- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-01
- Bylos Nr.
- 2A-631-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- L. P., B. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Marjan Gerasimovič Procesinio sprendimo kategorija 128.2.;
128.19.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. rugpjūčio 1 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. P. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. P. ir B. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai L. P. ir B. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti jiems praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui jų tėvo B. P. nuosavybės teises į 14,47 ha ploto žemės sklypus, esančius Katkiškių k., Šalčininkų r., patvirtinančius papildomus dokumentus bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų 1962-03-30 miręs tėvas B. P. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 14,47 ha ploto žemės sklypus, esančius Katkiškių k., Šalčininkų r. Nurodė, kad jų tėvas B. P. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 14,47 ha bendro ploto žemės sklypus, esančius Katkiškių k., Šalčininkų r. Po tėvo mirties (1962-03-30) visą jo turtą paveldėjo jie, niekas kitas į tėvo turtą nepretendavo, jų sesuo J. Ž. mirė 2003-06-06, tačiau išreiškė savo valią jai tenkančią tėvo turėtos žemės dalį atiduoti savo broliui L. P. 1991-12-16 pateikė Poškonių agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo turėtą 11 ha žemės sklypą bei dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises ir giminystės ryšius. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais jiems nuosavybės teisės į senelio J. P. valdytą žemę buvo atkurtos, tačiau nuosavybės teisės į tėvo B. P. iki nacionalizacijos valdytus 14,47 ha žemės sklypus atkurtos nebuvo. 2006-07-17 L. P. kreipėsi žemėtvarkos skyrių dėl informacijos suteikimo apie nuosavybės teisių atkūrimą į jam tenkančią 9,64 ha dalį tėvo žemės, tačiau žemėtvarkos skyrius pranešė, kad duomenų apie jų tėvo B. P. turėtą žemę neturi. Terminą pateikti žemėtvarkos skyriui papildomus dokumentus jie praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi yra neišprusę, senyvo amžiaus, silpnos sveikatos bei gyvena toli nuo rajono centro ir Vilniaus miesto.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2008-03-05 sprendimu atmetė pareiškėjų L. P. ir B. P. prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui jų tėvo B. P. nuosavybės teises į 14,47 ha ploto žemės sklypus, esančius Katkiškių k., Šalčininkų r., patvirtinančius papildomus dokumentus. Nutraukė civilinę bylą pagal L. P. ir B. P. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 14,47 ha ploto žemės, esančios Katkiškių k., Šalčininkų r., kaip nenagrinėtiną teisme.
Teismas konstatavo, kad į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo pareiškėjai kreipėsi 2007-05-22. Terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti praleistas nuo 2003-12-31 (įstatymų nustatyto termino pabaiga) iki 2007-05-22 (kreipimasis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo). Motyvavo, kad pareiškėjų nurodomos priežastys – neišprusimas, senyvas amžius, silpna sveikata ir gyvenamosios vietos buvimas toli nuo rajono centro ir Vilniaus miesto, yra subjektyvios pareiškėjų nurodomos aplinkybės, jos nebuvo priežastimis, nepriklausančiomis nuo jų valios ir elgesio bei nesudariusiomis jiems objektyvių kliūčių pateikti nuosavybės teises patvirtinančius papildomus dokumentus ar lėmusiomis jų valią ir elgesį taip, kad jie elgdamiesi protingai galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją. Po nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai žinojo, kad nuosavybės teisės jiems atkurtos ne į tėvo, o į senelio iki nacionalizacijos valdytą žemę, tačiau į žemėtvarkos skyrių dėl tėvo nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus nesikreipė, Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėjai nurodo, kad 2006-07-17 L. P. raštu kreipėsi į žemėtvarkos skyrių dėl informacijos suteikimo apie nuosavybės teisių atkūrimą į jam tenkančią 9,64 ha dalį tėvo žemės, tačiau šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai nepateikti. Nuosavybės teisių atkūrimo procese pareiškėjai žinojo, kad vyksta jų seneliui iki nacionalizacijos priklausiusios žemės atkūrimo procesas, dėl to 2000-02-21 sudarė susitarimą dėl nuosavybės teisių atstatymo, 2000-02-23 ir 2000-11-13 sutartis dėl teisės į nuosavybės teisių atkūrimą perleidimo (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 264), tačiau 1995-11-17 pareiškėjų pateiktas susitarimas dėl nuosavybės teisių atstatymo į jų tėvo žemę nuosavybės teisių atkūrimo bylose nefigūruoja. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas L. P. nuosavybės teisių atkūrimo procese bei po jų atkūrimo tik 2004-01-23 kreipėsi į Lietuvos valstybinį archyvą dėl papildomų dokumentų pateikimo, patvirtina, kad pareiškėjai šioje teisinėje situacijoje suvokė nuosavybės teises į tėvo turėtą žemę patvirtinančių dokumentų svarbą, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu ir po jo iki 2004-01-23 nesikreipdami į archyvą dėl jų gavimo, elgėsi neprotingai ir aplaidžiai. Pareiškėjų neprotingą ir aplaidų elgesį patvirtina ir ta aplinkybė, kad po papildomų dokumentų gavimo (2004-02-23) praėjus dviem metams jie nesikreipė į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino, o dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų vilkinimo kreipiasi į administracinį teismą, kuris 2006-11-21 nutartimi jų skundą paliko nenagrinėtu bei išaiškino sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo tvarką, tačiau ir tada sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskųstas nebuvo. Pažymėtina, kad administraciniame teisme pareiškėjų interesus atstovavo advokatas, ir tai patvirtina tą aplinkybę, kad pareiškėjai galėjo pasinaudoti teisine pagalba sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tik 2007-05-22 pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu ir nuo nuosavybės teisių atkūrimo iki pareiškimo dėl praleisto termino atnaujinimo pateikimo teismui (2007-05-22) pareiškėjai sirgo ar buvo gydomi. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodytos priežastys nepripažintinos svarbiomis, todėl įstatymo nustatytas terminas neatnaujintinas. Teismas nenagrinėjo pareiškėjų prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų 1962-03-30 miręs tėvas B. P. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 14,47 ha ploto žemės sklypus, esančius Katkiškių k., Šalčininkų r., motyvuodamas tuo, kad neatnaujinus praleisto įstatymų nustatyto termino papildomiems nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjų prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi minėto fakto nustatymas nesukels pareiškėjams jokių juridinių pasekmių, todėl civilinę bylą dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme, t.y. CPK 293 str. 1 p. pagrindu.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjas L. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-03-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti pareiškėjų L. P. ir B. P. pareiškimą.
Nurodo, kad pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą (2003-12-31) ne dėl savo kaltės. 1991-12-16 prasidėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesas į pareiškėjų tėvo B. P. valdytą žemę ir tesėsi iki šios dienos. Dėl Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus darbuotojų kaltės, kurie neišsaugojo (tyčia ar netyčia) nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų į pareiškėjų tėvo B. P. valdytą žemę, tame tarpe 1995-11-17 pareiškėjų susitarimo dėl nuosavybės teisių atstatymo į jų tėvo žemę, 1996-02-19 Poškonių agrarinės reformos tarnybos pažymos Nr. 72 apie pareiškėjo L. P. teisę „atstatyti nuosavybės teisę į 9,64 ha žemės, kuri priklausė jo tėvui B. P. “, pareiškėjai, nes įstatymo nustatytas terminas pasibaigė 2003-12-31, buvo priversti kreiptis į teismą su prašymu dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo pateikti Šalčininkų žemėtvarkos skyriui papildomus dokumentus, patvirtinančius pareiškėjų tėvo B. P. nuosavybės teisėmis žemės valdymo faktą iki 1940 m. nacionalizacijos (vietoje pareiškėjų 1992-1996 m. pateiktų, tačiau Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus darbuotoju tyčia ar netyčia neišsaugotų dokumentų). Pareiškėjai iki įstatymo nustatyto termino (2003-12-31) negavo jokio pranešimo iš Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus apie tai, kad trūksta dokumentų atkurti nuosavybės teises į jų tėvo B. P. iki nacionalizacijos turėtą žemę (tame tarpe ir pasiūlymo iš Šalčininkų rajono komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti). Tokį pasiūlymą privalėjo pareiškėjams pateikti Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus darbuotojai. Tuo būdu pareiškėjai visiškai pagrįstai tikėjosi, kad Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai vėliau atkurs nuosavybės teises į jų tėvo B. P. valdytą žemę, pareiškėjai neturėjo pagrindo netikėti Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų Poškonių seniūnijoje pažadams vėliau atkurti nuosavybės teises į jų tėvo B. P. valdytą žemę. Pareiškėjams nebuvo pagrindo ir tikslo iš karto po nuosavybės teisių atkūrimo į senelio J. P. turėtą žemę kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, kadangi apie šių teisių pažeidimą pareiškėjams nieko nebuvo žinoma iki 2006-08-07. Svarbiausia priežastimi, dėl kurios įstatymo nustatytas terminas pareiškėjų buvo praleistas, yra Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus darbuotojų kaltė. Visos kitos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą, yra ne pagrindinės, o papildomos. Teismas, siekiant visapusiškai ir objektyviai išspręsti bylą, turėjo patenkinti pareiškėjų prašymus išreikalauti papildomus įrodymus bei imtis visų kitų priemonių surinkti papildomus įrodymus, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Teismas šiurkščiai pažeidė pareiškėjų procesines teises, tame tarpe į visapusišką ir objektyvų bylos išnagrinėjimą, nepatenkinęs pareiškėjų 2007-07-26 prašymo išreikalauti iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Poškonių seniūnijos labai svarų įrodymą - 1995 m. lapkričio 17 d. susitarimo taip pretendentų į buvusio savininko B. P. 14,47 ha bendro ploto žemės valdą, turėtą Ašmenos apskr., Dieveniškių valsč., Katkiškių k., pasirašyto L. P., B. P. ir J. Ž. bei patvirtinto Poškonių seniūno L. T., originalą. Gauti paminėto dokumento originalą neturėjo galimybės nei pareiškėjai, nei jų atstovas. Paminėtas susitarimas buvo sudarytas dar 1995 metais Poškonių agrarinės reformos tarnybos reikalavimu ir tais pačiais metais buvo pateiktas Poškonių agrarinės reformos tarnybai, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 264 (motininėje) bei nuosavybės teisių atkūrimo byloje į pareiškėjų senelio J. P. valdytą žemę (techninėje) 2006 metais paminėto susitarimo jau nebuvo, kaip nėra dar ir kitų dokumentų, pateiktų Poškonių agrarinės reformos tarnybai 1992-1996 metų laikotarpyje. Šias aplinkybės taipogi liudija apie Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų kaltus veiksmus, sprendžiant pareiškėjų prašymą atkurti nuosavybės teises į jų tėvo B. P. valdytą žemę. Teismas pažeidė pareiškėjų procesines teises, tame tarpe į visapusišką ir objektyvų bylos išnagrinėjimą, nepatenkinus pareiškėjų prašymo išreikalauti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. 1-4353/2006 pagal pareiškėjų skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos vilkinimo parengti teisės aktais nustatytus dokumentus bei priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, kurioje buvo aukščiau paminėti pareiškėjo L. P. 2006-07-17 prašymas Šalčininkų žemėtvarkos skyriui ir Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus 2006-08-07 atsakymas Nr. 5-565. Teismas, nagrinėdamas bylą, ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, tame tarpe ir įrodymus, pateiktus nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, apklausė liudytojus, kurie buvo iškviesti į posėdį šiam faktui nustatyti, išklausė šalių paaiškinimus abiem pareiškimo klausimais, visos šalys pasisakė baigiamuosiuose kalbose abiem klausimais. Bet galiausiai teismas visiškai nepasisakė savo sprendime dėl antro pareiškimo prašymo, o būtent dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo. Priešingai, savo sprendime teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymas nustatyti turinti juridinę reikšmę faktą nenagrinėtinas, nors, iš tikrųjų, teismo faktiškai buvo išnagrinėtas. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje visiškai nesprendė dėl pareiškėjų antrojo prašymo, o būtent dėl prašymo nustatyti turinti juridinę reikšmę faktą, nors faktiškai išnagrinėjo šį prašymą bylos nagrinėjimo metų. Be viso to, teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą pažeidė CPK 78 str. 5 d. ir 578 str. nuostatas, kadangi pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi, o ne teismo sprendimu. Priimdamas sprendimą palikti nenagrinėtu pareiškėjų antrą prašymą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, teismas turėjo išspręsti šį klausimą teismo nutartimi (CPK 296-298 str.), ir išspręsti klausimą dėl sumokėto žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skunda prašo palikti nepakeistą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-03-05 sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantas kartu su broliu ir seserimi Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu nustatytu laiku pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 11,00 ha B. P. Katkuškių kaime turėtą žemę ir giminystės ryšį su savininku įrodančius dokumentus. Jokių nuosavybės teises įrodančių dokumentų apie B. P. turėtą žemę niekas iš trijų pretendentų žemėtvarkos skyriui nepristatė. Duomenis apie žemės savininkus (naudotojus) Katkuškių kaime pateikė skyriui Lietuvos valstybinis archyvas. Išanalizavus 1930 bei 1935 metų sąrašus Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus specialistai nutarė atkurti nuosavybės teises į senelio J. P. valdytą 19,90 ha žemės plotą. Apeliantas nuo 2000 m. pradžios žinojo, kad jam kartu su kitais giminaičiais ruošiami nuosavybės teisės atkūrimo dokumentai į senelio, o ne į tėvo žemę, kadangi 2000 m. vasario 21 d. jis pasirašė pretendentų susitarimą dėl žemės dalių nustatymo. 2000 m. lapkričio 13 d. notariškai patvirtinta sutartimi jis perleido dukrai J. P. teisę į 2,26 ha nuosavybės teisės atstatymą. Šiuo metu nuosavybės teisės į 11,00 (visą jam priklausančią) yra atkurtos. Negalime atkurti nuosavybės teisės į tėvo B. P. žemę, nes atsakovo manymu tėvo ir jam grąžinta senelio žemė yra ta pati. Apelianto nurodytos priežastys senyvas amžius, silpna sveikata, neišprusimas, nelaikomos svarbiomis priežastimis, leidžiančiomis atnaujinti praleistą terminą. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios trukdė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių apeliantui dalyvauti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, L. P. nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas dalinai tenkintinas.
Prašymą atnaujinti terminą pateikti papildomus dokumentus dėl pareiškėjų tėvo B. P. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, pareiškėjai grindė tuo, kad jų žodžiu kreipėsi daug kartų į Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojus dėl pareiškėjų tėvo turėtos žemės grąžinimo, tačiau žemė nebuvo grąžinta. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepadarė išvadų dėl reikšmingos byloje aplinkybės- ar suinteresuoto asmens – Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojai tinkamai išsprendė pareiškėjų prašymą, pateiktą Šalčininkų rajono Poškonių apylinkei, grąžinti žemę, nustatant B. P. vardu jo turėtos 11 ha žemės plotą (b.l.54). Iš byloje esančių suinteresuoto asmens 2003-07-17 sprendimų (b.l.66-68) matyti, jog pareiškėjų prašymo nustatyti, jog žemė buvo B. P. vardu, jie neišnagrinėjo, o nusprendė jos pareiškėjai prašo atkurti nuosavybė teises ne į B. P. valdytą žemę, o į jo tėvo J. P. valdytą žemę. VAVA nėra raštu išsprendusi pareiškėjų prašymo atkurti nuosavybė teises į B. P. valdytą žemę, nėra pranešusi pareiškėjams, kad negali jo tenkinti dėl to, kad žemė buvo ne jų tėvo, o senelio vardu, todėl pareiškėjų noras pateikti suinteresuotam asmeniui papildomus dokumentus jų tėvo nuosavybės teisėms patvirtinti, pateisintinas. VAVA nepranešė pareiškėjams, jog trūksta dokumentų jų tėvo nuosavybės teisėms patvirtinti, todėl pareiškėjai, manydami, kad jų gautas iš Lietuvos archyvo 2004-02-23 pažymėjimas (b.l. 15) yra reikšmingas jų pateiktam prašymui svarstyti, turi pagrindo prašymui atnaujinti terminą šiam dokumentui pateikti. VAVA turi įvertinti šį įrodymą ir pateikti pareiškėjams išvadą, ar pagrįstai buvo nustatyta 2003-07-17 sprendimais, jog žemę nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė tik J. P., o ne B. P. Pripažintina, kad visais atvejais neatidus piliečio pareiškimo nagrinėjimas valstybės institucijoje yra svarbia priežastimi praleisti terminui savalaikiai kreiptis dėl savo teisių gynimo.
Pareiškėjai prie apeliacinio skundo apteikė naują įrodymą – 2006-08-07 atsakymą iš VAVA Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus, kuriame teigiama, kad atsisakoma atkurti nuosavybės teises į B. P. turėtą 9,64 ha žemės plotą. Iš to seka, kad pareiškėjai tik po 2006-08-07 jiems tapo žinoma, kad VAVA neturi duomenų apie B. P. valdytą žemę, todėl pagrindas jiems kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsirado jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Tai, kad pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą, siekdami, kad būtų išnagrinėtas jų prašymas VAVA, neleidžia jų veiksmų vertinti kaip sąmoningo termino praleidimo, nes pirmiausia nesavalaikiai jų prašymą išsprendė valstybės institucija, turėjusi pranešti pareiškėjams iki nuosavybė teisių atkūrimo 2003-07-17 apie tai, kad trūksta duomenų apie žemės priklausymą nuosavybės teisėmis jų tėvui. Teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu, teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje.
Pareiškėjų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme iš esmės, nes jis nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Šio prašymo dalyje byla buvo nutraukta padarius išvadą, kad termino neatnaujinimas dokumentams pateikti leidžia teismui nevertinti pateiktų byloje įrodymų žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktui patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą dėl pirmojo pareiškėjų reikalavimo, turi panaikinti ir kitą sprendimo dalį, kadangi daro išvadą, jog žemės valdymo fakto nustatymas gali sukelti teisines pasekmes pareiškėjams. Šioje dalyje byla grąžintina naujam nagrinėjimui LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. pagrindu , nes nebuvo atskleista bylos esmė dėl naujai pateikto įrodymo – 2004-02-23 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimo Nr. R4-1085.
Prašymai išreikalauti nuosavybės teisių atkūrimo bylas, administracinio teismo bylą ir 1995-11-17 susitarimo tarp pretendentų originalą, atmestini .
Apeliacinės instancijos teismui kartu su civiline byla buvo pateiktos dvi nuosavybės teisių atkūrimo bylos, šios bylos buvo atsiųstos ir pirmosios instancijos teismui (b.l.45) , todėl prašymas pateiktas nepagrįstai. Prie apeliacinio skundo pareiškėjai pateikė įrodymus iš administracinės bylos - 2006-07-17 prašymą, rašytą VAVA Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui ir atsakymą į prašymą ( b. l. 128-129), todėl prašymas reikalauti visą administracinę bylą yra nemotyvuotas. Byloje yra 1995-11-17 pretendentų susitarimo dėl nuosavybės atstatymo į buvusio savininko B. P. turėtą žemę kopija (b.l. 13) , todėl reikalauti šios kopijos originalo nėra tikslinga, nes proceso dalyviams nekilo abejonių dėl kopijos turinio atitikimo tikrovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p. ir 4 p., , teisėjų kolegija
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškimą dalyje, kurioje prašoma atnaujinti praleistą terminą pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai papildomus dokumentus dėl B. P. nuosavybės teisėmis valdyto 14,47 ha žemės ploto, esančio Šalčininkų rajone, Poškonių seniūnijos Katkiškių kaime, patenkinti ir atnaujinti praleistą terminą dokumentams pateikti.
Pareiškimą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.