- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- e2YT-10696-841/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09243-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016-10-24 pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus.
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Taigi, pirmas reikalavimas yra, kad faktas turi turėti juridinę reikšmę. Šiuo atveju pareiškėjas prie pareiškimo yra pridėjęs 2009-11-04 Šiaulių miesto savivaldybės raštą Nr. S-2891-11 „Dėl bešeimininkio turto“, kuriuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija buvo informuota, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, neturi savininko. Taip Šiaulių miesto savivaldybė pradėjo turto pripažinimo bešeimininkių procedūrą. Kadangi minėtame rašte konstatuotas faktas, kad turtas yra bešeimininkis, jo buvusių šeimininkų ar gyventojų pavardžių tapatumo nustatymas neturėtų jokios juridinės reikšmės.
Pareiškėjui išaiškintina, kad esant pradėtai turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrai, įstatymas numato, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (LR CK 4.58 str. 1-2 dalys). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 Nutarimu Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ 3.2. punkte nustatyta, kad: bešeimininkis daiktas apskaitomas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu praneša mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija), informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą.
Iš paduodamo pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai jokios juridinės reikšmės neturės, esant pradėtai turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrai pagal vyriausybės nustatytą tvarką paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas nereikalingas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsniu, 290-292 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.