- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-09
- Bylos Nr.
- N-444-3308-09
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 5 d. nutarimo P. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad P. A. 2007 m. rugpjūčio 18 d. 14:20 val. Klaipėdos mieste, ties Jūrininkų prospekto ir Šilutės plento sankryža vairavo transporto priemonę – automobilį Ford Mondeo, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį G. A., būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,17 prom.) ir nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 ir 61.1 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 2 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.
2007 m. spalio 18 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucijos) nutarimu P. A. pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį paskirta 1 750 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 21 mėnesiui, pagal ATPK 1241 straipsnio 6 dalį paskirta 30 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinai paskirta 1 750 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 21 mėnesiui.
II.
P. A. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Prašė panaikinti Institucijos nutarimą.
Nurodė, kad nesutinka, jog padarė administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį. Teigė, kad policijos pareigūnas netinkamai nustatė faktines įvykio aplinkybes, netinkamai jas kvalifikavo, be to surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėjant bylą, buvo pažeistos įstatymo nuostatos. Nurodė, kad pareigūnams paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, kilo konfliktas tarp jo ir pareigūnų. Teigė, kad jo blaivumas nebuvo tikrinamas. Nurodė, jog S. B. ir M. S., pasirašę administracinio teisės pažeidimo protokole kaip liudytojai, nematė teisės pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 5 d. nutarimu skundą patenkino, panaikino skundžiamą Institucijos nutarimą ir P. A. administracinę bylą nutraukė.
Teismas nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Administracinės veiklos poskyrio pareigūno nutarimu byla buvo grąžinta papildyti, nes joje buvo esminių proceso pažeidimų, dėl kurių neįmanoma objektyviai įvertinti bei kvalifikuoti P. A. veiklos. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas nepateikė pirminio administracinio teisės pažeidimo protokolo. Nusprendus bylą grąžinti papildyti, teismui buvo pateiktas naujas protokolas, kuris buvo surašytas pažeidėjui nedalyvaujant, ir 2007 m. rugsėjo 21 d. pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad pažeidėjas neva atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau nėra nurodyta kuriame: anksčiau surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, apie kurį paminėta 2007 m. rugsėjo 4 d. nutarime, teismui nepateiktas, o 2007 m. rugsėjo 21 d. protokole yra tik pareigūno parašas (b. l. 5, 61).
Teismas padarė išvadą, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo padaryta esminių proceso pažeidimų: pažeista ATPK 260 straipsnio 2-4 dalys. Todėl teismui sukėlė abejonių pareigūno Lauryno Metrikio 2007 m. rugsėjo 21 d. tarnybinio pranešimo teiginys, jog P. A. atsisakė pasirašyti. Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. patvirtino, kad prie 4-ojo policijos komisariato policijos pareigūnas liepė patvirtinti dėl P. A. atsisakymo pasirašyti, o ne dėl pažeidimo fakto. Liudytoja Liudvika G. A. parodė, jog 2007 m. rugpjūčio 18 d. matė P. A. pareigūnų automobilyje. Policijos pareigūnai jai paaiškino, kad P. A. neturi su savimi vairuotojo pažymėjimo, ir ji pasisiūliusi pažymėjimą atnešti. Liudytojas L. R. parodė, kad L. G. A. įdavė jam piniginę su dokumentais ir paprašė nuvežti pareigūnams. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš liudytojų parodymų, nė vienas nepastebėjo, kad P. A. būtų neblaivus, nematė, jog būtų tikrinamas P. A. blaivumas. Teismas padarė išvadą, kad asmens blaivumo testo parodymai kelia pagrįstų abejonių, nes ant testo taip pat nėra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parašo, o liudytojas policijos pareigūnas A. S. parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dėl neblaivumo nesiginčijo (b. l. 65-66).
Teismas nustatė, kad pareigūnai net ir po to, kai liudytojas pristatė P. A. asmens dokumentą, negalėjo surašyti protokolo vietoje, nes nebuvo vairuotojo pažymėjimo. Ši aplinkybė, teismo manymu, kelia abejonių, nes asmenybei nustatyti ir protokolui surašyti duomenų pakako. Tačiau, jei pareigūnai manė, kad ir tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolo vietoje surašyti negalima, privalėjo administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį pristatyti į policiją (ATPK 263 straipsnio 1-2 dalys).
Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų dėl padarytų pažeidimų, o esantys įrodymai surinkti pažeidus procesines normas. Asmens kaltė prielaidomis negrindžiama, todėl visas abejones teismas vertintino traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
III.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008 m. vasario 5 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Mano, kad priimant skundžiamą nutarimą padarytus procesinius pažeidimus privalėjo pašalinti pirmosios instancijos teismas. Nurodo, kad, jų manymu, teismas be pagrindo neapklausė liudytojo A. S.. Nepagrįstai rėmėsi liudytojų Liudvikos G. A. ir L. R. parodymais ir juos vertino kaip objektyvius, suteikdamas jiems didesnę įrodomąją reikšmę. Pažymėjo, kad minėti liudytojai pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl tikėtina, kad jie siekia jam padėti. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2007 m. rugsėjo 21 d., surašant protokolą nedalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kadangi, kaip nurodyta Institucijos pareigūno L. M. tarnybiniame pranešime, protokolas buvo surašytas 2007 m. rugsėjo 21 d., dalyvaujant P. A..
Atsiliepimas
P. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra pagrįsta ir motyvuota. Pažymi, kad priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas apklausė liudytoją A. S., kurio parodymai patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, kad buvo padaryti procesiniai teisės pažeidimai, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nesutinka su apelianto argumentu, kad liudytojų G. A. ir L. R. parodymai negali būti laikomi objektyviais. Pažymi, kad administracinės nuobaudos tikslais turi būti siekiama ir jie turi būti įgyvendinami nepažeidžiant žmogaus teisių ir įstatymo ginamų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, bylą nutraukė nesant įstatyminio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjant bylą įgaliotoje institucijoje buvo padaryta procesinių pažeidimų. Tačiau byloje padaryti procesiniai pažeidimai paprastai nesudaro savarankiško pagrindo nutraukti bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra pažymėjęs, kad dauguma institucijoje padarytų procesinių pažeidimų gali būti pašalinti pirmosios instancijos teisme suteikiant proceso šalims galimybę pasinaudoti šiomis teisėmis (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas). Nagrinėjamu atveju teismo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai, susiję su ATPK 260 straipsnio 2-4 dalių pažeidimais, buvo pašalinti Institucijoje priimant 2007 m. spalio 18 d. nutarimą, t.y. po to kai 2007 m. rugsėjo 4 d. nutarimu P. A. byla buvo grąžinta papildyti Institucijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti vėlesni procesiniai pažeidimai, susiję su asmeniui surašyto protokolo trūkumais, galėjo būti pašalinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad pareigūnas A. S. davė kategoriškus parodymus dėl P. A. padaryto pažeidimo nustatymo (b. l. 65-66), kurie dėl esminių šios bylos aplinkybių sutampa su pareigūno Lauryno Metrikio tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 14-15). Kaip matyti iš teismo nutarimo, teismas rėmėsi ne įvykį užfiksavusių pareigūnų parodymais, o priešingais pareiškėjo ir jam artimų liudytojų Liudvikos G. A. ir L. R. parodymais, tačiau esamų prieštaravimų teismas nepašalino, liudytojų parodymų nevertino jų patikimumo aspektu.
Be to, teismas nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą vertino ir pasisakė tik dėl P. A. veikos, kuri buvo kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį, tuo tarpu asmens padarytas pažeidimas pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį nebuvo nagrinėtas, nors, kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, šio pažeidimo padarymo asmuo neneigė ir pripažino.
Dėl šių priežasčių apeliacine tvarka apskųstas teismo nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra panaikinamas. Byla grąžinama pirmosios instancijos teismui, įpareigojant šį teismą tinkamai atlikti įrodymų vertinimą ir tinkamai motyvuoti teismo priimamą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 5 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.