Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-08-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-11181-323/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-24
Bylos Nr.
2YT-11181-323/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos miesto 7-asis notaro biuras, Jurbarko rajono 1-asis notaro biuras, Valstybės įmonė „Turto bankas“
Advokatai
Kęstutis Kanišauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2YT-11181-323/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08697-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,sekretoriaujant Gretai Gaudiešiūtei,dalyvaujant pareiškėjui R. B. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto 7-asis notaro biuras, Jurbarko rajono 1-asis notaro biuras, Valstybės įmonė „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po brolio T. B. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), jis palikimą priėmė faktiškai valdydamas. Nurodė, kad po brolio mirties liko:1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalis iš 15.300 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad po brolio mirties pareiškėjas toliau naudojosi namų apstatymo ir apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius, juo naudojosi ir jį prižiūrėjo.

Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškimo tenkinimui bei prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą prašo tenkinti. Paaiškino, kad po brolio mirties naudojosi likusiu turtu, jį išlaikė, rūpinosi ir prižiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo brolis T. B. mirė (duomenys neskelbtini), kuris būdamas gyvas, testamento nesudarė, todėl jo palikimas paveldimas pagal įstatymą. Po palikėjo mirties liko turtas: 1/2 buto, (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat namų apstatymo ir apyvokos reikmenys.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas teisės aktų nustatytu terminu po palikėjo T. B. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėjas po brolio T. B., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnis, CPK 178, 185, 444, 445 straipsniai). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448, 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo B. R. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas B. R., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo brolio T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė