Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „Autoverslo logistika“ atstovei Jurgitai Raginytei – Petrauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Autoverslo logistika“ ieškinį atsakovui UAB „Intermaks salonas“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 spalio 31 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo 9 790,98 eurų skolą, 2 433,62 eurų delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (12 224,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 138,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė Jurgita Raginytė – Petrauskienė palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog atsakovas neginčija, jog paslaugos jam nebuvo suteiktos ar buvo suteiktos netinkamai. Atsakovo pateikti automobiliai saugomi iki šiol. Tarp šalių nebuvo susitarimo dėl atskirų sąskaitų pateikimo, o pateiktos sąskaitos yra tinkamos. Papildomų bylinėjimosi išlaidų nei nurodyta preliminariame sprendime nepatyrė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistu.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymų nustatyta, jog 2014 m. vasario 3 d. tarp šalių buvo sudaryta prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis (toliau - Sutartis) pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovo perduotas prekes saugoti A tipo muitinės sandėlyje, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už paslaugas per 15 dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pateikimo dienos. Sutarties priede Nr. 1 šalys susitarė dėl paslaugų kainų nustatymo: lengvojo automobilio iškrovimas iš konteinerio 70 Lt / mašina; lengvojo automobilio saugojimas atviroje aikštelėje 3 Lt / para už mašiną; bendros deklaracijos ruošimas 50 Lt / mašina. Iš šios Sutarties tarp šalių susiklostė sutartiniai pasaugos teisiniai santykiai (CK 6.830 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas suteikė atsakovui pasaugos paslaugas ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras: 2015 m. gruodžio 31 d. Nr. AVL 009357 - 970,92 eurų; 2016 m. sausio 29 d. Nr. AVL 009377 – 997,89 eurų; 2016 m. vasario 29 d. Nr. AVL 009787 - 933,51 eurų; 2016 m. kovo 31 d. Nr. AVL 009816; 2016 m. balandžio 29 d. Nr. AVL 009868 – 965,70 eurų; 2016 m. gegužės 31 d. Nr. AVL 009903 – 997,89 eurų; 2016 m. birželio 30 d. AVL 009957 – 965,70 eurų; 2016 m. liepos 29 d. Nr. AVL 009981 – 997,89 eurų; 2016 m. rugpjūčio 31 d. Nr. AVL 0012154 – 997,89 eurų; 2016 m. rugsėjo 30 d. Nr. AVL 0012198 – 965,70 eurų. Atsakovas neapmokėjo ieškovo anksčiau paminėtų PVM sąskaitų – faktūrų. Pateiktuose prieštaravimuose atsakovas neginčijo aplinkybių, jog ieškovas būtų suteikęs pasaugos paslaugas, neginčijo jų kokybės, todėl darytina išvada, jog ieškovas suteikė pasaugos paslaugas tinkamai.

Prieštravimuose nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindė tuo, jog ieškovas išrašė sutarties ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančias PVM sąskaitas – faktūras, kurios neturi juridinės galios, nes PVM sąskaitos - faktūros turėjo būti išrašytos kiekvienam konkrečiam automobiliui individualiai. Tokie atsakovo nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvai yra nepagrįsti, nes teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo saugotojui išrašinėti atskirai PVM sąskaitas – faktūras kiekvienam perduotam saugoti daiktui. Šalys dėl būtinybės išrašinėti PVM sąskaitas – faktūras atskirai kiekvienam objektui galėjo susitaryti sudarytoje sutartyje. Byloje esančioje Sutartyje ir jos prieduose nebuvo išvardinta ieškovo pareiga kiekvienam pateiktam saugoti automobiliui išrašyti atskirą PVM sąskaitą – faktūrą, o Sutarties dalyje dėl apmokėjimo už paslaugas šalys tik susitarė, jog apmokama už paslaugas bankiniu pavedimu per 15 dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pateikimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šias nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovo reikalavimas dėl 9 790,98 eurų skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas.

Sutarties dalyje „Baudos“ šalys numatė 0,2 proc. netesybas už kiekvieną praleistą apmokėti dieną. Kadangi atsakovas praleido terminą atsiskaityti, ieškovo reikalavimas priteisti paskaičiuotus 2 433,62 eurų delspinigius laikomas pagrįstu, todėl turi būti tenkinamas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimis ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas teikdama ieškinį sumokėjo 138,00 eurų dydžio žyminį mokestį. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, tai ieškovo patirtos 138,00 eurų bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas išnagrinėjęs bylą žodinio proceso tvarka bei atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes ir motyvus, daro išvadą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. preliminarus sprendimas yra pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 430, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. preliminarų sprendimą, palikti nepakeistą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.