Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. T. gynėjo advokato Vido Peikštenio skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-03-31 nutarties, kuria G. T., gim. (duomenys neskelbtini), pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas dviems mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde suimtojo gynėjas prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad apylinkės teismas padarė procesinius pažeidimus, nes kardomosios priemonės – suėmimo klausimą išsprendė nepaskelbęs teismo sudėties, nepaklausęs proceso dalyvių pozicijos dėl galimybės nušalinti teisėją, neišaiškinęs kaltinamajam jo procesinių teisių, nors to reikalauja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 267, 268 str. Tvirtina, kad apylinkės teismo išvada, jog jo ginamasis bėgs, slėpsis nuo teismo yra netinkamai įvertinta. G. T., sužinojęs apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir paskelbtą paiešką, nedelsiant kreipėsi į Lietuvos Respublikos konsulatą Sovetske dėl asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo ir tą pačią dieną grįžo į Lietuvą. Taip pat nurodo, kad jo ginamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurią jam suteikė Mažeikiuose jo patėvis A. M., ir legalų pragyvenimo šaltinį, kurį jam pasirengusi suteikti jo motina.

Suimtojo gynėjas prašo skundą tenkinti.

Prokurorė prašo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

G. T. pagal BK 149 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad jis 2007-07-21 Tauragės rajone, Ližių k., automobilyje „Ford Probe“, v. n. (duomenys neskelbtini) išžagino V. N..

Ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, duodančių pagrindą kaltinti G. T. inkriminuoto nusikaltimo padarymu. Šie duomenys išdėstyti kaltinamajame akte.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas G. T. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė, nustatęs BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindą. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada vertintina kaip pagrįsta.

G. T. įtariamas sunkaus nusikaltimo, už kurį numatyta griežta reali laisvės atėmimo bausmė, padarymu. Jis yra anksčiau teistas, tačiau teistumas jam neišnykęs. Jis oficialiai niekur nedirba, yra nevedęs, neturi šeimos, dukrą globoja buvusios sutuoktinės mama. Suimtasis iš karto po įvykio pasislėpė, jam buvo išduotas Europos arešto orderis. Nors suimtojo gynėjas ir nurodo, kad jo ginamasis, sužinojęs apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir paskelbtą paiešką, nedelsiant kreipėsi į Lietuvos Respublikos konsulatą Sovetske dėl asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo ir tą pačią dieną grįžo į Lietuvą, tačiau tokios aplinkybės nelaikytinos nuoširdžiu noru nebesislapstyti. Visų pirma, ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas 2007 m. liepos 21 d., įtariamojo paieška paskelbta 2007 m. rugsėjo 6 d. (b. l. 3, 61). Tuo tarpu į Lietuvos Respublikos konsulatą Sovetske G. T. kreipėsi tik 2007 m. gruodžio 7 d. Kaip konstatuota ir ankstesnėje teismo nutartyje, tai matosi iš bylos medžiagos, G. T., išvykdamas į užsienį žinojo, kad nnukentėjusioji kreipėsi į policiją, nors iki tol pastoviai gyveno Lietuvoje, išvyko ilgam laikui gyventi į Kaliningrado sritį. Ta aplinkybė, kad G. T. praradęs pasą su laikinu pažymėjimu sugrįžo į Lietuvą, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jis toliau nesislėps nuo teismo.

Skunde nurodoma, kad G. T. turi nuolatinę gyvenamąją vietą pas patėvį bei turi legalų pragyvenimo šaltinį, kurį jam garantuoja jo motina. Tačiau patėvio gera valia priimti nuolat gyventi pas save dar nerodo, kad G. T. ten gyvena ir ateityje gyvens. Atitinkamai negali būti laikoma legaliu pragyvenimo šaltiniu ir kaltinamojo motinos garantuojamas išlaikymas. Apylinkės teismas pagrįstai nurodo, kad kaltinamasis pats niekur oficialiai nedirba, nevedęs, su motina seniai kartu nebegyvena, todėl tokios aplinkybės rodo, kad jis nėra saistomas pozityvių socialinių ryšių. Be to, kaltinamasis yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, todėl motinos suteikiamos pajamos bei patėvio sutikimas priimti gyventi negali būti pagrindu daryti išvadą, kad jis tikrai nebėgs ar nesislapstys nuo teismo. Tokios aplinkybės tik rodo, kad būtent artimieji stengiasi suteikti visokeriopą pagalbą kaltinamajam.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad būdamas laisvėje, nesaistomas pozityvių socialinių ryšių ir vengdamas gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, kaltinamasis G. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 2 d.).

Nors teismas tuo suėmimo termino pratęsimo nemotyvavo, neišnykęs ir kitas pagrindas pratęsti suėmimo terminą. G. T., kaip matosi iš byloje esančių nuosprendžių kopijų, anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už sunkius nusikaltimus, susijusius su smurtu prieš asmenį, teistumas neišnykęs, vėl kaltinamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą. Yra pagrindas manyti, kad jis gali ir toliau daryti naujus BPK 122 str. 4 d. išvardintus nusikaltimus.

Suėmimas pratęstas pagrįstai, esant dviems pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p.

Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, atitinkamai nepažeidė BPK 11 str. 1 d. įtvirtinto proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones.

Skunde teisingai nurodoma, kad pažeisdamas BPK 267 str. ir 268 str. reikalavimus teismas sprendimą pratęsti suėmimą priėmė nepaskelbęs sudėties, neišaiškinęs teisės pareikšti nušalinimą, neišaiškinęs kaltinamajam procesinių teisių. Tačiau ši aplinkybė, priešingai negu teigiama skunde, nesukliudė teismui priimti pagrįstą nutartį dėl suėmimo pratęsimo.

G. T. teisiamas ne pirmą kartą, savo teises žino iš ankstenių teismo posėdžių, nagrinėjant bylą dalyvavo jo gynėjas, kuris suteikė kvalifikuotą pagalbą. Kaip matosi iš posėdžio protokolo, byla iš esmės nagrinėti pradėta nebuvo. Kaltinamajam ir jo gynėjui buvo suteikta teisė pasisakyti dėl kardomosios priemonės, todėl negalima teigti, kad svarstant kardomosios priemonės klausimą kaltinamojo teisės, numatytos BPK 22 str., buvo pažeistos. Akivaizdu, kad šių teisių neiašaiškinimas, kai byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, jokios įtakos kardomosios priemonės išsprendimui neturėjo. Nors skunde teigiama, kad kaltinamasis ar jo gynėjas negalėjo pareikšti nušalinimo bylą nagrinėjančiam teismui, iš teisiamojo posėdo protokolo matyti, kad kaltinamasis savo teises, tarp jų ir nušalinimo teisę, puikiai žino, aktyviai savo teisėmis naudojosi, pareiškė daug prašymų, reiškė savo nuomonę įvairiais klausimais, pareiškė nušalinimą byloje dalyvavusiam prokurorui. Bylą nagrinėjančiam teisėjui nušalinimo kaltinamasis nepareiškė, pagrindų nušalinti teisėją gynėjas nenurodė ir skunde apeliacinei instancijai.

Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimtojo G. T. gynėjo advokato Vido Peikštenio skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.