- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- e2-6577-1105/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03467-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio socialinio paslaugų centro
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Kairytei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinio reikalavimą atsakovui V. D., trečiajam asmeniui Panevėžio socialinių paslaugų centrui dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, kitų reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. ieškovas (toliau ir – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ieškinio reikalavimu prašo laikinai apriboti atsakovui V. D. tėvo valdžią jo dukters E. D. atžvilgiu, priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 100 Eur dydžio išlaikymą mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, paskirti Panevėžio socialinių paslaugų centrą nepilnametei E. D. teikiamų lėšų bei turimo turto administratoriumi, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, E. D. gyvenamąją vietą nustatyti Panevėžio socialinių paslaugų centre, pradėti civilinę bylą dėl nepilnametei E. D. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas savo ieškinio reikalavime nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad E. D. yra V. D. ir J. D. duktė. Vaiko mama J. D. mirė (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. sausio 15 d. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Tarnyba ne kartą yra gavusi informacijos, kad vaiko tėvai girtauja, dėl savo gyvenimo būdo nesugeba užtikrinti jos poreikių, tuo nuolat pažeisdami teisėtus vaiko interesus. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. D. buvo nustatyta laikinoji globa laikinosios globėjos šeimoje po to, kai 2017 m. lapkričio 12 d. apie 19.34 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), J. D. būdama neblaivi (nustatytas girtumas 2,26 promilės), sudavė vieną kartą į veidą mažametei dukrai E. D., gyvenančiai kartu, ją stūmė bei įdrėskė kairės rankos vidurinį pirštą, sukeldama jai fizinį skausmą. Vaiko motinos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Pasikeitus situacijai šeimoje, 2018 m. vasario 26 d. mergaitė buvo sugrąžinta į šeimą. Vaiko teisių pažeidimai ir grėsmė vaikui vertinta ne vieną kartą. Vėliau, 2018 m. spalio 5 d. apie 22.27 val. ieškovas iš Panevėžio VPK gavo pranešimą apie pavojų vaiko saugumui. Nuvykus į D. gyvenamąją vietą, specialistėms nepilnametė paaiškino, jog ji sukonfliktavo su mama dėl mobilaus ryšio telefono, ko pasėkoje įvyko konfliktas, mama ją sumušė, t. y. tampė už plaukų, gulinčiai ant žemės įspyrė į žandikaulį. Pabėgusi nuo mamos, nepilnametė telefonu kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus. Mergaitę apžiūrėjus VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo nustatyti peties ir žąsto sumušimai, kitų kaklo sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Nuvykus pas J. D., ši reikalavo mergaitę pasiimti, motinai buvo nustatytas 1,11 promilių girtumas. Pasak ieškovo, V. D. vaiko motinai galimai smurtaujant nepilnametės dukters atžvilgiu bei vaikui matant agresyvų bei pavojingą motinos elgesį, nesiėmė aktyvių veiksmų apsaugoti vaiką nuo daromo psichologinio ir fizinio smurto, neužtikrino vaikui saugios aplinkos jos nuolatinėje, vaikui įprastoje gyvenamojoje vietoje dėl ko vaikas patyrė emocinį ir socialinį nesaugumą. Atvykus Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, vaiko tėvas taip pat buvo neblaivus, savo negebėjimą užtikrinti vaikui saugumą motyvavo miegojimu ir nieko negirdėjimu. Girtumas atsakovui nebuvo nustatinėjamas, tačiau tarnybos specialistai akivaizdžiai matė, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPĮ) 36 straipsnio 4 dalimi ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. Al-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 5.4 papunkčiu, siekiant apginti vaiko teises ir teisėtus interesus, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas, nustatytas II grėsmės vaikui lygis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš šeimos. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-11906-940/2019, išduotas teismo leidimas paimti vaiką iš įstatyminių atstovų. 2019 m. rugpjūčio 29 d. apie 13.30 val. buvo gautas pranešimas apie atsakovo V. D. sumušimą. Tarnybos specialistams atsakovas paaiškino, kad į jo butą atėjo keturi nepilnamečiai vaikai, kurie jį sumušė, nes E. D. iš jų pavogė 10 Eur. Pokalbio metu jautėsi nuo atsakovo sklindantis alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesių koordinacija sutrikusi. V. D. patvirtino, kad išgėrė 3- 4 taureles degtinės. 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 21.32 val. buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Tarnybos specialistai išsiaiškino, kad E. D. bėgdama ir vydamasi draugę atsitrenkė į durų staktą, ko pasėkoje prasikirto kaktą. Pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą nepasitvirtino, tačiau įvykio dieną V. D. buvo nustatytas 2,61 promilių girtumas. Mergaitė apgyvendinta I.D. šeimoje. 2019 m. spalio 16 d. apie 19 val. tarnyboje vėl buvo gautas pranešimas iš Panevėžio VPK apie tai, kad nepilnametė E. D. iš savo tėvo V. D. pavogė piniginę. Nepilnametė tarnybos specialistams nurodė, kad atsakovas jos neįsileido į namus, apkaltindamas ją vagyste. Pokalbio su mergaite metu buvo stebima mergaitės nuolatinė nuotaikų kaita, mergaitė verkė, juokėsi, draskė knygos aplankalą. Tarnybos specialistai bendravo ir su V. D., kuriam buvo nustatytas 3,48 promilių girtumas. Vaiko tėvas guodėsi, jog jam vienam sunku auginti dukrą, kad su ja nesusitvarko, dukra jo neklauso, į namus grįžta vėlyvais vakarais, yra pasirinkusi netinkamus draugus, prastas mergaitės pamokų lankomumas. V. D. pripažino, kad yra praradęs įtaką dukros auklėjime. Tarnybos pateiktoje 2019 m. spalio 16 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyta, kad 2019 m. spalio 16 d. E. D. tėvas rastas neblaivus, negalintis pasirūpinti savo nepilnamete dukra, negalintis užtikrinti jos saugumo, fizinių bei emocinių poreikių. E. D. nesistemingai geria jai paskirtus vaistus, kurie skirti vartoti du kartus dienoje. Nustatyta, kad nepilnametei E. D. gyventi namuose su tėvu V. D. nėra saugu, kadangi jis vengia tinkamai atlikti tėvo pareigas ir užtikrinti vaiko saugumą. Atsakovas nesudaro tinkamų sąlygų normaliam vaiko gyvenimui, neužtikrinama saugi emocinė ir fizinė aplinka, vaiko poreikiai, nesirūpinama vaiko fizine ir psichine sveikata, neužtikrina vaikui saugios aplinkos nuolatinėje, vaikui įprastoje gyvenamojoje vietoje, dėl ko vaikas patiria emocinį ir socialinį nesaugumą. Apsilankymo metu, šeimos gyvenamojoje vietoje tvyrojo alkoholio ir dūmų kvapas, bet buvo švaru. Vadovaujantis VTAPĮ 36 straipsnio 4 dalimi ir Aprašo 5.4 papunkčiu siekiant apginti vaiko teises ir teisėtus interesus, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas, nustatytas II grėsmės vaikui lygis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš šeimos. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-10208-223/2019, išduotas teismo leidimas paimti vaiką iš įstatyminių atstovų. Šiu metu atsakovui teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Nepilnametei E. D. nuo 2019 m. lapkričio 17 d. nustatyta laikinoji globa. 2019 m. spalio 30 d. atsakovo šeimai sudarytame pagalbos plane iškeltas pagrindinis tikslas, t. y. siekti sugrąžinti E. D. į šeimą. V. D. numatyta nevartoti alkoholio, atsakovas įpareigotas lankyti psichiatro konsultacijas Panevėžio priklausomybių ligų centre (lankėsi 2 kartus), vartoti psichiatro paskirtus vaistus (iš dalies), lankyti psichologo konsultacijas Panevėžio priklausomybių ligų centre (lankėsi), Panevėžio priklausomybių ligų centre gydytis turimą priklausomybę (stacionariniam gydymui 14 d.), esant poreikiui - detoksikacijai (neįgyvendinta), po stacionaraus gydymo jį pratęsti bendruomenėje ilgesnį laiką (neįgyvendinta), vykti į pasimatymus su dukra, bendrauti su E.(įgyvendinta). 2018 m. gruodžio 30 d. atsakovui sudarytame pagalbos plane pastarasis įpareigotas vykti gydytis alkoholio priklausomybę į VŠĮ Meikštų dvarą (nebaigė reabilitacijos kurso, gydėsi 1 mėn.), grįžus iš reabilitacijos centro ar nepavykus išvykti į centrą, tęsti psichologo konsultacijas Panevėžio priklausomybių ligų centre (įvykdyta), neišvykus į VŠĮ Meikštų dvarą, gydytis Panevėžio priklausomybių ligų centre (neįvykdyta), lankyti pozityvios tėvystės kursus (įvykdyta). 2019 m. vasario 20 d. sudarytame pagalbos plane atsakovui numatyta koduotis nuo alkoholio priklausomybės (neįvykdyta), ieškoti darbo vietos, radus tinkamą įsidarbinti (neįvykdyta), tęsti lankymąsi psichologo konsultacijose Panevėžio priklausomybių ligų centre (įvykdyta, karantino metu konsultuojasi Panevėžio socialinių paslaugų centre), lankyti tėvystės įgūdžių grupes (įvykdyta, tačiau dėl karantino grupių užsiėmimai nutraukti), neskambinti dukrai E. kai yra pavartojęs alkoholio (2 kartus skambino neblaivus). 2020 m. gegeužės 28 d. buvo nuspręsta tęsti 2020 m. vasario 20 d. sudalytą pagalbos planą, nes problemos nėra išnykę, V. D. pasiūlyta gydytis Panevėžio priklausomybių ligų centro stacionare. Atsakovas su pasiūlymu sutiko. Ieškovo atstovė teismui taip pat paaiškino, kad vertinant pagalbos planuose prisiimtus V. D. įsipareigojimus siekiant susigrąžinti į šeimą dukrą ir įveikti priklausomybę alkoholiui, pokyčio nematyti. V. D. bendradarbiauja su specialistais, periodiškai konsultuojasi su psichologais, psichiatrais. Atsakovas jaučiasi psichologiškai ir emociškai palūžęs, alkoholio vartojimo problema neišnyksta. V. D. negeba įveikti esančių problemų ir susiimti ilgesniam laikui. Jis suvokia savo problemas, geba jas įvardinti, jų neslepia. Socialinės darbuotojos pastebėjimu, atsakovas nors ir bendradarbiauja su specialistais, jam trūksta vidinės motyvacijos, atsakomybės prisiėmimo, jo savivertė yra itin žema, jam reikalinga nuolatinė kontrolė. Taip pat labai mažai pastangų deda alkoholio priklausomybei įveikti. V. D. būtinas ilgalaikis psichosocialinis reabilitacinis gydymas, jam buvo sudarytos sąlygos gydytis reabilitacijos centre VŠĮ „Meikštų dvaras“, tačiau po mėnesio atsakovas gydymą nutraukė. Visos pagalbos priemonės siekiant įveikti alkoholio priklausomybę yra išbandytos ir yra neveiksmingos. Pasak atstovės, atsakovas neturi darbo vietos, iš Užimtumo tarnybos pasiūlymų atsisakė dėl įvairių priežasčių. Socialinė darbuotoja nuolatos stebi darbo skelbimus, siūlo atsakovui galimus variantus, pats V. D. iniciatyvos ieškotis darbo vietos nesiima, nededa jokių pastangų. Todėl V. D. negalėtų tinkamai užtikrinti dukros E. poreikių ir dėl finansinių sunkumų. Nepaisant visko, V. D. domisi dukra E. ir palaiko ryšį su ja, tačiau vis dar dukrai skambina neblaivus, taip pakenkdamas E. emocinei ir psichologinei būklei, dukra tampa jautresnė. Atsakovui trūksta tinkamų žinių dėl bendravimo su dukra, taip pat neturi tinkamų auklėjimo ir ugdymo įgūdžių. Socialinei darbuotojai atsakovas nuolat pabrėžia, kad negalės užauginti dukros E., pripažįsta, kad jam sunku būtų ją prižiūrėti, jis negebėtų užtikrinti fizinių ir emocinių poreikių bei užtikrinti saugumo, sudaryti tinkamų sąlygų augti namuose. Atsakovas suvokia, kad dukrai reikia individualios priežiūros, kurios jis negalėtų užtikrinti. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją galima teigti, kad V. D. nekeičia savo elgesio ir nededa pakankamai pastangų įveikti priklausomybę alkoholiui ir susigrąžinti į šeimą dukrą E. D. bei sudaryti jai tinkamas sąlygas augti šeimoje.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. D. atsiliepimo į ieškinio reikalavimą byloje nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimu sutinka visiškai. Paaiškino teismui turintis priklausomybę alkoholiui, kuri šiuo metu dar nėra įveikta, nors atsakovas alkoholio nevartoja jau vieną mėnesį laiko. Šiuo metu atsakovas pradėjo dirbti, darbas yra pamaininis, todėl jis rečiau bendrauja su dukra. Darbas jį motyvuoja, jis nori atsisakyti alkoholio ir pasiimti dukterį gyventi pas save. Su dukra bendrauja artimai, tarp jų yra glaudus ryšys, sunku pasakyti, ar jis galėtų vienas rūpintis dukterimi. Mano, kad iš susiklosčiusios situacijos pasimokė tiek jis pats, tiek duktė E. D.. Abu labai pasiilgsta vienas kito. Jis gyvena socialine būste, kuris yra pusantrinis, duktė turėtų savo kambarį bute, tačiau pats atsakovas supranta, kad šiuo metu dukra tinkamai nepasirūpins, nes pirmiausia turi susitvarkyti su savo problemomis. Sutinka, kad jo tėvo valdžia būtų apribota laikinai. Taip pat sutinka dukrai teikti išlaikymą.
4. Tretysis asmuo Panevėžio socialinių paslaugų centras byloje patekė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškinio reikalavimu sutinka. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad atsakovui V. D. jo tėvo valdžia turėtų būti apribota laikinai, nes dukters ir tėvo ryšys yra artimas, jis nėra nutrūkęs. Pasak atstovės, jeigu atsakovas šalia turėtų tinkamą stiprią moterį, jis galėtų pats auginti dukterį, tačiau šiuo metu jam tikrai nepavyktų, nes jis nesusitvarko su savo problemomis. E. D. šiuo metu gyvena pas laikinus globėjus, savo kambariu dalijasi su kita mergaite, abi sutaria. Mergaitė turi tinkamas gyvenamąsias sąlygas, yra viskuom aprūpinta. Šiuo metu ji jaučiasi gerai, problemų dėl sveikatos nėra, pastoviai vartoja vaistus.
5. Nepilnametė E. D. teismo posdyje nedalyvavo. 2020 m. rugpjūčio 23 d. teismo pavedimu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai bendravo su E. D., kuri nurodė, kad su tėčiu sutaria labai gerai. Jis jai skambina po du kartus per dieną. Tėtis šiuo metu dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), jos ateina aplankyti kai tik gali. Tai vyksta 3 – 4 kartus per savaitę. Jie kartu išeina pasivaikščioti, aplanko E. krikštatėvį. E. teigimu, tėtis labai nori, kad ji gyventų kartu, yra pasirengęs atsakomybei už ją. Tėtis nuomoja butą (duomenys neskelbtini), tai yra pusantrinis butas, kurį tėtis planuoja pirkti, darytis remontą. E. nurodė, labai norinti gyventi su tėčiu. Ji tvirtai atsakė, kad labai pasikeitė, suprato padarytas klaidas. Ji nusprendė, kad labai nori mokytis, pažada nebėgti iš pamokų. Pasak mergaitės, ji nutraukė ryšius su netinkamais draugais. Po pamokų E. norėtų lankyti dziudo klubą „Baltasis voras“. Kadangi tėtis įsidarbino ir dirba pamainomis, paskutiniu metu ją pasiima rečiau, tačiau dažnai skambina telefonu.
Motyvuojamoji dalis
6. Ieškinio reikalavimas tenkinamas.
7. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
8. Nustatyta, kad nepilnametės E. D., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra J. D., tėvas – V. D.. Nepilnametės motina J. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui V. D. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, nurodo, kad šiuo metu atsakovas negali tinkamai pasirūpinti savo dukra, kadangi turi priklausomybę alkoholiui, dėl ko negeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaikui bei suteikti jam tinkamas gyvenimo sąlygas.
9. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo šeimoje vaiko teisių pažeidimai fiksuojami nebe pirmą kartą. Šeimai teikiamos socialinės paslaugos nuo 2016 m. sausio 15 d., atvejo vadybos teikiamos nuo 2018 m. birželio 30 d. Vaiko teisių apsaugos tarnyba ne kartą yra gavusi informacijos, kad vaiko tėvas girtauja, dėl savo gyvenimo būdo nesugeba užtikrinti vaiko poreikių, tuo nuolat pažeisdamas teisėtus vaiko interesus. Nepilnametė E. D. iš atsakovo šeimos paimama nebe pirmą kartą. O būtent, laikotarpiais nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. vasario 26 d., nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2019 m. gegužės 29 d., nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 2 d. bei nuo 2019 m. spalio 16 d. nepilnametė gyvena pas laikinus globėjus, tačiau situacija šeimoje nesikeičia.
10. Teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu nenustatė duomenų, jog atsakovas pradėjo nuolat rūpintis vaiku. Nors pastarasis bendrauja su vaiku, bet ugdymosi pasiekimais, sveikatos priežiūra nesidomi ir realių pasikeitimų, kad siektų susigrąžinti vaiką į savo šeimą, nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu. Pats V. D. pripažįsta turintis priklausomybės alkoholiui problemą, supranta, kad ją reikia spręsti ir nurodo, kad nori išgyti nuo šios priklausomybės, tačiau, teismo vertinimu, šiuo metu ši atsakovo priklausomybė daro žalą vaiko ugdymui ir užkerta kelią atsakovui tinkamai pasirūpinti savo vaiku bei užtikrinti jo teises ir teisėtus interesus. Atsakovo turima priklausomybė trukdo būti mergaitei geru tėvu, ją auginti, rūpintis, auklėti, ugdyti, išlaikyti, užtikrinti mergaitei saugią ir laimingą vaikystę, ir tiesiog dalyvauti jos gyvenime. Nurodyti veiksniai laikytini pagrindu atsakovui riboti tėvo valdžią. Visiškai sutiktina su ieškovo nurodoma pozicija, kad šiuo metu atsakovas negali auginti savo vaiko ir užtikrinti jam tinkamų sąlygų vystytis ir lavėti, dėl socialinių įgūdžių trūkumo ir priklausomybės alkoholiui nesugeba deramai rūpintis vaiku. Visgi byloje yra duomenų, kurie sudaro prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti, nes atsakovas palaiko ryšį su dukra, bendrauja su ja, todėl atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, į tai, kad atsakovas pripažįsta savo problemas, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tik laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnametei E. D. (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
11. Atsakovui išaiškintina, kad laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Taip pat išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
12. CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Atsakovas vaikui išlaikymo neteikia.
13. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas V. D. nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. dirba (duomenys neskelbtini). Už 2020 metų rugpjūčio mėnesį jam priskaitytas 550,29 Eur dydžio darbo užmokestis. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. birželio 30 d. atsakovui mokama netekto darbingumo pensija, kuri už 2020 metų birželio mėnesį siekė 290 Eur sumą. VĮ Registrų centras duomenimis atsakovo V. D. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, VĮ Regitra duomenimis atsakovas neturi registruotų transporto priemonių. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus pažyma patvirtinama, kad atsakovui nėra mokamos išmokos. Atsakovas byloje nėra pateikęs duomenų apie kitus išlaikomus asmenims, savo sveikatą, kitas faktines aplinkybes, kuriems esant būtų pagrindas spręsti dėl mažesnio išlaikymo dydžio priteisimo (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis V. D. yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, todėl vertintina, kad jis turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnametei dukrai reikiamo dydžio išlaikymą. Šiuo metu E. yra (duomenys neskelbtini) metų, jis mokosi mokykloje. Mergaitė greitai vystosi, keičiasi, kas mėnesį reikalingos lėšos jos maitinimuisi, higienai, sveikatos priežiūrai, rūbams, avalynei, mokslo reikmėms, lavinimui ir kitoms reikmėms. Teismo vertinimu, ieškovo nurodoma vaiko poreikiams kas mėnesį reikalinga suma yra pakankama būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, paskaičiuota, įvertinus atsakovo turtinę padėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus prioritetinius vaiko interesus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.192 straipsnis).
14. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. 2019 m. lapkričio 6 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu E. D. globėju ir rūpintoju paskirtas Panevėžio socialinių paslaugų centro Globos centras. Vadovaujantis CK 3.256 straipsnio nuostatomis, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra bei auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai. Apribojus atsakovui tėvo valdžią, be tėvų rūpybos likusiai E. D., kuri esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 str. 2 d., CK 3.256 str., 3.257 str. 6 p.). CPK 496¹ straipsnio nustatyta tvarka teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.253 straipsnio 2 dalimi, vaiko laikinoji globa (rūpyba) gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino. Taigi, apribojus atsakovui tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, būtina nustatyti, kur jis gyvens iki teismo sprendimo dėl jo globos nustatymo įsiteisėjimo (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti pas laikinuosius globėjus (rūpintojus). Byloje esančiais duomenimis, laikinieji globėjai (rūpintojai) atsakingai vykdo rūpintojų pareigas, užtikrina vaikui ramią ir saugią aplinką, rūpinasi vaiko sveikata, lavinimu, tenkina jo socialinius poreikius. Nepilnamečio globa yra kokybiška. Kitų asmenų prašymų, kurie norėtų ir galėtų nuolatinai globoti (rūpintis) nepilnamečiu, nėra. Atsižvelgiant į tai, nepilnametės E. D. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo paliktina nustatyta pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo ir tėvo valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnis).
16. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal jam byloje reikštus reikalavimus, t. y. 27 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Iš atsakovo taip pat priteistinos byloje susidarę 5,70 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinio reikalavimą tenkinti visiškai.
Laikinai apriboti V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnametės dukters E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnametei dukrai E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 26 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti nepilnametei E. D. teikiamų piniginių lėšų bei turimo turto administratoriumi jo laikiną globėją Panevėžio socialinių paslaugų centrą, įstaigos kodas 300601541, buveinė A.Mackevičiaus g. 55A, Panevėžio m., įpareigojant globėją priteistą išlaikymą naudoti išimtinai globotinio interesais.
Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinąją globos vietą nustatyti Panevėžio socialinių paslaugų centre, įstaigos kodas 300601541, buveinė A.Mackevičiaus g. 44A, Panevėžio m.
Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32,70 Eur (trisdešimt du eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo bei tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.