Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų UAB „Zosės teisingumo dvaras“ ir R.Stankevičienės firmos „Tikra pagunda“ bei G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria UAB „Zosės teisingumo dvaras“ ir R.Stankevičienės firmos „Tikra pagunda“ ieškinys atsakovui BUAB „Midoja“ dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims, civilinėje byloje Nr. B2-936-28/05.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. sausio 12 d. nutartimi iškėlė UAB „Midoja“ bankroto bylą, o 2005 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus (t. 2, b.l. 62-63, 221-222).

Pareiškėjai UAB „Zosės teisingumo dvaras“ ir R.Stankevičienės firma „Tikra pagunda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami juos įtraukti į BUAB „Midoja“ trečios eilės kreditorių sąrašą, kurių kreditoriniai reikalavimai pripažinti 2005 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-936-53/05, t.y. UAB „Zosės teisingumo dvaras“ 333 000 Lt, R.Stankevičienės firma „Tikra pagunda“ 800 000 Lt.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą iki 2005 m. lapkričio 14 d. ieškinio trūkumams pašalinti.

Pareiškėjai R.Stankevičienės firma „Tikra pagunda“ ir UAB „Zosės teisingumo dvaras“ 2005 m. lapkričio 14 d. pateikė teismui prašymą pratęsti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 26 d. nutarties vykdymą iki 2005 m. gruodžio 1 d. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo institucijai pateikti nauji įrodymai, kurie jų manymu, turi esminės įtakos šių bylų išsprendimui, nes iš jų darytina išvada, kad G. T. niekada nebuvo UAB „Midoja“ akcininku ir niekada nerašė įgaliojimų E.S. veikti pastarojo vardu. Taip pat nurodė, kad negalima vykdyti teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo neturint sutarčių ginčijamu klausimu originalų, kurios buvo pateiktos byloje dėl bankroto iškėlimo, ir kurių pagrindu priimta 2005 m. sausio 12 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Midoja“.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Zosės teisingumo dvaras“ ir R.Stankevičienės firmos „Tikra pagunda“ ieškinį atsakovui BUAB „Midoja“ laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims. Nutartyje nurodė, kad pareiškėjų prašyme dėl termino pratęsimo nurodytos aplinkybės neturi nieko bendro su nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytais ieškinio trūkumais, kuriuos jie turėjo pašalinti. Pareiškėjai nutartimi buvo įpareigoti nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškininius reikalavimus (faktinį ieškinio pagrindą) ir kartu pateikti įrodymus, kurie tas aplinkybes patvirtintų, jei šie skirtųsi nuo reikalavimų dėl kurių jau vyksta ginčai teisme. Todėl pareiškėjų nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pagrindu terminui ieškinio trūkumams šalinti pratęsti. Kadangi pareiškėjai nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino, ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiems asmenims.

Pareiškėjai R.Stankevičienės firma „Tikra pagunda“ ir UAB „Zosės teisingumo dvaras“ bei G. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nutartį, įtraukti juos į trečios eilės kreditorių sąrašą, kurių kreditoriniai reikalavimai pripažinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 12 d. nutartimi, t.y. UAB „Zosės teisingumo dvaras“ 333 000 Lt, R.Stankevičienės firma „Tikra pagunda“ 800 000 Lt bei nušalinti teisėja L.Gerasičkinienę nuo bankroto bylos nagrinėjimo. Skundą grindžia šiais argumentais:

CPK 18 str. numato, kad teismo įsiteisėjusi nutartis yra privaloma visoms valstybinėms institucijoms ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, fiziniams asmenims, todėl administratorius privalėjo teismui pateikti tvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 12 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2-936-53/05 patvirtintus kreditorinius reikalavimus. CPK 182 str. 2 d. numatytas atleidimas nuo įrodinėjimo aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusia teismo nutartimi. Teismas 2005 m. liepos 1 d. nutartimi į kreditorių sąrašą privalėjo įtraukti kreditorius, kurie 2005 m. sausio 12 d. nutartimi teismo pripažinti kreditoriais ir kurie turi teises bei pareigas numatytas ĮBĮ 21 str., 23 str., tačiau to nepadarė. Pareiškėjai prašė pratęsti nutarties dėl trūkumų šalinimo terminą dėl labai svarbių priežasčių, nes vyksta ikiteisminis tyrimas dėl eilės teisėsaugos institucijų pareigūnų galimo nusikalstamo susivienijimo, tame tarpe ir teisėjos L.Gerasičkinienės ir teismo paskirto administratoriaus atstovo adv. P.Makausko. Ieškinys nebuvo tikslinamas, nes teismas iki 2005 m. gruodžio 1 d. nepasisakė dėl pareiškėjų prašymo pratęsti 2005 m. spalio 26 d. nutarties vykdymą. Be to, nebuvo galima pateikti ieškinį pagrindžiančių įrodymų, kuriuos teisėja L.Gerasičkinienė bei adv. P.Makauskas galėjo panaudoti prieš pareiškėjus ir kurie pridedami prie atskirojo skundo. Teisėja L.Gerasičkinienė yra šališka, nes į kreditorių sąrašą neįtraukė R.Stankevičienės firmos „Tikra pagunda“ ir UAB „Zosės teisingumo dvaras“, dėl kurių kreditorinių reikalavimų pagrįstumo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 12 d. nutartyje.

Atskiras skundas atmestinas.

Nustatydamas pareiškėjams terminą ieškinio pareiškimo trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 138 str., numatančiu, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 str. reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

Tai, kad pareiškėjų ieškinys turėjo trūkumų ir jie per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti akivaizdžiai patvirtina pačių pareiškėjų prašymas dėl teismo duoto termino trūkumams pašalinti pratęsimo iki 2005 m. gruodžio 1 d. (t. 4 b.l. 6). Vertinti šį pareiškimą priešingai ir teigti, kad pareiškėjai įvykdė 2005 m. spalio 26 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytą įpareigojimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, negalima.

Tuo tarpu sprendžiant dėl prašymo terminą pratęsti pagrįstumo, turėtina omenyje, kad jis buvo grindžiamas aplinkybėmis, tiesiogiai nesusijusiomis su pirmosios instancijos teismo nustatytais ieškinio trūkumais, dėl ko pirmosios instancijos teismas jo pagrįstai netenkino. Be to, pastebėtina ir tai, kad skundžiama nutartis buvo priimta 2005 m. gruodžio 15 d., t.y. suėjus terminui (2005 m. gruodžio 1 d.) iki kurio pareiškėjai prašė pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Tačiau duomenų apie tai, kad pareiškėjai iki skundžiamos nutarties priėmimo buvo pašalinę pirmosios instancijos teismo konstatuotus ieškinio trūkumus, byloje nėra.

Esant pasakytam darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą grąžinti ieškinį pareiškėjams (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

Skundžiamos nutarties nepagrįstumą pareiškėjai sieja su tuo, kad jų nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK 18 str. ir 182 str. nuostatas bei neatsižvelgė į tai, kad jų kreditoriniai reikalavimai buvo pripažinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 12 d. nutartimi iškeliant bendrovei ,,Midoja“ bankroto bylą. Tačiau klausimas dėl paminėtos nutarties prejudicijos tvirtinant pareiškėjų kreditorinius reikalavimus jau buvo išspręstas bendrovės ,,Midoja“ bankroto byloje priimtoje įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje pagal R.Stankevičienės firmos ,,Tikra pagunda“, UAB ,,Zosės teisingumo dvaras“ bei R. ir G. S. atskirąjį skundą. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iškeliant bankroto bylą, pirmosios instancijos teismas pareikštų reikalavimų pagrįstumo nevertino, pareiškėjų reikalavimai buvo vertinami kaip galimi reikalavimai bendrovei, kaip jos mokumo rodiklis, tačiau kreditorių reikalavimai bei jų sąrašas nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo tvirtinami nebuvo (t. 3 b.l. 194-196). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija dėl paminėto atskirojo skundo argumento plačiau nepasisako (CPK 182 str.).

Atskirajame skunde taip pat keliamas bendrovės ,,Midoja“ bankroto bylą nagrinėjančios teisėjos L.Gerasičkinienės nušalinimo klausimas. Dėl šio prašymo teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjo nušalinimo tvarką reglamentuoja CPK I dalies VI skyriaus nuostatos. Kaip matyti iš bylos duomenų, šia tvarka pareiškėjai pasinaudojo ir jų prašymas buvo išspręstas (t. 4 b.l. 51). Tuo tarpu į apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, kompetenciją šio klausimo išsprendimas neįeina.

Dėl pasakyto naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties panaikinimo pasirašė kaip UAB ,,Zosės teisingumo dvaras“, R.Stankevičienės firma ,,Tikra pagunda“ atstovai, taip ir G. S. , kaip fizinis asmuo. Tačiau šia nutartimi ieškinys kaip nepaduotas buvo grąžintas UAB ,,Zosės teisingumo dvaras“ ir R.Stankevičienės firmai ,,Tikra pagunda“. G. S. paminėtą ieškinį pasirašęs nebuvo. Todėl kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog atskirąjį skundą kartu su kitais apeliantais buvo pasirašęs ir G. S. nagrinėjamojoje byloje nesukelia pastarajam jokių teisinių pasekmių. Kartu kolegija pažymi, kad atskirasis skundas išnagrinėtas visa apimtimi, nes jį be G. S. padavė ir tiesioginį teisinį suinteresuotumą nagrinėjamu klausimu turintys kiti du apeliantai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.