Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Č. gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. Č. laikotarpyje nuo 2012 m. lapkričio mėnesio 6 d. iki 2013 m. sausio 31 d., tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, Pakruojo rajone, P. seniūnijoje, T. kaime, būdamas M. Č. IĮ „V.“, įmonės kodas 172445177, savininkas, pažeisdamas 2001 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. IX-240 (toliau – Miškų įstatymas) 9 straipsnio 6 dalį, būtent negavęs nustatyta tvarka išduoto leidimo atlikti kirtimus, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Leidimų išdavimo tvarkos aprašas) 3 punkto reikalavimus, draudžiančius atlikti privačiuose miškuose kirtimus, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, pasitelkęs UAB „M.m.“, plynai iškirto 1,4 ha savo miško plotą, esantį M. Č. įmonei „V.“, įmonės kodas 172445177, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 6573-0005-36, dėl ko buvo padaryta 8171,28 Lt žalos aplinkai.

Kaltinamasis M. Č. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad tarp įmonės „V.“ ir įmonės „M.m.“ buvo surašyta medienos pardavimo sutartis, pagal kurią „M.m.“, vadovaujant R. K., turėjo mišką iškirsti, parduoti ir atsiskaityti su įmone „V.“. Tai turėjo būti daroma pagal sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad miško kirtimo darbai turi atitikti pagal Lietuvos normatyvinius aktus, nesugadinant miško, nepadarant žalos jam, kaip juridiniam asmeniui UAB „V.“, o padarius žalą prisiimti atsakomybę ir atstatyti padarytą žalą. Jis nesupranta, kodėl yra kaltinamas kaip fizinis asmuo, nors tuo metu buvo individuali įmonė „V.“, kaip juridinis asmuo. Kaip fizinis asmuo jis savo kaltės nemato ir juo labiau nepripažįsta, o kaip juridinis asmuo apie tokį neteisėtą miško kirtimo faktą nežinojo ir negalėjo žinoti, jo kaltė neįrodyta, o juo labiau turėjo būti kažkokie aktyvūs jo įmonės veiksmai, kad turėtų būti kaltinama „V.“. Apklausos ir parodymų metu paaiškėjo, kad mišką iškirto kitas asmuo ir tas asmuo pripažino, davė parodymus, kad jis taip padarė. Toliau kaltinamasis M. Č. paaiškino, kad jis 2012 metais nusipirko mišką, tiksliau mišką nusipirko įmonė „V.“, įregistravo Registrų centre IĮ „V.“ vardu. Prieš perkant mišką kartu su R. K. jį apžiūrėjo. Miškas buvo natūralus, stačias, dalis miško buvo pjauta, tačiau buvo projektas ir buvo aišku, kas buvo likę tame miške, kas yra išpjauta. Mišką pirko komerciniais tikslais, iškirtimui. Iš karto jau žinojo, kad R. K. per savo įmonę užsiims miško kirtimu, ištraukimu, realizacija ir atsiskaitys su jo įmone. Buvo sudaryta bendroji jungtinė sutartis su UAB „M.m.“. Sudarius sutartį, buvo išimtas leidimas. Leidimą išėmė pagal jo surašytą įgaliojimą P. B., kuris nuvyko į urėdiją ar girininkiją ir išėmė įmonės „V.“ vardu leidimą, nes įmonė buvo turto (miško) savininkas. Prieš perkant mišką abu su K. apžiūrėjo mišką, jis nėra miško specialistas, o K. užsiima mišku ir viską suprato, kas tenai yra, apžiūrėjo, kur yra riboženkliai, kas kertama, kas nekertama. Po miško apžiūrėjimo, jis mišką nupirko ir toliau tvarkė dokumentus. Miško kirtime jis nedalyvavo, nes visus darbus organizavo UAB „M.m.“, jie tik buvo susitarę, kad einant darbams į pabaigą, arba pabaigus darbus, jis nuvyks ir su specialistu apžiūrės, įvertins ir surašys perdavimo aktą, kad viskas tvarkoje. Apie neteisėtą miško iškirtimą jis sužinojo tik iš Pakruojo kriminalinės policijos. Jis pasitikėjo su UAB „M.m.“ sudaryta sutartimi, kurioje visa atsakomybė, dėl kažkokių neteisėtų veiksmų, ar padarytos žalos buvo numatyta UAB „M.m.“. Kaltės nepripažįsta todėl, kad jis nedalyvavo tiesioginiame darbų organizavime, nenurodė, kurias miško dalis kirsti, kurių nekirsti, viską žinojo „M.m.“ ir kaip specialistas viskam vadovavo K. Jis suprastų, kad padarė šį nusikaltimą, jeigu būtų nurodęs pjovėjams, kur pjauti, ištempti, parduoti, o jis tokių veiksmų nedarė. Jis yra miško savininkas, visų įstatymų gal nežino, nors tai nuo atsakomybės neatleidžia. Šita veikla jis užsiėmė pirmą kartą, nes jo įmonės profilis yra statyba. Jis supranta, kad yra fizinis asmuo, o įmonė yra juridinis asmuo. Kaltės nepripažįsta, kaltę mato tik UAB „M.m.“. Nesutinka dėl civilinio ieškinio. Už mišką apmokėjimo dar negavo. Buvo sutarę, kad UAB „M.m.“ iškirs mišką, ištrauks, patys organizuos pardavimus, išvežimus, gaus apmokėjimą už medieną ir gavę apmokėjimą už medieną atsiskaitys su jo įmone „V.“ už parduotą statų mišką. Šiai dienai atsiskaitymo dar nėra. Jis konsultavosi su teisininkais, kurie jam aiškino, kad yra pasirašyta sutartis, kuri turi svarbos byloje. Pasirašius sutartį, „M.m.“ netapo miško savininku, bet iš daliestapo medienos savininku. Jis nėra teisininkas ir tuose straipsniuose nesusigaudo. Jam aiškino, kad kaip fizinis asmuo negali būti kaltinamas. Teisininkai jam aiškino, kad kaltinamas gali būti, kaip juridinis asmuo, įmonė „V.“. „V.“ taip pat nepadarė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų padaryta žala, nes buvo perleistos teisės UAB „M.m.“. Leidimas kirsti mišką buvo išduotas „V.“ vardu, o kas atsako už miško iškirtimą nežino, negali atsakyti į tą klausimą.

Liudytojas S. T. parodė, kad jis dirba Valstybinėje Miškų tarnyboje miškų kontrolės skyriuje Panevėžio teritoriniame poskyryje vyriausiu specialistu. Pagal pareigybę jam yra priskirta miškų kontrolė, privačių miškų kontrolė, apsauga, žiūri, kaip vykdomi darbai, kaip atkuriamas miškas, sanitarinė miško priežiūra. Kas liečia šią bylą, gali paaiškinti, kad buvo išduotas leidimas kirsti mišką M. Č. įmonei. Leidimą išdavė jų tarnyba pagal įgaliojimą P. B.. Išdavus leidimą kirsti mišką, savininkas savo nuožiūra samdo rangovus kirsti mišką, o jie nesikiša. Jiems yra svarbu, kad nebūtų padaryta žala miškui, kad būtų laikomasi visų miško kirtimo taisyklių. Prieš išrašant leidimą, yra natūroje atrėžiama biržė, prakertamas spindis, išmatuojamas linijų ilgis, kampai ir padaromas brėžinys to ploto, kuris bus kertamas. Šiuo atveju viskas taip buvo padaryta ir išduotas leidimas tiems plotams, kurie buvo numatyti kirtimui. Brėžinius daro miškininkas-specialistas. Šių metų sausio 31 dieną pagal pavedimą buvo atliekamas patikrinimas ir patikrintos privačios miško valdos priklausančios M. Č. įmonei „V.“. Patikrinus buvo užfiksuotas savavališkas miško kirtimas ir be leidimo iškirsta 1,4 ha miško ploto biržė, iš viso buvo iškirsta 157,14 kubų metrų žalių medžių. Sumatavus kelmus, buvo surašytas kelmų apmatavimo aktas ir nustatytas iškirstos žalios medienos kiekis. Medžiaga perduota policijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Permatavus neteisėtai iškirstą plotą ir nubraižius brėžinį, buvo nustatyta, kiek neteisėtai iškirsta miško ir būtent, kad iškirsta be leidimo. Renkant bylos medžiagą, išsiaiškino, kad sutartis dėl miško kirtimo buvo sudaryta su UAB „M.m.“ ir būtent ši įmonė vykdė kirtimus M. Č. įmonei „V.“ priklausančiame miške. Leidimas buvo išduotas 2012 m. lapkričio mėnesį ir buvo pratęstas. Išdavus leidimą miško kirtimui, patikrinimus jie vykdo pagal patikrinimo planą, ne visus tikrina. Šiuo atveju žala yra padaryta miškui, kaip aplinkos objektui. Paskaičiuota 8171,28 litų padaryta žala. Pats miško savininkas Č. davė įgaliojimą P. B. paimti leidimą kirsti miškui. Leidimas buvo išduotas individualiai Č. įmonei „V.“. Išduodant leidimą jie nesidomi, ar savininkas pats kirs mišką, ar samdys, nes tai yra civiliniai santykiai. Tik kartais pasidomi, nes yra kirtėjų, kurių reikia saugotis.

Liudytojas P. B. parodė, kad jis dirbo UAB „M.m.“ vairuotoju, o dabar toje įmonėje nebedirba. Įmonės direktorius yra R. K.. Kai dirbo UAB „M.m.“, buvo įgaliotas paimti leidimą kirsti mišką Pakruojo girininkijoje, o kada tai buvo nepamena. Išimti leidimą jį įgaliojo M. Č.. Leidimas buvo išduotas Pakruojo girininkijoje. Dėl leidimo išdavimo girininkijai pateikė įgaliojimą, miško nuosavybės dokumentus. Gavęs leidimą, jį atidavė R. K., nes UAB „M.m.“ buvo susitarę su Č. įmone „V.“, kad kirs tą mišką. Jis prie kirtimo nedalyvavo, tik vežė iš miško iškirstą medieną. Leidimas kirsti mišką buvo išduotas individualios Č. įmonės „V.“ vardu

Liudytojas R. K. parodė, kad jis yra UAB „M.m.“ direktorius. Su įmone „V.“ pasirašė miško kirtimo sutartį ir pradėjo darbus. Miškas buvo Pakruojo rajone, o to kaimo pavadinimo nebeatsimena. Su įmone „V.“ pasirašė miško pirkimo-pardavimo sutartį, kad atliks miško kirtimo darbus, kad parduos medieną ir atsiskaitys su „V.“. Sudarant sutartį, miško savininkas buvo įmonė „V.“. Miško kirtimui leidimus išrašė pagal įgaliojimą, nes jo įmonės žmogus P. B. nuvažiavo ir išėmė leidimus įmonės „V.“ vardu. Prieš kertant mišką (gavę leidimus), su įmonės „V.“ vadovu Č. apžiūrėjo mišką. Tas miškas jau anksčiau buvo kirstas. Tenai buvo seni atvedimai, nes kai išduoda leidimą kirsti mišką, turi būti brėžiniai, ką galima kirsti, tenai viskas buvo seniai atvesta ir jie sumaišė rėžius. Niekas jiems papildomai nieko nerodė, gavo leidimą, rado ribas, tik suklydo per vieną ribą, nes jos prastai matėsi ir taip gavosi, kad iškirtimo plotą jis parodė per didelį. Mišką kirto nusamdyta brigada, o kur kirsti mišką, kirtimo ribas aprodė jis ir vis atvažiuodavo pažiūrėti, kaip vyksta kirtimas. Č. miško kirtimo laiku nė karto nebuvo atvažiavęs į mišką. Kai iškirto per daug miško, toliau nebekirto. Toksai Saulius buvo atvažiavęs, tačiau jamnesant, viską apskaičiavo, padarė naujus atvedimus, pasižymėjo, kiek yra nukirsta. Su Č. įmone dar nėra atsiskaitęs. Iškirstą medieną pardavė, o gautus pinigus investavo kitur.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis ir planu (4-16 b. l., I t.) matyti, kad miškas buvo iškirstas Pakruojo rajone, P. seniūnijoje, T. kaime.

Iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio pateiktų dokumentų (19-43 b. l., I t.) iškirstos biržės ploto, dėl miško kirtimo ir medienos realizavimo sudarytos jungtinės veiklos sutarties Nr. 2012/10/15-1 tarp miško savininko M. Č. IĮ „V.“ ir UAB „M.m.“, kelmų apmatavimo akto, medynų plano, ūkinių priemonių plano, miško kirtimų žiniaraščių, plyno kirtimo brėžinių, įgaliojimo paimti leidimą, leidimo kirsti mišką ir nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buvo neteisėtai iškirstas 1,4 ha miško, priklausančio M. Č. IĮ „V.“, esančio Pakruojo rajono savivaldybėje, P. seniūnijoje, T. kaime, plotas, kurio kadastrinis Nr. 6573/0005:36.

Iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio pateikto žalos skaičiavimo (44-45 b. l., I t.) matyti, kad Pakruojo rajone, P. seniūnijoje, T. kaime, savininko M. Č. IĮ „V.“ miške neteisėtai iškirsta plynu kirtimu 157,14 m³ medienos ir nustatyta 8171,28 Lt žala.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (76-85 b. l., I t.) matyti, kad M. Č. IĮ „V.“ savininkas M. Č. pateikė 2012-10-15 sudarytas su UAB „M.m.“ miško kirtimo ir jungtinės veiklos dėl miško kirtimo, medienos realizavimo ir atsiskaitymo už ją sutartis.

Iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos ieškinio dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo ir prie jo pridėtų dokumentų (107-118 b. l., I t.) matyti, kad Valstybinė miškų tarnyba prašo pripažinti ją civiliniu ieškovu ir priteisti jos naudai iš nusikalstamą veiką padariusio asmens 8171,28 Lt aplinkai padarytą žalą.

Iš juridinio asmens duomenų (167-168 b. l., I t.) matyti, kad M. Č. individuali įmonė „V.“juridinių asmenų registre įregistruota 2000 m. rugsėjo 7 d.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija (180-181 b. l., I t.) matyti, kad M. Č. individuali įmonė „V.“ 2012-07-13 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.2-3742 įsigijo 9.9200 ha miško plotą, kadastrinis Nr. 6573/0005:36, esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, P. seniūnijoje, T. kaime.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. Č. kaltė dėl neteisėto miško iškirtimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 273 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, būdamas M. Č. IĮ „V.“ savininku, pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nuostatas, neteisėtai iškirto 1,4 ha miško plotą, dėl ko buvo padaryta žala aplinkai.

Šios nusikalstamos veikos objektas yra miško ir pelkių, kaip svarbių ekosistemos elementų, apsaugos pagrindai, o nusikalstamos veikos dalykas yra miškas ir pelkė. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra ne mažesnis, kaip 0,1 ha miško plotas, tai yra, natūralus miškas. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 273 straipsnyje, kyla tada, kai neteisėtai iškertamas ar kitaip išnaikinamas didesnis, negu vieno hektaro savo miško plotas. Kaltinamojo M. Č. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 273 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, kadangi jo IĮ „V.“ nuosavybės teise priklausančiame miške, kadastrinis Nr. 6573/0005:36, esančiame Pakruojo rajono savivaldybėje, P. seniūnijoje, T. kaime, be leidimo buvo iškirstas 1,4 ha miško plotas, už kurio neteisėtą iškirtimą atsakomybė tenka savininkui, būtent, kaltinamajam M. Č.. Kaltinamasis M. Č. pripažino, kad kai buvo kertamas miškas, jis nė karto nebuvo nuvykęs į savo mišką pažiūrėti, kaip yra vykdomi miško kirtimo darbai. Tą patvirtino ir liudytojas R. K.. Pažymėtina, kad leidimas kirsti mišką buvo išduotas M. Č. IĮ „V.“, kad sudarius miško kirtimo ir jungtinės veiklos sutartis su UAB „M.m.“, miško savininkas nepasikeitė, UAB „M.m.“ netapo miško savininku, juo, kaip buvo, taip ir liko M. Č. IĮ „V.“. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti, aukščiau išvardinti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai, taip pat liudytojų S. T., P. B. ir R. K. parodymai, kurie visiškai sutampa su bylos rašytiniais įrodymais.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo M. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59, 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir bausmių skyrimo ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje.

Kaltinamasis M. Č. neteistas (155 b. l., I t.), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas ir galiojančių nuobaudų neturi (156-159 b. l., I t.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (161 b. l., 1 t.), gyvena su sugyventine, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio ar gyvenimo būdo nėra gavusi (163 b. l., I t.), dirbantis (166 b. l., I t.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį ir kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu, paskiriant jam piniginę baudą (BK 41 str., 47 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti M. Č. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Valstybinės miškų tarnybos 8171,28 Lt civilinis ieškinys dėl žalos aplinkai už neteisėtai iškirstą miško, priklausančio M. Č. IĮ „V.“, plotą teisėtas, pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo M. Č. (CK 6.263 str., Miškų įstatymo 23 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 273 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 15 MGL (1950 Lt) dydžio pinigine bauda.

Išaiškinti nuteistajam M. Č., kad bauda turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybės pajamas, tai yra, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 6801 ir kvitas apie baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju nuteistasis turės papildomų išlaidų, tai yra, privalės papildomai antstolių kontorai sumokėti vykdymo išlaidas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuteistajam M. Č. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 8171,28 Lt (aštuonis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt vieną litą 28 centus) civilinį ieškinį už padarytą žalą aplinkai Valtybinei miškų tarnybai, įstaigos kodas 302471705, buveinė Pramonės pr. 11A, Kaune, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) AB DNB banke.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.