agresyvus. Ar anksčiau pas juos šeimoje buvo smurto ji pasakyti negali, nes nežino. Viso įvykio daugiau niekas nematė ( b. l. 37-40 ).

2019-07-20 protokole - pareiškime V. M. nurodė, kad 2019-07-20 apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) , gyvenamojo namo kieme, konflikto metu neblaivus (nustatytas 1.86 promilės girtumas) sugyventinis Z. V. smurtavo jos atžvilgiu, tai yra tampė už plaukų, ne mažiau kaip tris kartus rankos delnu sudavė į kairę veido pusę, suėmęs rankomis spaudė kaklą, tokiais veiksmais sukdamas jai fizinį skausmą (b.l. 7-8).

2019-07-20 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) yra mūrinis, vieno aukšto, su mansarda. Namo kieme yra ūkinis pastatas, rūkykla, šulinys. Viduryje kiemo stovi sukaltas stalelis. Netoli stalelio patiestas ant žolės pledas. Apžiūros metu nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui nerasta ir nepaimta. (b. l. 12-13).

2019-07-20 Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad 2019-07-20 18.58 val., Panevėžio apskr. VPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) , pranešėjos neblaivus vyras agresyvus, tranko durimis, yra neprognozuojamas, puola muštis. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė V. M., gyv. (duomenys neskelbtini) . Įvykio vietoje nustatyta, kad V. M. sugyventinis Z. V., būnant pas sesę V., kieme savo sugyventinei V. M. trenkė, stumdė ją, daužė namo duris. Smurtą patyręs asmuo V. M. paaiškino, kad smurtas pasireiškė kai jos sugyventinis neišleido pranešėjos iš namų ir jie dėl to susipyko. Kai buvo pas Z. V. seserį V., šis atėjęs jos ieškoti jai trenkė. V. M. įvykio vietoje buvo sutrikusi, išsigandusi. Ant V. M. smurtą galinčių rodyti požymių nepastebėta. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad jis nepiktybinis, nieko nedarė, kad gal pastūmė kelis kartus. Z. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskr. VPK laikino sulaikymo patalpas. Įvykio vietoje ir pristatomas į policijos įstaigą Z. V. sėdėjo ramiai, vis aiškino, kad mylį V. M. ir jai nieko blogo negali padaryti, bet jeigu jį šiandien paleis iš sulaikymo patalpų, tai reiks dar kartą jį išvežti į sulaikymo patalpas ( b. l. 33-34).

2019-07-20 20.18 val. Z. V. buvo nustatytas 1.86 promilių girtumas (b. l. 49).

Iš 2019-08-22 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo S. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-08-21 telefonu (duomenys neskelbtini) , buvo bendrauta su nukentėjusiąja V. M., kuri nurodė, kad su Z. V. susitaikė, jis jos atsiprašė ir ji jam atleido. Sugyventiniui Z. V. jokių pretenzijų nebeturi. Įvykio metu jai jokių sužalojimų padaryta nebuvo, todėl pas teismo medicinos ekspertus nesikreips ir dėl to niekur nesigydė ( b. l. 73).

Visi šie byloje esantys duomenys pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą <...>), padarė savo <...> šeimos nariui. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi Z. V. sesers gyvenamojo namo kieme, konflikto su sugyventine V. M. metu, tyčia tampė nukentėjusiąją už plaukų, ne mažiau kaip tris kartus, rankos delnu sudavė į kairę veido pusę, suėmęs rankomis spaudė kaklą, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes - tai, kad nusikaltimas sveikatai padarytas savo sugyventinei, t.y. asmeniui, su kuriuo kaltinamasis susijęs artimais ryšiais. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog Z. V. teistas keturis kartus, bausmę atlikęs ir teistumas išnykęs. Z. V. per metus iki nusikaltimo padarymo administracine tvarka nebaustas (b.l. 112), dirbantis pagal individualią veiklą (b. l. 113). Z. V. registruotas Panevėžio rajono psichikos sveikatos centro įskaitoje, diagnozė (duomenys neskelbtini) , skirti psichiatrinę konsultaciją ar ekspertizę netikslinga ( b. l. 120-121), priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas. Duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, skiriant teismo įpareigojimus (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam prokuroras prašo skirti didesnę nei minimumas laisvės apribojimo bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti Z. V. skiriant šią bausmę. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Z. V. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas 2019-07-20 d., 19.30 val., o paleistas 2019-07-22 d., 16.30 val. (b.l. 46-47, 64-65). Šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš sugyventinę, nepaisant to, kad dirba, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str.).

Z. V. 2019-07-22 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 61-63) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina, tačiau ne teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (kaip to pareiškime prašo prokuroras, o pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 3 d.).

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Z. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti 9 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. pagrindu Z. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp, į bausmės laiką įskaityti dvi paras, išbūtas laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusį keturias laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti Z. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą Z. V. privalo įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 str.

Z. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs Z. V. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (įskaitant griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 353 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.