Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-3-548/2017

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-02-17
Bylos Nr.: e2-3-548/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-01401-2014-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ričardas Juodis
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus
Atsakovas: V. P., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, L. D., D. L.

Civilinė byla Nr. e2-3-548/2017Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01401-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.5.4.; 2.4.2.1.; 2.4.2.2.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 17 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Nijolei Agurkienei, Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei J. G., atsakovui V. P., atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovėms A. P. ir G. B., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui G. B., trečiajam asmeniui L. D.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui D. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovams V. P. ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. L. ir L. D., dėl 2008-06-19 statybos leidimo Nr. 85-ST1 panaikinimo ir padarinių pašalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino pareiškimu dėl 2014-10-06 ieškinio „Dėl 2008-06-19 statybos leidimo Nr. 85-ST1 panaikinimo ir padarinių šalinimo“ civilinėje byloje Nr. e2-25-548/2015 dalyko sutikslinimo“, prašė panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2008-06-19 išduotą statybos leidimą Nr. 85-ST1; ir taikyti Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 3 p. numatytas pasekmes, t. y. leisti atsakovui V. P. per 6 mėnesius nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą gyvenamo namo, esančio nuosavybės teise atsakovo valdomame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, statybai įteisinti; atsakovui V. P. sprendime nurodytais terminais negavus statybą leidžiančio dokumento, įpareigoti atsakovą V. P. per 6 mėnesius nuo šio termino pabaigos savo lėšomis pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius – nugriauti gyvenamą namą, esantį žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sutvarkyti statybvietę; jei šio įpareigojimo atsakovas V. P. numatytu terminu neįvykdys, suteikti Inspekcijai teisę nugriauti gyvenamą namą, esantį žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.

Savo ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2014-07-04 gavo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2014-07-01 raštą Nr. (3-AP-5214)3S-49803 „Dėl išvados pateikimo“, kuriuo buvo prašoma pateikti išvadą, ar V. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), esantys statiniai pastatyti nepažeidžiant statybas reglamentuojančių teisės aktų. Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Kauno skyrius), dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovui, 2014-07-16 atlikto patikrinimo metu nustatė, kad Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-07-16 išrašo (reg. Nr. 44/587064) duomenimis, žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, žemės sklypo plotas – 0,4000 ha. Sklypą asmeninės nuosavybės teise nuo 2006-07-28 valdo V. P.. Žemės sklype apie 3,88 m atstumu nuo gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos yra pastatytas vieno aukšto (neypatingas, gyvenamosios paskirties, be rūsio) medinių rąstų su atvira terasa pastatas, išorės išmatavimai: 11,0 m x 8,26 m (toliau – Gyvenamasis namas). Gyvenamojo namo pamatai – betono, stogas – šlaitinis, dengtas metalo danga. Sklype taip pat pastatyti 2 ūkiniai pastatai. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pateikė 2014-08-01 Kauno skyriui

2008-06-19 Statybos leidimą Nr. 85-ST1 (toliau – Statybos leidimas), kuris buvo išduotas V. P. (toliau – Statytojui) statyti gyvenamąjį namą (gyvenamosios paskirties, neypatingos kategorijos statinį) ir susijusių dokumentų archyvinę bylą. Kauno skyrius atliko Statybos leidimo išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą ir 2014-08-04 surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PS1-24 (toliau – Aktas). Nustatė, kad Statybos leidimas Statytojui statyti Gyvenamąjį namą išduotas neteisėtai, t. y. žemės ūkio paskirties sklype Gyvenamojo namo statyba, neparengus žemėvaldos plano (projekto) ar kaimo plėtros žemėtvarkos projekto Statybos leidimo išdavimo metu buvo negalima. 2014-08-11 Kauno skyriuje buvo gautas V. P. prašymas, kuriame jis nurodė, kad 2006-09-20 įregistravo ūkininko ūkį (kodas (duomenys neskelbtini)), o „tuo metu visi leidimai buvo išduodami be žemėtvarkinių projektų“. Kauno skyrius 2014-08-22 V. P. pateikė Privalomąjį nurodymą Nr. PN-747-(l 5.29), kuriuo pareikalauta pateikti žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentą (Sklypo žemėvaldos planą (projektą) arba kaimo plėtros žemėtvarkos projektą). V. P. žemės sklypo žemėvaldos plano (projekto), kaimo plėtros žemėtvarkos projekto Kauno skyriui nepateikė. Kauno skyrius 2014-09-10 raštu

Nr. 2D-14089 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją ir į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrių dėl tarnybinės pagalbos suteikimo. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2014-09-18 raštu

Nr. (3 47-V8)-3-2307 „Dėl tarnybinės pagalbos“ informavo: 1) kad pagal galiojančius Kaišiadorių rajono bendrojo plano bei Kaišiadorių miesto bendrojo plano sprendinius, žemės sklypas į urbanizuotas ar urbanizuojamas teritorijas nepatenka – toje vietoje numatyta žemės ūkio paskirties žemė ir žemės paskirties keitimas negalimas; 2) vadovaujantis Specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-12-31 įsakymu Nr. Dl-997,

2 p. nuostatomis, išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus Gyvenamojo namo statybai žemės sklype nėra galimybės, kol nebus parengtas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 str. 3 d. nuostatomis, žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (tikslinamos esamų ūkių žemės valdos ribos, formuojamos naujos ūkių žemės valdos statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius 2014-09-18 raštu

Nr. 6SD-(14.6.7)-3267 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-08-11 įsakymo Nr. 3D-476/D1-429 „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo patvirtinimo“ 54 p. nurodyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti rengiamas kai nustatomas naujos ūkininko sodybos ribos ir šios sodybos statinių, t. y. vieno buto gyvenamosios paskirties pastato (toliau – namas su pagalbinio ūkio ir (ar) kitos paskirties statiniais) reikalingais ūkininko veiklai vykdyti, statybos zona (zonos), bei numatomos žemės tvarkymo priemonės, reikalingos planuojamai ūkininko sodybai statyti ir eksploatuoti bei ūkininko veiklai vykdyti. Taip pat nurodė, kad statyba žemės sklype galima tik pasirengus kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Taigi, anot ieškovės, rengiant projektą, išduodant Statybos leidimą ir atliekant Gyvenamojo namo statybos darbus žemės ūkio paskirties žemėje buvo pažeisti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 1 p. nuostatos, numatančios, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Taip pat buvo pažeistas žemės naudojimo rėžimas, kadangi žemės sklypo, kuriame išduotas Statybos leidimas pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

Atsižvelgdama į tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovo V. P. nuosavybės teise valdomas žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo padidintas ir yra nebe 0,4271 ha ploto, kaip buvo ginčijamo Statybos leidimo išdavimo metu, o 0,5000 ha ploto, ieškovė savo reikalavimą pakeitė (Pareiškimas dėl 2014-10-06 ieškinio „Dėl 2008-06-19 statybos leidimo Nr. 85-ST1 panaikinimo ir padarinių šalinimo“ civilinėje byloje Nr. e2-25-548/2015 dalyko sutikslinimo) ir prašė teismo netaikyti pačių griežčiausių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. įtvirtintų pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė J. G. ieškinį palaikė ir papildomai nurodė, kad pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, toks teritorijų planavimo dokumentas galėjo būti detalusis planas, bet jis nebuvo parengtas, nors jo reikėjo. Visi aplinkiniai statytojai tokį pasidarė. Siekiant atsakovui V. P. pašalinti pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius, tol kol Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrajam plane yra numatyta, kad toje teritorijoje ūkininko sodybą galima statyti tik tai parengus žemėtvarkinį projektą, jam reikia pasirengti žemėtvarkinį projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pagal tą projektą. Pagal statytojo sąvoką įtvirtintą įstatyme nelabai kas kitas ką ir galėtų padaryti. Statytojo teises gali įgyvendinti tik tas asmuo, kuris turi žemės nuosavybės teisę ir investavo lėšas į statybą. Šiuo atveju remiamasi įstatymais galiojusiais leidimo išdavimo dieną. Jei 2008 m. nebuvo paruoštas bendrasis savivaldybės planas, tuomet bet kokiu atveju gyvenamojo namo statyba žemės ūkio paskirties žemės sklype nebuvo galima.

Atsiliepimas

Atasakovas V. P. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad statybas savo žemės sklype vykdė teisėtai, tam turėdamas įstatymų nustatyta tvarka valstybės vardu išduotą leidimą statybai. Žemės sklype esantiems visiems pastatams yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti kadastriniai matavimai. Be to, nėra kompetentingas revizuoti statybos leidimus išduodančių institucijų bei jų pareigūnų veiksmų teisėtumo. Pasisakydamas dėl statybos įteisinimo galimybių nurodė, kad ieškovės teiginiai, neva nėra galimybės įteisinti statybos yra visiškai nepagrįsti ir atmestini, nes jis ne tik yra pasiruošęs per protingą laiką parengti savo sklypui žemėtvarkinį planą, bet atsižvelgdamas į tai, kad pagal šiai dienai galiojančius teisės aktus sklypas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha, su kaimyninio sklypo savininku yra parengęs sklypų padalijimo išvadas. Taip pat atsakovas nurodė, kad neturėjo motyvo vengti rengti žemėtvarkinį projektą, o statybų inspekcijos specialistė L. N. aplaidžiai vykdė savo pareigas, pati privalėjo kruopščiai ir atidžiai patikrinti 2008 m. jam išduotą statybų leidimą, nes leidimas buvo išduotas statybai, kuri prieš tai buvo įvardinta kaip nelegali.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko ir papildomai nurodė, kad 2006 m. prašymą rašė būtent ūkininko sodybos statybos leidimo gavimui. Jam kreipiantis į savivaldybę dėl sąvado išdavimo pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, apribojimų žemės ūkininko sodybai steigti plotui nebuvo. Leidimas buvo išduotas to nepažeidus, bet dėl visa ko sklypą padidino iki 0,5 ha, todėl sklypas atitinka ir šios dienos reikalavimus. Kadangi „užstrigo“ sklypo dokumentai Kauno žemėtvarkos skyriuje, namą pradėjo statyti ir eigoje tvarkė dokumentus. Bet kuomet įsikėlė vainiką, sulaukė statybos inspekcijos skambučio, nuvykęs sužinojo, kad kaimynai parašė skundą ir suprato, kad pažeidė įstatymus. Buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, baudą sumokėjo. Kadangi skubos tvarka negalėjo pateikti statybos leidimo, rąstus išsimontavo. Tada gavo statybos leidimą be teritorijų planavimo dokumentus, nes tada jų niekas nereikalavo. Tuo metu galioję dokumentai žemėtvarkinio projekto rengimo nenumatė. Žemėtvarkinis projektas yra tik formalumas, dėl kurio jam gali tekti namą nusigriauti, kuris iš esmės nekeičia nieko. Kadangi ieškinys prasilenkia su sveiku protu, sąžiningumu, todėl jį prašė atmesti bei taikyti senaties terminus.

Atsiliepimas

A. K. rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kadangi įstatymas numato asmeninę atsakomybę, t. y. atsakovais tokiose bylose laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, o iš Nuolatinio statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. 39-NSK matyti, kad ginčo statybos leidimo išdavimui pritarė vienas Komisijos narys – Komisijos pirmininkė – Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji architektė L. D., todėl tik ji ir galėtų būti atsakovu šioje byloje bei atsakyti teisėtai ar neteisėtai ji pritarė tokio statybos leidimo išdavimui. Taip pat nurodė, kad ieškovei yra suteikta tik teisė kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo, o ne paties dokumento, kaip formuluoja savo reikalavimą ieškovė, panaikinimo.

Teismo posėdžio metu atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovė A. P. su ieškiniu nesutiko, palaikė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimą. Nurodė, kad V. P. ūkininko sodybos projektui parengti projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas 2007-09-29, o Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo redakcija, kurioje buvo reikalaujama 50 arų sklypo ūkininko sodybai parengti, įsigaliojo 2008-03-01, todėl leidimas ir statybos projektavimas galėjo būti atliekamas tik tai pagal išduotą projektavimo sąlygų sąvadą. Dėl žemėtvarkos projekto rengimo nurodė, kad žemėtvarkos projekto rengimas neprivalomas, jeigu neprieštarauja bendrajam planui, bet 2008 m. bendrojo plano nebuvo, todėl nebuvo kam ir prieštarauti, jo nereikėjo. Ieškinys pareikštas praleidus visus terminus, viešo intereso nėra, o teisėsaugos institucijos tyrimas baigtas, todėl taikytina senatis. Per mėnesį 2008 m. kada išduotas statybos leidimas, sekančią dieną statybos inspekcijai buvo išsiųstas raštas, kuri perėmė statybos inspekcijos apskrities teises ir pareigas, jame įrašytas šis leidimas, o kadangi atsakymo nebuvo gauta, todėl negali reikalauti leidimo naikinti. Tokio dokumento pateikti negali.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovė G. B. su ieškiniu nesutiko iš dalies ir papildomai nurodė, kad tikslinga būtų leisti atsakovui susitvarkyti dokumentus ir gauti naują statybos dokumentą. Taip pat paaiškino, kad savivaldybės administracija kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ūkininko sodybai formuoti pradėjo reikalauti nuo 2008-10-01, kada įsigaliojo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo taisyklės, kurių turinyje buvo nustatyti reikalavimai kaip turi atrodyti kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybai – iki to laiko kaimo plėtros žemėtvarkos projektų savivaldybė nereikalavo. Iki tų taisyklių įsigaliojimo, savivaldybė vadovavosi statybų privačioje žemėje reglamentu, kuris patvirtintas Vyriausybės nutarimu, bei buvo pasitvirtinusi savo vidinę tvarką. Savivaldybė vadovaudamasi tuo reglamentu ir vidine tvarka, kada ūkininkas kreipdavosi į tuometinį Architektūros skyrių, turėdavo pateikti ūkininko sodybos suformavimo planą, t. y. planas, kuriame žemės sklype nurodyti išdėstyti projektuojami pastatai, nurodyti pastatų atstumai iki sklypo ribų ir tas planas turėjo būti suderintas pagal savivaldybės tvarką su savivaldybės atstovu ir architektu, su žemėtvarkos skyriaus atstovu, su visuomenės sveiktos centro atstovu ir su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu arba su Kaišiadorių rajono aplinkos apsaugos agentūros atstovu. Taip pat turėjo būti pridėtas trumpas aiškinamasis raštas. V. P. tuo tarpu buvo išduotas leidimas gyvenamojo namo statybai, o ne ūkininko sodybai statyti ir nebuvo reikalauta pateikti ūkininko sodybos suformavimo plano. Nurodė, kad yra praleisti terminai ir turėtų būti nagrinėjamu atveju taikoma senatis.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime ieškinį nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad ginčo statinio statyba pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą įvykdyta atsakovui V. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, į tai, kad žemės tarnyba yra žemės, o ne statinių administratorius, ieškinio reikalavimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas G. B. palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, ieškinio patenkinimui pritarė, tačiau dėl ieškinio reikalavimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo D. L. teismo posėdyje nedalyvavo, o atsiliepime ieškinį nurodė, kad yra nepagrįstai įtraukta į bylą, todėl negali pasisakyti dėl keliamo reikalavimo atsakovų atžvilgiu. Taip pat kategoriškai atsiliepime teigė, kad jai nėra žinoma kas ir kokiu pagrindu paruošė ieškinyje paminėtą savivaldybei pateiktą gyvenamojo namo projektą, nurodė, kad nei viename projekto lape nėra jos parašo, kurie patvirtintų, jog būtent ji paruošė gyvenamojo namo projektą.

Trečiasis asmuo L. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes pagal galiojančios Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos nuostatus, statybos leidimas naikinamas, kuomet toje teritorijoje yra aplamai neįmanoma statyti. Leidimas šiuo atveju yra išduotas teisėtai. Vyriausiasis architektas Kaišiadorių rajono savivaldybėje buvo eliminuotas iš sąlygų išdavimo proceso, savivaldybė išdavinėdavo sąlygas, o architektas tvirtindavo. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. nuostatos, numatančios, kad projektas turi būti rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu, Kaišiadorių rajono savivaldybėje turėjo galioti, bet realiai ne visai galiojo. Buvo susiklosčiusi tokia tvarka savivaldybėje. Ūkininko ūkio įstatymų nuostatų buvo laikomasi, bet įstatymas keitėsi kelis kartus. Praktiškai laikėsi visko, kas tuo metu galiojo, bet neformavo ūkininkų sodybų, tos nuostatos tuo metu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija nesilaikė, to pradėjo laikytis keli mėnesiai po V. P. atvejo. Visus reglamentus sužiūrėdavo be atskiro teritorijų planavimo dokumento. Tuo metu Kaišiadorių rajono savivaldybėje vyravo nuostata, kad žmogaus, t. y. ūkininko nereikia apkrauti bereikalingais dokumentais ir kai kas buvo palengvinta, kiek tai buvo teisėta, spręsti negali, bet galiojo būtent tokia nuostata ir buvo daroma būtent taip. Niekas nederindavo projektų, jei statinys „neįlįsdavo“ į saugomą plotą ar apsauginę zoną, neišlaikydavo atstumų ar sklypo ribų. Patvirtino, kad statyba vykdavo be jokio teritorijų planavimo dokumento. Išduoti leidimą patvirtino ne viena pati, yra visuomenės sveikatos ekspertizės aktas, kuris matyt po to buvo teigiamas, jei iš pradžių buvo neigiamas. Tuo metu išduodant leidimus Kaišiadorių rajono savivaldybė nereikalavo teritorijų planavimo dokumentų, o Statybos inspekcija į tai žiūrėjo „pro pirštus“. Taip pat prašė taikyti byloje senatį.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. N. nurodė, kad V. P. nuosavybės teise priklausančiame sklype norint statyti namą, reikalingas žemėtvarkinis projektas, nes bendrajame Kaišiadorių rajono plane įrašytas toks punktas. Reikia, kad žemės sklypas būtų ne mažiau kaip 50 arų ir kad asmuo turėtų ūkininko pažymėjimą, ir pasirengti žemėtvarkinį projektą. Žemės ūkio ministerija išaiškinime nurodė, kad jis neprivalomas, bet tik jeigu neprieštarauja bendrajam planui. Dabar norint įteisinti šitą namą, tikslinga būtų rengti žemėtvarkinį projektą. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas nėra privalomas, jeigu neprieštarauja bendrajam planui. Kaišiadorių bendrasis planas parengtas 2010 m. Toje vietoje yra žemės ūkio paskirties žemės, o norint statyti žemės ūkio paskirties ūkio žemėje anksčiau reikėjo parengti detalųjį planą, tai įsigaliojo nuo 1995 m. teritorijų planavimo įstatymu. Atsakovas turi dabar pasirengti žemėtvarkinį projektą. Atsakovui išduotas leidimas turi būti panaikintas, nes toje vietoje nebuvo galima gyvenamojo namo statyba. Atsakovo sklypas dabar padidintas, bet tam, kad įsiteisinti tą namą, jam reikia parengti žemėtvarkinį projektą, o tada bus išduotas naujas statybos leidimas. Ūkininko ūkis susideda iš namo, kuris yra skirtas gyvenimui ir gali būti keli ūkiniai pastatai. Pati savivaldybė į planą įrašo tokį punktą apie žemėtvarkinį projektą, tai tokį projektą pasirengti būtina. Visos statybos prasideda nuo teritorijų planavimo inspekcijos, visų pirma žiūrima kokia yra vietoje žemė, o šiuo atveju buvo padaryta atvirkščiai – pirma namas pastatytas, o paskui žiūrima, kad žemė ūkinės paskirties. 2008 m. nors Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrojo plano nebuvo, bet galiojo teritorijų planavimo įstatymas, jame buvo parašyta, kad keičiant paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamąjį, reikia pasirengti detalųjį planą arba rengti ūkininko sodybą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad yra Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis architektas ir atsakovas V. P. buvo pas jį užėjęs ir papasakojo, dėl ko vyksta teismas. Nurodė, kad pagal šiandien dienai galiojančius teisės aktus, jei V. P. išduotas statybos leidimas būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas, tai jam reikėtų tvarkytis dokumentus pagal šiandien galiojančius teisės aktus – pasirengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, pasirengti statybos projektą. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, mano, kad atsakovui dabar būtų problematiška pasirengti statybos projektą tam namui, kuris stovi. Dėl dabar galiojančių reikalavimų energiniai klasei. Žinodamas tai, kad dabar Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija rengia bendrojo miesto ir bendrojo rajono planų keitimo procedūras, jos prasidėjusios, vyksta viešieji pirkimai, nustatinėjamas laimėtojas, todėl esant galimybei atsakovui parašius prašymą, neprieštarautų, kad jis siūlytų numatyti jo žemės sklypo vietoje nustatyti gyvenamas teritorijas, kad būtų galima nerengti ten žemėtvarkos projekto. Tuomet numatytų ten vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų paskirties teritorijas, juolab bendrajame plane visai netoli tos vietos tokia teritorija jau numatyta. Tada atsakovas galėtų pasikeisti žemės paskirtį ir nereikėtų ūkininko sodybos rengti. Visi žino, kad dalis ūkininko sodybų yra formalios. Negali teigti, kad taip ir bus, nes bendrąjį planą rengia specialistai remdamiesi teisės aktais, bet toje vietoje nėra problemų, kad atsirastų gyvenamos teritorijos. Tačiau tai užtruks, iki 2018-11-01 turėtų būti patvirtintas bendrasis planas, jei aišku kažkas nenumatyto neįvyks. Gyventojai turi teisę teikti pasiūlymas dėl bendrojo plano, kurie privalomai svarstomi, atsakymas pateikiamas per 20 darbo dienų. Ką atsakytų į tokį atsakovo prašymą, negali pasakyti. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto dabar niekas neatstotų, o patvirtinus bendrąjį planą būtų galimybė pasikeisti žemės paskirtį, tada vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais, direktorius per 10 dienų pakeistų žemės paskirti. Dabar toje vietoje galima statyti tik ūkininko sodybą. Dėl senaties pasisakyti negali, nes nėra teisininkas.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. N. parodė, kad atsakovui buvo išduotas statybos leidimas, tačiau kelintais metais nepamena. Leidimą išdavė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija. 2008 m. dar buvo nuolatinė komisija, kuri išduodavo leidimus. 2008 m. atsakovui išduotą leidimą anksčiau nei 2014 m. niekas netikrino. Nebuvo prievolės tikrinti visus leidimus, tik ypatingų statinių leidimus, kur bendras plotas virš 1000 kvadratų, o likę pagal pasiuntimą. 2008 m. leidimas neprivalėjo būti patikrintas. Savivaldybė išduotų leidimų sąrašus teikdavo Kauno apskrities viršininko administracijai. Kad apie šį leidimą duomenys buvo pateikti, negali pasakyti. Ji dirbo savivaldybės patalpose, nuomavo, o leidimus išduodavo trečiame savivaldybės pastato aukšte. Pateiktų leidimų neregistruodavo, jiems tik pateikdavo bylą su duomenimis kiek per mėnesį išduotą leidimų. Visos bylos būdavo archyve, o jie turėdavo sąrašus, leidimo protokolus ir leidimo kopiją. Nebuvo galimybės teikti apskrities viršininkui sąrašus, kur jie būtų registruojami. Sąrašas įdedamas į aplanką ir viskas. Sąrašai nebuvo registruojami 2008 m. Atsakovas apie 2010 m. atėjo jau priduoti kadastrinę bylą, ji jam pasakė, ką dar reikia pridėti prie bylos dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos CK 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Teismas negali keisti ieškinyje (priešieškinėje) nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 17 str.), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (Lietuvos Respublikos CPK 49 str.), todėl pats ieškovas turi pasirinkti savo teisių gynimo būdą.

Teismas gina suinteresuotą asmenį, kuris kreipėsi į jį, pašalindamas byloje įrodytą pažeidimą (išspręsdamas ginčą tarp besibylinėjančių šalių) ir atkurdamas pažeistas suinteresuoto asmens teises (kai tai, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nustatytą faktinę situaciją ir atlikus visų byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, yra pagrįsta ir teisėta) priimdamas teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 259 str.). Taigi, asmuo, kuris kreipiasi į teismą, privalo ne tik nurodyti pažeidimą, tačiau ir jį įrodyti (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).

Byloje esančių rašytinių dokumentų pagrindu nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 0,4000 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2006-07-28 nuosavybės teise priklauso atsakovui V. P., 2008-06-19 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos jam yra išduotas Leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 85-ST1 (2014-10-03 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). 2008-06-19 Statybos leidimu Nr. 85-ST1, kuris išduotas remiantis Statybos objekto dokumentais – 2007-09-27 Projektavimo sąlygų sąvadu Nr. 1385-3.7, 2008-06-11 Nuolatinės statybos komisijos komplektinio derinimo protokolu Nr. 39-NSK, 2008-06-09 Projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokolu Nr. 13-671, 2008-04-23 Sutartimi statybos darbų techninei priežiūrai atlikti, 2007-08-01 Paraiška specialiosioms sąlygoms nustatyti techniniam projektui parengti Nr. 1060-3.7, 2007-09-26 AB „VST“ Elektros energijos vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie operatorių tinklų paraiška Nr. (5.2.-V9)2007/2-2127, 2007-09-20 AB „VST“ Techninėmis sąlygomis elektros įrenginių prijungimui prie akcinės bendrovės „VST“ skirstomųjų elektros tinklų Nr. TS-07-05-0623, Aiškinamuoju raštu „Statinys: gyvenamojo namo statyba (duomenys neskelbtini)“, 2007-08-01 Paraiška specialioms sąlygoms nustatyti techniniam projektui rengti Nr. 1060-3.7., 2007-08-29 Išvada Nr. KR15-252 Dėl statinio projekto aplinkos apsaugos dalies (projektavimo sąlygos) – atsakovui V. P. buvo leista statyti gyvenamosios paskirties – vienbutį gyvenamąjį namą, neypatingos kategorijos statinį. Taip pat nurodyta, kad projekto vadovas – D. L.. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2014-07-01 raštu Dėl išvados pateikimo Nr. (3-AP-5214)3S-49803 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydama atlikti patikrinimą bei pateikti išvadą, ar V. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys statiniai pastatyti nepažeidžiant statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nes iš Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Kadastro žemėlapio matyti, kad V. P. sklype esantys statiniai pastatyti visiškai greta kaimyninių sklypų ribos, galimai neišlaikant minimalaus, statybas reglamentuojančiose teisės aktuose numatyto atstumo. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Skyrius), dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovui, 2014-07-16 atliko statybos patikrinimą V. P. priklausančiame žemės sklype (Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini)15-31) ir nustatė, kad 3,88 m atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos yra pastatytas vieno aukšto (neypatingas, gyvenamosios paskirties, be rūsio) pastatas, kurio išorės išmatavimai 11,0 m x 8,26 m. Namo pamatai – betono, stogas – šlaitinis, stogo danga – metalas. Taip pat žemės sklype 2,38 m atstumu nuo gretimo sklypo ribos pastatytas medinio karkaso 5,7 m x 9,3 m ūkio pastatas. Pastato stogas – šlaitinis, stogo danga – bitumas. Be to, sklype 0,18 m. atstumu nuo gretimo sklypo ribos pastatytas plytų 4,2 m x 8,0 m ūkio pastatas. Pastato stogas – šlaitinis, stogo danga – metalas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atliko Leidimo išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą (2014-08-04 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PS1-24) ir nustatė, kad atsakovui Vidmantui P. S. leidimas Nr. 85-ST1 išduotas neteisėtai, t. y. buvo pažeistas žemės naudojimo režimas, kadangi žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Žemės ūkio paskirties sklype gyvenamojo namo statyba, neparengus žemėvaldos plano (projekto), kaimo plėtros žemėtvarkos projekto, ar ūkininko ūkio sodybos informavimo projekto ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu buvo negalima. Atsakovas V. P. nurodė (2014-08-08 Prašymas, 2014-08-11 gautas Kauno skyriuje), kad 2006-09-20 įregistravo ūkininko ūkį (tai patvirtina byloje esantis Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. 0101855), 2006-10-19 kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo ūkininko sodybai statyti. Taip pat nurodė, jog pateikė visus dokumentus, kurių buvo reikalaujama, leidimą statyboms gavo atlikęs visas jam, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos nurodytas procedūras; taipogi paaiškėjo, kad tuo metu visi leidimai buvo išduodami be žemėtvarkinių projektų. Ieškovė 2014-08-22 atsakovui pateikė Privalomąjį nurodymą Nr. PN-747-(15.29), kuriuo pareikalavo per 10 darbo dienų pateikti Kauno skyriui sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumentą (Sklypo žemėvaldos planą (projektą) arba kaimo plėtros žemėtvarkos projektą). Duomenų, kad šį Privalomąjį nurodymą atsakovas būtų įvykdęs, byloje nėra. 2014-09-18 raštu Dėl tarnybinės pagalbos Nr. (3.47-V8)-3-2367, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, atsakydama į Kauno skyriaus tarnybinės pagalbos prašymą (2014-09-10 raštas Dėl tarnybinės pagalbos Nr. 15.17)-2D-14089) nurodė, kad pagal galiojančius Kaišiadorių rajono bendrojo plano bei Kaišiadorių miesto bendrojo plano sprendinius, žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4912/0003:409, į urbanizuotas ar urbanizuojamas teritorijas nepatenka – ten numatyta žemės ūkio paskirties žemė ir žemės paskirties keitimas negalimas; išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus gyvenamojo namo statybai minėtame žemės sklype nėra galimybės, kol nebus parengtas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyrius savo atsakyme (2014-09-18 raštas Dėl informacijos pateikimo Nr. 6SD-(14.6.7.) -3267) į minėta raštą informavo, kad statyba žemės ūkio paskirties žemės sklype (registro Nr. 44/587064) galima tik pasirengus kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. 2014-10-02 Išvadoje dėl 2008-06-19 statybą leidžiančio dokumento Nr. 85-ST1 galiojimo panaikinimo Nr. 4D-2555-(15.17) konstatuota, kad statyba sklype (žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. 4912/0003:409) galima tik parengus kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-04-23 rašte Dėl nuomonės pateikimo Nr. 2D-1889(12.147), pasisakyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuomone, neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje žemės ūkio paskirties žemėje siekiant vykdyti ūkininko sodybos ar žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių pastatų statybos darbus, kurie atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimas nėra privalomas. Tokiu atveju statinių statybai užtenka savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo nustatytų teritorijos naudojamo reglamento parametrų. Analogiška išvada daroma ir Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-12-09 rašte D. V. P. prašymo Nr. (6.3)-19352, tačiau Kaišiadorių rajono savivaldybė, atsakydama į atsakovo V. P. prašymą, 2016-01-15 rašte Dėl prašymo, nurodė, kad vadovaujantis Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010-01-28 sprendimu Nr. V17-1, gyvenamosios ir kitos paskirties statinių statyba galima žemės ūkio paskirties teritorijose, išskyrus saugomas teritorijas, ūkininkų sodyboms pagal žemėtvarkos planavimo dokumentą parinktose vietose – teisės aktų nustatytomis sąlygomis; atsižvelgiant į tai informuojama, jog norėdami gauti naują statybą leidžiantį dokumentą vienbučio gyvenamojo namo statybai ūkininko sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas turi parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2016-02-26 raštu Dėl prašymo Nr. (16-4)-D8-1413 atsakovui pabrėžė, kad savivaldybė turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar gaunant naują statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo statybai, vietoje galbūt neteisėtai išduoto statybos leidimo, yra poreikis rengti specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentą – kaimo plėtros žemėtvarkos projektą.

Taip pat byloje esančių rašytinių dokumentų pagrindu nustatyta, kad atsakovas V. P. nuosavybės teise valdomą žemės ūkio paskirties žemės sklypą bylos nagrinėjimo eigoje padidino iki 0,5000 ha ploto – iš 2014-09-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėjo įsakymo Dėl sprendimo pradėti rengti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-987 aišku, kad atsižvelgiant į žemės sklypų savininkų V. P. ir S. B. 2014-09-17 gautus prašymus, buvo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas yra: žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijamas į du sklypus ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei vienos atidalintos dalies iš žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)prijungimas prie žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip vėl suformuojant du atskirus žemės sklypus. Tai patvirtina ir 2014-10-06 Kaišiadorių rajono savivaldybės Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. (3.47-V8)-3-2471, 2014-10-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. 6RE-(14.6.42)-58. 2015-01-05 Rangos darbų sutarties Nr. 1 bei Priedo Nr. 1 „Darbų specifikacija“ prie 2015-01-05 Rangos darbų sutarties Nr. 1 patvirtina, kad V. P., S. B., L. B. ir UAB „Geosoma“ susitarė dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2015-06-04 Amalgamacijos sutarties ir 2015-06-09 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis matyti, kad V. P. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0864-2373, plotas šiuo metu sudaro 0,5000 ha.

Byloje nustatyta, kad atsakovui Vidmantui P. S. leidimas Nr. 85-ST1 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos buvo išduotas 2008-06-19. Nuosekliai plėtojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz.: aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra gana dažnai keičiami ir pildomi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad statyba (rekonstrukcija) yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (anksčiau – statinio pripažinimu tinkamu naudoti), sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012). Taigi, konstatuotina, kad dėl statybos leidimo, kuris buvo išduotas 2008-06-19, teisėtumo turi būti sprendžiama pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, įvertinus, kokie reikalavimai buvo keliami būtent tuo metu vykdomai statybai, kokius veiksmus statytojas turėjo atlikti, siekdamas teisėtai pasistatyti statinį.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė panaikinti atsakovui V. P. 2008-06-19 išduotą statybos leidimą Nr. 85-ST1, nes, pirma, išduodant ginčo statybos leidimą atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotas neatitiko minimalaus ploto reikalavimo, t. y. ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype ne mažesniame kaip 0,5000 ha, o tuo tarpu atsakovo žemės sklypo plotas statybos leidimo išdavimo metu buvo 0,4000 ha. Antra, buvo pažeistas žemės naudojimo rėžimas, kadangi atsakovo žemės sklypo, kuriame išduotas statybos leidimas pagrindinė tikslinė paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, o ginčo statybos leidimas išduotas gyvenamojo namo statybai. Trečia, rengiant projektą, išduodant statybos leidimą ir atliekant gyvenamojo namo statybos darbus žemės ūkio paskirties žemėje buvo pažeisti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, t. y. statybos leidimas atsakovui statyti gyvenamąjį namą išduotas neparengus žemėvaldos plano (projekto) ar kaimo plėtros žemėtvarkos projekto.

2008-01-17 Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas buvo papildytas 11 str. (Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 1, 2, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei įstatymo papildymo 8¹, 11 straipsniais įstatymas, Nr. X-1420), kurio 1 d. numatyta, kad ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5000 hektaro. Nurodomas įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2008-03-01. Byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad atsakovo V. P. žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0864-2373, kadastrinis Nr. 44/58706, Statybos leidimo Nr. 85-ST1 išdavimo metu 2008-06-18 plotas buvo 0,4000 ha, kas akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad išduodant Statybos leidimą, ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatus atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statyti buvo negalima, nes sklypo plotas neatitiko tuo metu jau įsigaliojusio įstatyminio reikalavimo. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovui V. P. priklausančio žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, o Statybos leidimas išduotas gyvenamojo namo statybai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, galiojusio nuo 2007-07-19 iki 2008-11-24, t. y. Statybos leidimo Nr. 85-ST1 išdavimo metu, 21 str. 1 p. buvo numatyta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtiname Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinyje, žemės sklypų naudojimo pobūdžio sąraše ir turinyje galiojusiuose ginčo Statybos leidimo išdavimo metu (nuo 2005-11-18 iki 2009-12-12) numatyta, kad kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima tik ūkininkų sodybų bei žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių pastatų statyba ar rekonstrukcija. Iš esmės analogiška nuostata galiojo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr. D1-151 patvirtintos Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, teisės akto redakcija galiojusi nuo 2006-04-26 iki 2009-12-12, 1.4 p., numatančiame, kad kituose žemės sklypuose, kuriuose galima žemės ūkio veikla galima tik ūkininkų sodybų bei žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių pastatų statyba ar rekonstrukcija. Nurodytos teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, atsakovui V. P. išduodant ginčo Statybos leidimą Nr. 85-ST1 gyvenamojo namo statybai, buvo pažeistas žemės naudojimo rėžimas. Pažymėtina, kad 2007-09-27 Projektavimo sąlygų sąvado Nr. 1385-3.7. 1 p. nurodyta, kad projektuojamas objektas yra būtent ūkininko sodyba, o kaip patikslinimas nurodoma „vienbutis gyvenamasis namas“, tačiau 2008-06-19 Statybos leidimas išduotas gyvenamojo namo statybai, o ne ūkininko sodybai statyti. Trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktas trečiasis asmuo L. D., kuri ginčijamo Statybos leidimo išdavimo metu buvo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji architektė bei Nuolatinės statybos komisijos pirmininkė, teismo posėdžiu metu nurodė, kad tuo laiku, kai atsakovui V. P. buvo išduotas Statybos leidimas Nr. 85-ST1 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija ūkininko sodybų neformavo. Taigi tai tik patvirtina, kad ginčo statybos leidimas buvo išduotas ne ūkininko sodybai, o gyvenamojo namo statybai, kas laikytina žemės naudojimo rėžimo pažeidimu. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas V. P. nuosavybės teise valdomą žemės ūkio paskirties žemės sklypą padidino, šiuo metu žemės sklypas yra 0,5000 ha ploto, t. y. jis atitinka Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 str. 1 d. nustatytą žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuriame galėtų būti statoma ūkininko sodyba, ploto reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 5 d., galiojusią ginčijamo Statybos leidimo išdavimo metu (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. X-1421, įsigaliojo nuo 2008-03-01), kaimų teritorijose ir žemės ūkio paskirties žemėje, išskyrus miestams po 1995-06-01 nustatyta tvarka priskirtas teritorijas, šio straipsnio 1 d. 5, 6 ir 7 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kaimų teritorijose statant ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatus, kai vykdoma statyba atitinka Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nurodytas ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatų statybos sąlygas, vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai) arba kaimo plėtros žemėtvarkos projektai Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir šio įstatymo 18 str. 1 d. nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektas nebuvo parengtas, tačiau Statybos leidimas – išduotas. Minėta, kad nagrinėjamu atveju taikytinos ir Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 1, 2, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei įstatymo papildymo 8¹, 11 straipsniais įstatymas, Nr. X-1420), nuostatos, kurios reglamentavo, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995-06-01 nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo L. D. patvirtino aplinkybę, kad Statybos leidimo Nr. 85-ST1 išdavimo metu, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija nereikalavo teritorijų planavimo dokumentų, nes laikėsi nuostatos, jog ūkininko nereikia apkrauti bereikalingais dokumentais ir kai kas buvo palengvinta, kiek tai buvo teisėta, spręsti negali, bet galiojo būtent tokia nuostata ir buvo daroma būtent taip. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę bei vadovaujantis paminėtais Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 5 d. ir Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 str. 1 d., jog vietoje detaliųjų planų reikėjo rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, kaip tai buvo numatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 39 str. 3 d. 3-4 punktuose (akto redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01 iki 2008-11-11), dėl žemės ūkio veiklai reikalingų ir numatomų statinių išdėstymo bei ūkio žemėvaldos ribų nustatymo, teismas laiko, kad Statybos leidimas Nr. 85-ST1 išduotas neteisėtai.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovai V. P. bei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovės A. P. ir G. B. bei trečiasis asmuo L. D. prašė teismo taikyti ieškinio senatį ieškovės pareikštiems reikalavimams.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus senaties terminus (CK 1.125 str. 1-2 d.). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 str. 4 d. 1 p. numatyta, kad skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ir statybą leidžiantis dokumentas išduotas seniau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo Statybos leidimas Nr. 85-ST1 išduotas atsakovui V. P. 2008-06-19, t. y. daugiau nei prieš 8 metus, gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pradėtas statyti dar 2006 m., kas rodo, kad pagrindas taikyti senaties terminui yra. Byloje esančių rašytinių dokumentų pagrindu nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2014-07-01 raštu Dėl išvados pateikimo Nr. (3-AP-5214)3S-49803 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydama atlikti patikrinimą bei pateikti išvadą, ar V. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys statiniai pastatyti nepažeidžiant statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nes iš VĮ „Registrų centras“ Kadastro žemėlapio matyti, kad V. P. sklype esantys statiniai pastatyti visiškai greta kaimyninių sklypų ribos, galimai neišlaikant minimalaus, statybas reglamentuojančiose teisės aktuose numatyto atstumo. Atlikus šį patikrinimą, pažeidimų dėl minimalaus, statybas reglamentuojančiose teisės aktuose numatyto atstumo, nenustatyta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad statybą leidžiančio dokumento, šiuo atveju 2008-06-19 Statybos leidimo Nr. 85-ST1, išdavimo teisėtumo tyrimą atliko pati ieškovė, t. y. jau įvykdžiusi teisėsaugos institucijos paskyrimą. Be to, įrodymų, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju būtų pažeistas viešasis interesas ieškovė taip pat nepateikė.

Pastebėtina, jog taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, kas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinys atsakovams V. P. ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. L. ir L. D. dėl 2008-06-19 statybos leidimo Nr. 85-ST1 panaikinimo ir padarinių pašalinimo atmestinas dėl praleisto senaties termino.

Ieškinį atmetus iš ieškovės valstybei priteistinos 17,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2d.; 79 str. 1d., 88 str. 1d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus valstybei – 17,04 Eur (septyniolika eurų 04 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ričardas Juodis