- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-03
- Bylos Nr.
- T-22-716/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Centro poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. L. Vilniaus miesto aplinkės teismo 2015-07-01 nutartimi dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d., paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Vilniaus miesto aplinkės teismo 2016-02-25 nutartimi A. L. anksčiau skirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – buvo pratęsta dar 6 mėnesiams.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 7 d. gautas VšĮ Centro poliklinikos teikimas dėl A. L. taikomos priverstinio pobūdžio priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 str. 6 d. ir baudžiamojo proceso kodekso 405 str. 1 d. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą teismas įvertinta du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.
Iš VšĮ Centro poliklinikos pateikto ambulatorinio priverstinio gydymo akto ir šios įstaigos atstovės paaiškinimų teisme matyti, kad A. L. stebimas ir gydomas VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. A. L. reguliariai lankėsi psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje, vartojo vaistus, jo būsena stabili, nebuvo stebėti psichozės atvejai, todėl siūloma nutraukti priverstinio pobūdžio medicinines priemones taikymą.
Duomenų visuma apie A. L. psichinę būseną ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dabartinė A. L. sveikatos būklė nereikalauja priverstinio gydymo. A. L. nėra pasveikęs, tačiau jo psichikos būklė akivaizdžiai pagerėjusi, atsiradusi geresnė kritika dėl savo pavojingų veiksmų, nėra įžvelgiamas socialinis pavojingumas. Pats A. L. priima socialines vertybes, nori susirasti darbą, planuoja išvykti į užsienį, sutinka su jam reikalingu gydymu ir geranoriškai pripažįsta būtinumą medikamentų vartojimui, kuriuos jam parinko specialistai gydytojai. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad tolesnis priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis A. L. nėra būtinas, visuomeniniam interesui užtikrinti išnyko reikalas taikyti prievartą geranoriško asmens atžvilgiu, todėl šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pagrįstai gali būti nutrauktas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 str. 3 d. 3 p.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
teikimą tenkinti ir A. L. panaikinti priverčiamąją medicinos priemonę ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.