- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-655/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- B. S.
- Atsakovas
- B. S., J. S., V. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų B. S. firmos „RITIDA“ ir akcinės bendrovės-firmos „VITI“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. S. firmos „RITIDA“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei-firmai „VITI“ dėl įsiskolinimo už statybos darbus priteisimo ir atsakovo akcinės bendrovės-firmos „VITI“ priešieškinį ieškovui B. S. firmai „RITIDA“, atsakovams B. S., J. S., J. S. ir V. S. dėl statybos darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir uzufrukto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas B. S. firma „RITIDA“ 2008 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2006 m. spalio 10 d. sudarė su atsakovu AB „VITI“ statybos rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą atlikti hidroizoliacinės dangos įrengimo darbus – pakloti EPDM hidroizoliacinę dangą 3 393 kv. m. plote objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Danga buvo klojama virš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, įrengiant jos stogą. Pagal techninius reikalavimus tam, kad būtų tinkamai įrengta visa danga virš šios aikštelės ir į ją nepatektų drėgmė, ant ieškovo įrengiamos dangos atsakovas privalėjo įrengti kitus reikiamus stogo dangos sluoksnius (apsauginį sluoksnį, trinkelių dangą, drenažinę sistemą). Statybos rangos sutartyje numatyti darbai buvo atliekami trimis etapais; visi darbai užbaigti 2007 m. gruodžio 19 d. Pirmame etape ieškovas įrengė dangą 352 kv. m. plote; atsakovas šiuos darbus 2006 m. lapkričio 8 d. ir 2007 m. sausio 2 d. priėmimo–perdavimo aktais priėmė, jokių pretenzijų dėl jų nepareiškė bei sumokėjo ieškovui 13 679,45 Lt pagal pateiktas sąskaitas. Antrame etape ieškovas įrengė dangą 1 186,28 kv. m. plote; atsakovas darbus 2007 m. vasario 27 d. priėmimo–perdavimo aktu priėmė, jokių pretenzijų dėl jų nepareiškė bei sumokėjo ieškovui 46 101,31 Lt pagal pateiktą sąskaitą. Trečiame etape ieškovas įrengė dangą 1 989,72 kv. m. plote, atsakovas šiuos darbus 2007 m. lapkričio 27 d. ir 2007 m. gruodžio 19 d. priėmimo–perdavimo aktais priėmė, jokių pretenzijų dėl jų nepareiškė. Už šiuos darbus atsakovui buvo pateikta 2007 m. lapkričio 27 d. sąskaita 60 483,76 Lt sumai ir 2007 m. gruodžio 19 d. sąskaita 16 841,75 Lt sumai, viso 77 325,51 Lt sumai. Atsakovas pagal šias sąskaitas sumokėjo tik 54 000 Lt. Be to, ieškovas pagal 2007 m. vasario 27 d. defektinį aktą atliko antro etapo metu dalies įrengtos dangos remonto darbus, juos atsakovas priėmė 2007 m. balandžio 2 d. priėmimo–perdavimo aktu, nereiškė dėl darbų jokių pretenzijų, tačiau neapmokėjo už juos 2007 m. gruodžio 19 d. pateiktos sąskaitos 2 115,66 Lt sumai.
Ieškovas, remdamasis išdėstytu, prašė priteisti iš atsakovo 26 141,17 Lt dydžio skolą už statybos darbus, 1 630,50 Lt dydžio delspinigius, 1 340,61 Lt dydžio palūkanas ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „VITI“ 2009 m. sausio 30 d. pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, kad netrukus po ieškovo darbų pabaigos buvo pastebėta, jog požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje pro lubas sunkiasi vanduo, kaupiasi drėgmė. Šalims bendradarbiaujant, atsakovas išardė 243,09 kv. m. ploto trinkelių dangą. 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. gegužės 26 d. ir 2008 m. birželio 9 d. šalių sudarytuose aktuose nustatyta, kad įrengtoje hidroizoliacinėje dangoje gausu mechaninių pažeidimų, ankstesni dangos defektų šalinimo darbai buvo nekokybiški, danga netinkamai užsandarinta, nepritvirtinta mechaniškai prie cokolio. Nors ieškovas nustatytus defektus pašalino, bet vandens patekimas į automobilių stovėjimo aikštelę ir drėgmės kaupimasis nesiliovė. 2008 m. birželio 28 d. ieškovas sustabdė tolesnius defektų lokalizavimo bei šalinimo darbus. Atsakovo vienašališkai sudaryto 2008 m. rugsėjo 11 d. neatitikties akto Nr. 1 pagrindu atsakovas savarankiškai papildomai išardė 258 kv. m. ploto trinkelių dangą, nustatė naujus hidroizoliacinės dangos defektus, juos pašalino, taip pat pašalino šių defektų sukeltas neigiamas pasekmes automobilių stovėjimo aikštelėje; pašalinus dangos defektus, suremontuotose vietose vanduo nustojo sunktis į aikštelę. Nurodytos aplinkybės ir veiksmai buvo užfiksuoti vienašališkai atsakovo sudarytame 2008 m. lapkričio 25 d. neatitikties akte Nr. 2. Šiame akte, be kita ko, nurodyti tokie ieškovo atliktų statybos darbų trūkumai: hidroizoliacinės dangos lakštai sujungti nenaudojant klijavimo juostos, dėl to dauguma sujungimo vietų atsiklijavusios, po danga susikaupusi drėgmė; lopai užlopytose dangos vietose atsiklijavę, po jais susikaupusi drėgmė; danga prie cokolio priklijuota, bet nepritvirtinta mechaniškai, vietomis nenupjautas dangos likutis; rasta mechaninių dangos pažeidimų; danga patiesta ant pilnai neišvalyto pagrindo, be to, patiesta tiesiai ant jo, nors šis pagrindas savaime yra nepakankamai lygus. Nepriklausomo specialisto Donato Raudonio 2008 m. gruodžio 29 d. išvadoje iš esmės konstatuota, kad ieškovo įrengta hidroizoliacinė danga yra netinkama, nes skirta tik stogams, atlaikantiems minimalias apkrovas, o ne nuolatinį žmonių ir automobilių judėjimą, automobilių stovėjimą, kad ši danga sumontuota netinkamai (buvo būtina betoninį pagrindą padengti apsauginiu geotekstilės sluoksniu, nuo pagrindo pašalinti statybinių šiukšlių likučius, dangos lakštų siūles suklijuoti juosta, virš dangos pakloti apšiltinimo sluoksnį). Atsakovo teigimu, jo išlaidos lokalizuojant ir šalinant hidroizoliacinės dangos defektus bei likviduojant su jais susijusias neigiamas pasekmes siekia 158 605,51 Lt. Atsakovas 2010 m. sausio 6 d. patikslintame priešieškinyje nurodė, kad 2009 m. rugsėjo mėn. buvo vėl pastebėtas vandens prasisunkimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Siekdamas nustatyti vandens patekimo priežastis ir vietas, atsakovas išardė 223,7 kv. m. ploto trinkelių dangą, nustatė naujus hidroizoliacinės dangos pažeidimus ir juos pašalino; tai užfiksuota 2009 m. lapkričio 5 d. neatitikties akte Nr. 3. Suremontuotose vietose vanduo nebesisunkia. Šiuo atveju atsakovas patyrė 26 302,84 Lt išlaidų, todėl visos išlaidos dėl ieškovo darbų defektų siekia 184 908,35 Lt. Kadangi, atsakovo nuomone, ieškovas turi teisę tik į 13 083,05 Lt dydžio atlyginimą už atliktus darbus, ši suma įskaitytina į nurodytas atsakovo išlaidas. Atsakovas taip pat nurodė, kad po to, kai tapo aišku, jog atsakovas pareikš priešieškinį, ieškovo savininkas B. S. ir jo sutuoktinė J. S. 2008 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartimi perleido jiems nuosavybės teise priklausantį butą savo dukroms J. S. ir V. S. bei tapo šio turto uzufruktoriais. Šis sandoris atitinka visas actio Pauliana sąlygas, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu.
Atsakovas, remdamasis išdėstytu, prašė: 1) priteisti iš ieškovo 171 825,30 Lt statybos darbų defektų šalinimo išlaidų ir 15,21 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 2) pripažinti 2008 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, panaikinti atsakovams B. S. ir J. S. nustatytą uzufruktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 13 083,05 Lt skolos, 941,40 Lt delspinigių, 774 Lt palūkanų, dalį bylinėjimosi išlaidų ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus specialistų Kristinos Stakun ir D. Raudonio aktus, teismo paskirtos ekspertizės išvadas, šalių pasitelktų antstolių konstatuotas faktines aplinkybes, byloje esančias nuotraukas, nagrinėjo šalių nurodytas galimas vandens patekimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę priežastis. Teismas, tirdamas aplinkybę, kad hidroizoliacinės dangos sandūros suklijuotos nenaudojant klijavimo juostos, pažymėjo, jog šį faktą patvirtina byloje esančios nuotraukos, D. Raudonio išvada. Dangos gamintojas nurodo, kad dangos lakštai tarpusavyje gali būti jungiami tik naudojant klijavimo juostą. Nors ieškovas teigia naudojęs tokią juostą, ir ji iš tiesų matoma vienoje iš nuotraukų, tačiau, nagrinėjant kitas nuotraukas, negalima pripažinti, kad dangos lakštus ieškovas jungė tik klijavimo juosta. Teismas pažymėjo, kad iš dalies dėl tokio netinkamo sujungimo būdo lakštų sandūra buvo nepatikima. Teismas, remdamasis ekspertizės išvadomis, hidroizoliacinės dangos įrengimo aprašymu, atmetė atsakovo prielaidą, kad mechaniniai įrengtos dangos pažeidimai galėjo atsirasti dėl to, jog, klojant dangą ant betoninio pagrindo, nebuvo panaudotas apsauginis geotekstilės sluoksnis. Teismas taip pat nesutiko su atsakovo prielaida, kad mechaniniai hidroizoliacinės dangos pažeidimai galėjo atsirasti dėl nuo betoninio pagrindo nepašalintų statybinių šiukšlių likučių. Nei viename iš šalių pasirašytų aktų nebuvo nurodyta, kad po įrengta danga yra neišvalytų šiukšlių, nors tai neabejotinai turėjo būti pastebėta tiek priimant darbų rezultatą, tiek apžiūrint defektų vietas. Nuotraukose taip pat nematyti, kad po hidroizoliacine danga būtų neišvalytų šiukšlių, kurios galėtų turėti įtakos mechaninių dangos pažeidimų atsiradimui. Teismas nurodė, kad hidroizoliacinės dangos mechaniškas nepritvirtinimas prie cokolio nurodytas abiejų šalių pasirašytame akte, taip pat sutiko su ekspertizės išvada, jog ieškovo pasirinktas dangos perimetrinio tvirtinimo būdas klijuojant neatitinka gamintojo rekomendacijų. Tačiau teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog dėl tokio tvirtinimo būtų atsiradusios dangos deformacijos, taip pat sutiko su ekspertizės išvada, jog šis defektas nebuvo vandens patekimo į pastato konstrukcijas ir patalpas priežastimi. Teismas, vertindamas hidroizoliacinės dangos netinkamą užsandarinimą tose vietose, kur elektros laidai ir vamzdžiai iškišti per dangą, nagrinėdamas pateiktas nuotraukas, padarė išvadą, kad labiau tikėtina ieškovo nurodyta aplinkybė, jog danga buvo klojama iki vamzdžių išvedimo į paviršių. Todėl toks defektas negali būti vertinamas kaip netinkamai ieškovo atliktas darbas. Teismas taip pat sutiko su ekspertizės išvada, kad, esant aptariamiems defektams, vanduo skverbtųsi tik toje vietoje, kur netinkamai atlikta vamzdžio ar elektros laidų hidroizoliacija, o vandens prasiskverbimo visoje aikštelėje nebūtų. Todėl šis defektas gali būti tik nežymios dalies vandens prasiskverbimo į konstrukcijas ir aikštelės patalpas priežastimi. Teismas, aiškindamasis aplinkybę, kad hidroizoliacinė danga galėjo būti pažeista mechaniškai po jos įrengimo atliekant kitus statybos darbus, nurodė, jog mechaniniai dangos pažeidimai buvo fiksuojami visuose defektų nustatymo aktuose, protokoluose bei raštuose. Statybos rangos sutartimi atsakovas įsipareigojo saugoti įrengtą hidroizoliacinę dangą nuo mechaninių ir cheminių pažeidimų, apie tai atsakovas buvo įspėtas ir ieškovo padarytu įrašu statybos darbų žurnale. Faktą, kad danga buvo pažeidinėjama, patvirtina 2007 m. vasario 27 d. aktai, iš kurių matyti, jog dar neužbaigus įrengti dangos, ji jau buvo taisoma, nes buvo nuolat pažeidžiama mechaniškai ir chemiškai atliekant kitus statybos darbus. Ieškovas nurodė, kad paklota hidroizoliacinė danga beveik metus laiko nebuvo apsaugota apsauginiu sluoksniu, už kurio įrengimą buvo atsakingas atsakovas. Teismas taip pat padarė išvadą, kad mechaniniai dangos pažeidimai galėjo būti akivaizdžiai nustatyti darbų perdavimo–priėmimo metu, tačiau tokių pretenzijų nebuvo užfiksuota. Tuo remdamasis, teismas konstatavo, kad, nepaisant ieškovo nurodymų ir rekomendacijų, įrengta hidroizoliacinė danga buvo pažeidinėjama mechaniškai, ir toks pažeidimas galėjo būti vandens prasiskverbimo į pastato konstrukcijas ir automobilių stovėjimo aikštelę priežastimi. Teismas, vertindamas specialistės Kristinos Stakun išvadoje nustatytas aplinkybes apie netinkamai įrengtą vandens nuvedimą nuo automobilių požeminės aikštelės stogo, žiemą nuo jo nevalomo sniego, netinkamą palanginį apskardinimą, nurodė, kad iš kartu su šia išvada pateiktų nuotraukų matyti, jog drenažiniai latakai yra suskaldyti, netinkamai suformuotas trinkelių nuolydis. Teismo ekspertizės išvadoje pažymėta, kad, esant suskaldytiems drenažiniams latakams ir netinkamai suformuotam trinkelių nuolydžiui, neatliekama pagrindinė vandens nuvedimo sistemos funkcija. Tokiu atveju ant hidroizoliacinės dangos patenka žymiai didesni vandens kiekiai ir žymiai ilgesnį laiką ant jos laikosi. Ieškovo įrengtai hidroizoliacijai yra keliami reikalavimai nepraleisti vandens tik tuo atveju, kai vanduo nuo aikštelės stogo yra tinkamai nuvedamas (nėra keliami tokie reikalavimai kaip baseinų hidroizoliacijai). Ilgą laiką nepašalintas nuo aikštelės stogo vanduo per hidroizoliacinės dangos lakštų sujungimo siūles gali prasiskverbti į pastato konstrukcijas ir patalpas net ir nesant kitų pažeidimų šioje dangoje. Teismas pažymėjo, kad vandens prasiskverbimas į patalpas ir konstrukcijas objekte buvo fiksuojamas ne tik pavasarinio polaidžio metu, todėl šis defektas galėjo būti papildoma vandens patekimo į pastato konstrukcijas ir patalpas priežastimi, įskaitant ir tą aplinkybę, kad nėra palanginių skardų arba jos neįleistos į sieną, dėl to per plyšius lietaus metu ir tirpstant sniegui vanduo gali patekti į statinio vidų. Teismas atmetė atsakovo prielaidas, kad ieškovo įrengta hidroizoliacinė danga yra netinkama. Specialistės K. Stakun išvados papildyme tirtas dangos atsparumas ir nurodyta, kad ji atlaiko projektines apkrovas. Hidroizoliacinės dangos gamintojas nenurodo, kad dangos nebūtų galima naudoti ten, kur ją veiktų apkrovos; įrengiant šią dangą terasose ar aikštelėse, kur yra nuolatinis automobilių eismas, reikia pasirinkti tinkamą įrengimo sistemą, t. y. numatyti tinkamus dangos apsauginius sluoksnius. Nagrinėjamu atveju virš ieškovo paklotos hidroizoliacinės dangos buvo paklotas geotekstilės sluoksnis, akmens dulkių ir trinkelių danga; juos įrengė atsakovas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad požeminės automobilių stovėjimo aikštelės hidroizoliacijos įrengimui buvo parinkta tinkama hidroizoliacinė danga. Teismas taip pat konstatavo, kad, šalinant dangos pažeidimus, buvo netinkamai priklijuoti dangos lopai. Neatitikties akte Nr. 2 nurodyta, kad užlopytose dangos vietose lopai yra atsiklijavę. Specialisto D. Raudonio išvadoje pažymėta, kad, ieškovui šalinant hidroizoliacinės dangos pažeidimus ir defektus, pažeistos vietos buvo klijuojamos ant drėgnos dangos, todėl lopai buvo blogai prisiklijavę. Labiausiai tikėtina, kad, klijuojant lopus, kaip ir klijuojant dangos lakštus, nebuvo panaudota klijavimo juosta, dėl to lopas nebuvo taip tvirtai priklijuotas, kaip būtų tada, jei klijavimo juosta būtų panaudota. Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertizės akte nurodytos tokios priežastys, lemiančios drėgmės kaupimąsi požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje: pirma, netinkamas hidroizoliacinės dangos sandūrų sujungimas; antra, mechaninis hidroizoliacinės dangos pažeidimas po jos įrengimo atliekant kitus statybos darbus; trečia, netinkamas vandens nuvedimo nuo aikštelės stogo įrengimas (suskaldyti drenažiniai latakai, netinkamai suformuotas trinkelių nuolydis). Akte konstatuota, kad bet kuri iš šių trijų priežasčių yra pakankama, kad atsirastų vandens pratekėjimas. Teismas, įvertindamas aukščiau išdėstytą, padarė išvadą, kad ieškovas dalį hidroizoliacijos įrengimo darbų atliko netinkamai – netinkamai suklijuotos hidroizoliacinės dangos sandūros, danga prie cokolio nepritvirtinta mechaniškai. Teismo nuomone, tai sudaro pagrindą sumažinti ieškovo prašomą priteisti statybos darbų kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 str. 1, 3 d.). Tuo tarpu delspinigiai ir palūkanos mažintinos atsižvelgiant į atsakovo prašomą taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas, vertindamas atsakovo priešieškinio reikalavimą atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro ieškovo atliktų darbų trūkumų per garantinį laikotarpį šalinimo išlaidos, atsižvelgė į minėtą teismo ekspertizės išvadą, kad drėgmės kaupimąsi automobilių stovėjimo aikštelėje lemia trys priežastys ir bet kuri iš jų yra pakankama vandens pratekėjimui atsirasti. Kadangi drėgmės kaupimasis ir vandens pratekėjimas į aikštelę vyksta iki šiol, teismas nurodė neturintis pagrindo pripažinti atsakovo pateiktų išlaidų pagal lokalines sąmatas pagrįstomis. Tuo remdamasis teismas priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovas B. S. firma „RITIDA“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė CK 6.662 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią paslėptų darbų trūkumų nustatymą po darbų priėmimo. Ieškovui perduodant darbus atsakovas galėjo įsitikinti darbų kokybe, padaryti pastabas darbų priėmimo–perdavimo aktuose. Taikydamas šia normą, teismas nepagrįstai vadovavosi specialistų išvadomis, nes jos padarytos po to, kai atsakovas priėmė įrengtą dangą ir jos nesaugojo. Specialisto D. Raudonio išvada yra šališka, nes šis asmuo dirbo pas atsakovą. Be to, nei šis asmuo, nei atsakovo pasitelkta antstolė nepateikė reikiamų dokumentų, patvirtinančių kvalifikaciją atlikti tokio pobūdžio tyrimus.
2. Teismas negalėjo besąlygiškai remtis teismo ekspertizės išvada bei turėjo nustatinėti ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 218 str.). Ekspertas neteisingai įvertino kai kurių ieškovo darbų kokybę, taikytas technologijas ir statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
3. Teismo išvados dėl hidroizoliacinės dangos mechaninio nepritvirtinimo prie cokolio yra nepagrįstos, prieštaringos, padarytos remiantis netinkamais įrodymais. Neatsižvelgta, kad danga įrenginėta tuo metu, kai cokolio apšiltinimo darbai jau buvo baigti. Hidroizoliacinės dangos gamintojas nėra pateikęs rekomendaciją dėl dangos tvirtinimo prie polistireninio putplasčiu apšiltinos cokolio dalies, tačiau pagal kompetentingos institucijos patvirtintas ieškovo statybos taisykles, esant apšiltintam cokolio paviršiui, danga prie cokolio tvirtinama ne mechaniškai; šios taisyklės yra privalomas normatyvinis statybos techninis dokumentas. Be to, mechaninis tvirtinimas būtų pažeidęs po apšiltinimu esantį garo izoliacinį sluoksnį. Atsakovas apžiūrėjo aptariamus ieškovo darbus, juos priėmė be pastabų, todėl nebuvo negalima remtis CK 6.662 straipsnio 4 dalimi ir mažinti darbų kainos. Virš cokolio įrengtos ieškovo dangos pats atsakovas toliau klijavo apdailines plyteles.
4. Teismas nepagrįstai sprendė neturintis pagrindo pripažinti, kad ieškovas hidroizoliacinės dangos lakštus jungė tik klijavimo juosta. Tokia teismo ir ekspertizės išvada padaryta tik pagal byloje esančias nuotraukas, kuriose neatsispindi išsami informacija dėl dangos sandūrų įrengimo. Hidroizoliacinės dangos lakštai įrengiant dangą buvo klijuojami lipnia juosta, kaip tą numato dangos gamintojas bei buvo nurodyta ieškovo techniniame sprendime. Tuo tarpu dangos remonto metu specialiais gamintojo klijais buvo klijuojami dangos lopai, kaip tai taipogi numato gamintojas ir yra nustatyta kompetentingos institucijos patvirtintose ieškovo statybos taisyklėse. Daugumoje byloje esančių nuotraukų buvo užfiksuoti būtent dangos lopai, tačiau nei ekspertizės akte, nei sprendime tai neįvertinta. Specialistės K. Stakun išvada patvirtina, kad dangos lakštai buvo suklijuoti lipnia juosta; ši specialistė dangą apžiūrėjo jos atidengimo metu.
Atsakovas AB „VITI“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai ir tenkinti priešieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui delspinigius ir palūkanas. 2007 m. gruodžio 19 d. sąskaitoje 16 841,75 Lt sumai nurodyta, kad apmokėtina suma yra tik 3 783,63 Lt. Tai pažymėta ir šios sąskaitos pagrindu esančiame atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte, tokią aplinkybę pripažino ir pats ieškovas. Todėl faktinė atsakovo skola už ieškovo atliktus darbus sudaro 13 083,05 Lt, ir teismas pagrįstai tik tokią sumą ir priteisė. Delspinigiai ir palūkanos priteisti nepagrįstai, nes: skaičiuoti nuo paankstintos datos ir padidintos skolos sumos; reikalavimui dėl delspinigių turėjo būti taikoma ieškinio senatis; delspinigiai ir palūkanos negali būti priteisiami kartu (CK 6.258 str. 2 d.); atsakovas buvo pagrįstai sustabdęs savo priešpriešinės prievolės atsiskaityti vykdymą, todėl po šio momento delspinigiai ir palūkanos negalėjo būti skaičiuojami.
2. Teismas privalėjo įvertinti, kad statybos rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo vykdyti darbų techninę priežiūrą, taip pat parengti darbo projektą. Ieškovui neparengus darbo projekto, nepateikus jokios techninės informacijos apie hidroizoliacinę dangą, atsakovas neturėjo sutartinės pareigos ir realios galimybės kontroliuoti ieškovo atliekamų darbų. Dėl šių priežasčių teismas turėjo vertinti ieškovo atsakomybę kaip rangovo, techninio prižiūrėtojo bei darbo projekto rengėjo, o ne vien kaip rangovo.
3. Teismo ekspertizė atlikta ekspertui nesilaikant ginčo objekte, išvados paremtos prieštaringais bylos duomenimis, jos daugiausia atspindi tik eksperto nuomonę:
3.1. Ekspertas nepagrįstai sprendė, kad prielaida, jog mechaniniai dangos pažeidimai galėjo atsirasti dėl ant gelžbetonio plokščių nepatiesto apsauginio geotekstilės sluoksniu, yra nepagrįsta, nes šių plokščių paviršius savaime yra pakankamai lygus. Ekspertas pats neapžiūrėjo plokščių paviršiaus, o faktinės aplinkybės patvirtina, kad realiai šis paviršius yra nelygus. Tai konstatavo ir specialistas D. Raudonis, tiesiogiai dalyvavęs vertinant aptariamą pagrindą.
3.2. Eksperto išvada, kad žymiau labiau tikėtina, jog prielaida apie mechaninius dangos pažeidimus galėjo atsirasti dėl nuo betoninio pagrindo nepašalintų statybinių šiukšlių likučių, yra nepagrįsta, paremta ne specialiomis žiniomis, o subjektyviu įrodymų vertinimu, kas yra teismo prerogatyva. Šiukšlių likučių buvimą konstatavo specialistas D. Raudonis.
3.3. Ekspertas nepagrįstai sprendė, kad netinkamas hidroizoliacinės dangos tvirtinimas prie cokolio nebuvo vandens patekimo į aikštelę priežastimi. Priešingai, šis defektas, kaip konstatuota neatitikties aktuose Nr. 1, 2, sudaro prielaidas vandens prasisunkimui po hidroizoliacine danga. Nors šis trūkumas savo neigiamų pasekmių mastu yra menkesnis, tačiau taip pat turi būti įvertintas.
3.4. Eksperto išvada, kad hidroizoliacinė danga mechaniškai buvo pažeista po dangos įrengimo atliekant kitus darbus, yra nepagrįsta. Priimant darbus, danga buvo padengta balastu, už kurio parinkimą ir įrengimą buvo atsakingas ieškovas, todėl atsakovas dangos trūkumų negalėjo matyti (paslėpti trūkumai). Tuo tarpu esant įrengtam balastui kitų statybos darbų vykdymas šalia hidroizoliacinės dangos įrengimo vietos negalėjo įtakoti jos mechaninių pažeidimų.
3.5. Ekspertas nepagrįstai sprendė, kad buvo netinkamai įrengta vandens nuvedimo nuo automobilių stovėjimo aikštelės stogo sistema. Ekspertas objekte nesilankė, o specialistė K. Stakun suskaldytų drenažinių latakų faktą konstatavo tuo metu, kai atsakovas vykdė hidroizoliacinės dangos defektų šalinimo darbus, kai buvo ardomos trinkelės ir latakai, dėl ko ardymo metu jie buvo pažeisti. Kitas vertus, daugiabučių namų komplekso pripažinimas tinkamu naudoti reiškia, kad netinkamas trinkelių nuolydis nebuvo nustatytas. Be to, jei hidroizoliacinė danga būtų buvusi sandari, vandens kaupimasis jos sandarumui įtakos nebūtų turėjęs.
4. Ieškovo įrengta hidroizoliacinė danga nagrinėjamu atveju nebuvo tinkama, nes ji nėra skirta stogams, ant kurių vyksta nuolatinis žmonių ir automobilių judėjimas, statomi automobiliai.
5. Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad drėgmės kaupimasis ir pratekėjimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę vyksta iki šiol, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovo išlaidų pagal lokalines sąmatas pagrįstomis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad defektai buvo konstatuojami vis skirtinguose objekto plotuose, po defektų pašalinimo tuose plotuose vandens prasisunkimas į aikštelę buvo sustabdytas. Vandens pratekėjimo nepastebėta jau dveji metai.
6. Teismas nepasisakė dėl reikalavimų pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį ir panaikinti uzufruktą. Tenkinant reikalavimą dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo, tenkinti ir šie reikalavimai.
7. Teismas nepagrįstai paskirstė ekspertizės išlaidas šalims, nes ekspertizė paskirta teismo iniciatyva po to, kai atsakovas jos skyrimo atsisakė (CPK 90 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas AB „VITI“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą tais pačiais argumentais, kuriais grindžiamas atsakovo skundas.
Šalies argumentai
Ieškovas B. S. firma „RITIDA“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Ieškovas yra pateikęs atsakovui sąskaitų iš viso 139 221,93 Lt sumai. Dalį mokėjimų atsakovas atliko avansu, šios sumos buvo įskaičiuotos į atsakovo mokėtinas sumas. Viso atsakovas yra sumokėjęs 113 080,76 Lt, todėl liko skolingas 26 141,17 Lt. Priešingai nei teigia atsakovas, teismas nekonstatavo, kad atsakovo skola siekia tik 13 083,05 Lt. Ieškinio senatis reikalavimui priteisti netesybas sprendime pritaikyta teisingai. Atsakovo nurodoma CK 6.258 straipsnio 2 dalis reglamentuoja netesybų ir nuostolių santykį, o dėl palūkanų nepasisako; palūkanos nėra netesybos. Atsakovo nurodomas mokėjimo pareigos sustabdymas buvo nepagrįstas, nes ieškovas tinkamai atliko savo darbus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pagal statybos rangos sutartį ieškovas privalėjo paruošti darbo projektą. Ieškovas įsipareigojo paruošti ne darbo projektą, o projektinį techninį sprendimą pagal hidroizoliacinės dangos gamintojo technologiją; tai ieškovas ir padarė. Ieškovui parengti darbo projekto neleido ir statybas reglamentuojantys teisės aktai – darbo projektą rengia projektuotojas, parengęs techninį projektą. Byloje yra atsakovo pateiktas darbo projektas, kurį rengė atsakovo samdyti asmenys. Projektavimo sutartis darbo projektui parengti su ieškovu nebuvo sudaryta.
3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas įsipareigojo vykdyti darbų techninę priežiūrą. Sutartimi ieškovas įsipareigojo užtikrinti nuolatinę darbo kokybės ir atitikimo hidroizoliacinės dangos gamintojo standartams priežiūrą tik dangos montavimo metu. Techninės priežiūros ieškovas ne tik kad neprivalėjo vykdyti, bet pagal statybas reglamentuojančius teisės aktus net negalėjo vykdyti – statinio statybos techninį prižiūrėtoją skiria statinio statytojas, techninio prižiūrėtojo veikla prasideda sudarius techninės priežiūros sutartį, tokią sutartį draudžiama sudaryti su statinio statybos rangovu.
4. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovo darbų defektai paaiškėjo tik tada, kai paklota hidroizoliacinė danga buvo pradėta eksploatuoti, todėl atsakovas pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį gali remtis paslėptų trūkumų faktu, kad priimant darbus danga buvo užklota balastu. Priešingai, priimant ieškovo darbus danga niekuo nebuvo uždengta, tai konstatuota ir 2007 m. vasario 27 d. akte. Atsakovas jokių pretenzijų dėl darbų kokybės jų priėmimo metu nepareiškė, todėl trūkumų faktu negali remtis (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Atsakovo nurodyti hidroizoliacinės dangos trūkumai atsirado po jos priėmimo dėl netinkamo dangos naudojimo, kitų atsakovo ar jo samdytų asmenų kaltų veiksmų, todėl ieškovas už juos neatsako (CK 6.697 str. 3 d.).
Atsakovai pagal priešieškinį B. S., J. S., J. S. ir V. S. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.
Šie asmenys pažymi, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu jokie reikalavimai jiems nebuvo pareikšti, jų su atsakovu nesiejo jokie turtiniai santykiai. Atsakovas šio sandorio sudarymo metu nebuvo ir ieškovo kreditorius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl šalių įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį
Tinkamam ginčo išsprendimui visų pirma būtina nustatyti šalių įsipareigojimus pagal sudarytą statybos rangos sutartį.
Sutarties 1, 2.2 punktai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turėjo įrengti tik hidroizoliacinę dangą, bet ne atsakovo apeliaciniame skunde nurodomus kai kuriuos kitus požeminės automobilių stovėjimo aikštelės stogo elementus. Tokią išvadą patvirtina tiek statybos rangos sutarties priedais esančios sąmatos, kuriose nurodytas tik dangos kiekis ir kaina (t. 4, b. l. 117-120), tiek ieškovo pagal sutartį parengtas projektinis techninis sprendimas (t. 6, b. l. 40-48). Kokie papildomi darbai buvo būtinu norint įrengti tinkamą aikštelės stogą, nurodyta atsakovo pateiktame projekto konstrukcinės dalies ištrauka įvardiname dokumente (t. 4, b. l. 98), tačiau tokie darbai pagal šalių sudarytą sutartį neturėjo būti atliekami. Remiantis išdėstytu, atmetami atsakovo argumentai, kad ieškovas turėjo parinkti virš paklotos hidroizoliacinės dangos įrengtiną taip vadinamą balastą ir jį įrengti, kad tokius darbus ieškovas atliko.
Sutarties 1.2 punkte numatyta ieškovo pareiga užtikrinti nuolatinę darbo kokybės ir atitikimo hidroizoliacinės dangos gamintojo standartams priežiūrą montavimo metu negali būti suprantama taip, kad ieškovas įsipareigojo vykdyti statybos techninio prižiūrėtojo funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį statinio statybos techninį prižiūrėtoją teisės aktų nustatyta tvarka skiria (samdo) statinio statytojas (užsakovas). Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – tai architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę (Statybos įstatymo 2 str. 51 d.). Pagal Statybos techninio reglamento 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 22 punktą draudžiama sudaryti sutartį techninei priežiūrai atlikti su to statinio statybos rangovu ar jo struktūroje dirbančiais fiziniais asmenimis. Remiantis tuo, atmetamas atsakovo argumentas, kad teismas turėjo pasisakyti ir dėl ieškovo, kaip techninio prižiūrėtojo, atsakomybės.
Sutarties 2.1 punkte nurodytas projektinis techninis sprendimas pagal hidroizoliacinės dangos gamintojo technologiją, kurį įsipareigojo parengti ieškovas, negali būti sutapatinamas su darbo projektu, kaip kad teigiama atsakovo skunde. Pagal statybos techninio reglamento 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (2006 m. gegužės 30 d. redakcija) 6.10 punktą statinio darbo projektas – tai statinio projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai; pagal 11, 20 punktus darbo projektą rengia projektuotojas, parengęs techninį projektą. Akivaizdu, kad ieškovas nėra atsakovo statinio techninio projekto rengėjas. Iš atsakovo pateiktame projekto konstrukcinės dalies ištrauka įvardintame dokumente, rengtame L. Balsienės (t. 4, b. l. 98), esančių žodžių „etapas: DB“ galima spręsti, kad tai ir yra darbo projekto dalis. Pažymėtina, kad atsakovas iki ginčo kilimo niekuomet nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl darbo projekto parengimo ir pateikimo. Tuo tarpu aptariamame sutarties punkte minimas projektinis techninis sprendimas yra parengtas (t. 6, b. l. 40-48). Remiantis išdėstytu, atmetamas atsakovo teiginys, kad teismas turėjo pasisakyti ir dėl ieškovo, kaip darbo projekto rengėjo, atsakomybės. Kartu nepagrįstu pripažįstamas ir argumentas, kad ieškovas nepateikė atsakovui jokios techninės informacijos apie hidroizoliacinę dangą, – tai padaryta minėtame projektiniame techniniame sprendime.
Vertinant atsakovo įsipareigojimus pagal statybos rangos sutartį, būtina pažymėti, kad atsakovas prisėmė pareigą saugoti ieškovo įrengtą hidroizoliacinę dangą nuo mechaninių ir cheminių pažeidimų (2.10 p.), nevykdyti jokių darbų ant montuojamos ar sumontuotos dangos, kol ieškovo darbai nebus perduoti pagal priėmimo–perdavimo aktą (2.8 p.). Pažymėtina, kad pagal CK 6.682 straipsnio 1 dalį statybos objekto ar jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka užsakovui po šio objekto ar jo dalies priėmimo. Sutarties 2.4 punkte taip pat įtvirtinta nuostata, kad ieškovas neatsako už atsakovo įrengtos drenažinės sistemos ir apšiltinimo medžiagų įrengimą ir kokybę.
Dėl ieškovo atliktų statybos darbų trūkumų
Šalys ieškovo pagal sutartį atliktų statybos darbų kokybę kilus nesutarimams dėl vandens patekimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir drėgmės kaupimosi fiksavo tarpusavio pasirašytais aktais (t. 4, b. l. 41, 43-50, 145), vienašališkai sudarytais aktais (t. 5, b. l. 63-82, 187-190), taip pat pasitelkdamos specialistus (t. 5, b. l. 83-96; t. 6, b. l. 2-89, 131-133), antstolius faktinėms aplinkybėms konstatuoti (t. 4, b. l. 78-83; t. 5, b. l. 21-25, 139-147, 151-154). Siekiant išsiaiškinti, ar ieškovas darbus atliko tinkamai, kas lemia drėgmės kaupimąsi automobilių stovėjimo aikštelėje, bylos nagrinėjimo metu buvo skirta teismo ekspertizė (t. 7, b. l. 2-123). Šalys nesutiko su viena kitos argumentais, pasitelktų specialistų tyrimais, taip pat ginčijo kai kurias ekspertizės išvadas.
CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau nesutikimas su ja turi būti motyvuojamas.
Vertinant byloje esančių įrodymų įrodomąją reikšmę, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo pateikti neatitikties aktai Nr. 1, 2, 3 (t. 6, b. l. 63-82, 187-190) yra sudaryti vienašališkai ir tik po to, kai ginčas persikėlė į teismą (t. 4, b. l. 2). Specialisto D. Raudonio ryšiai su atsakovu taip pat nėra visiškai aiškūs, nes dar iki tyrimo atlikimo šis asmuo kai kuriuose atsakovo su ieškovu sudarytuose aktuose (t. 4, b. l. 41, 43, 44) pasirašydavo kaip techninės priežiūros vadovas. Tuo tarpu tam tikrų abejonių teismo ekspertizės išvadų pagrįstumu gali kelti aplinkybė, kad ekspertas nesilankė tiriamame objekte, o rėmėsi byloje surinkta informacija (tai ekspertas motyvavo aplinkybe, kad ieškovo atliktų statybos darbų trūkumai tyrimo metu yra ištaisyti (t. 7, b. l. 12)). Nepaisant nurodyto, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kad padarytos išvados dėl darbų kokybės aiškiai neatitiktų tikrosios situacijos.
Sprendžiant šalių ginčą, didelę reikšmę turi sutartų darbų priėmimo–perdavimo aktai, taip pat įstatyminis reglamentavimas, suteikiantis šiems aktams tam tikrą teisinę galią. Pažymėtina, kad visi ieškovo atlikti darbai atsakovo buvo priimti, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ar kitokių pastabų priėmimo–perdavimo aktuose neužfiksuota (t. 4, b. l. 122, 125, 128, 133, 135, 139, 140, 143). Pagal CK tuo atveju, kai po rangovo atliktų darbų priėmimo be pastabų paaiškėja šių darbų trūkumai, užsakovo teisės ir jų gynimas priklauso nuo to, ar darbų trūkumai buvo akivaizdūs ir dėl to galėjo būti nustatyti juos priimant, ar šie trūkumai buvo paslėpti ir dėl to negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus (6.664 str. 2 d., 6.662 str. 2, 3, 4 d.). Jeigu trūkumai buvo akivaizdūs, užsakovas teisės remtis trūkumų faktu netenka, jeigu jie buvo paslėpti – užsakovas tokią teisę išlaiko. Darbų priėmimo–perdavimo aktai gali būti reikšmingi ir tuo aspektu, kad akivaizdžių trūkumų neužfiksavimas aktuose gali suponuoti išvadą, jog tokių trūkumų tuo metu iš tiesų nebuvo, nes, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, nei vienas protingas asmuo nerizikuotų priimti darbus be pastabų esant akivaizdiems jų trūkumams.
Aukščiau jau buvo konstatuota, kad ieškovas statybos rangos sutartimi įsipareigojo pakloti tik hidroizoliacinę dangą ir neturėjo virš jos įrenginėti kitų automobilių stovėjimo aikštelės stogo elementų. Faktą, kad ieškovas atliktus darbus atsakovui perduodavo dangos jų neuždengus kitomis statybinėmis medžiagomis, patvirtina tiek minėtas atsakovo sutartinis įsipareigojimas nevykdyti jokių darbų ant montuojamos ar sumontuotos dangos tol, kol ieškovo atlikti darbai nebus neperduoti pagal priėmimo–perdavimo aktus, tiek 2007 m. gruodžio 17 d. šalių pasirašyti aktai (t. 4, b. l. 130, 142), kuriuose užfiksuoti mechaniniai ir cheminiai dangos pažeidimai. Taigi atsakovas ne tik turėjo galimybę patikrinti perduodamų darbų kokybę, bet ir privalėjo tai padaryti. Remiantis tuo, priešingi atsakovo skundo argumentai atmetami.
Apeliantas ieškovo darbų trūkumus sieja su dviem esminiais momentais: pirma, netinkamos hidroizoliacinės dangos parinkimu (danga netinka nagrinėjamos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės stogui), antra, netinkamu dangos įrengimu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizės išvadomis, atmetė atsakovo prielaidą apie netinkamą dangą. Nors atsakovas nesutinka su tokiu teismo vertinimu, jokių motyvų, pagrindžiančių šios sprendimo dalies nepagrįstumą ir neteisėtumą, nepateikia – skunde tik pakartojami ankstesni teiginiai. Tai neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų (CPK 306 str. 1 d. 4 p.). Kolegija sutinka su aptariama teismo pozicija ir, remdamasi nurodytu, dėl šių atsakovo teiginių plačiau nepasisako.
Apelianto skunde nurodomi ieškovo darbų trūkumai – statybinių šiukšlių nepašalinimas prieš dengiant hidroizoliacinę dangą, netinkamas dangos užsandarinimas vietose, kur iš dangos iškišti elektros laidai ir vamzdžiai, mechaniniai dangos pažeidimai – savo esme yra akivaizdūs trūkumai, kurie galėjo būti nustatyti priimant darbus. Be to, atskirai pažymėtina, kad faktą, jog danga buvo pažeista ne ieškovo, o po atliktų darbų perdavimo atsakovui, aiškiai patvirtina aplinkybės, kad ieškovas taisė šiuos trūkumus ir už tokius darbus reikalavo apmokėjimo, o atsakovas šio reikalavimo neginčijo (t. 4, b. l. 130, 131, 142-144, 152). Ieškovo įrengtos dangos neapsaugojimą ir pažeidinėjimą aiškiai patvirtina ir ieškovo pateiktos nuotraukos (t. 5, b. l. 15-20), prie 2008 m. rugsėjo 17 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavo protokolo pridėtos nuotraukos (t. 5, b. l. 21-25), taip pat su specialistės K. Stakun išvada pateiktos nuotraukos (t. 6, b. l. 10-15). Statybinių šiukšlių nepašalinimas fiksuotas tik atsakovo vienašališkai sudarytuose neatitikties aktuose ir specialisto D. Raudonio išvadoje; tokių trūkumų šalių kartu sudarytuose aktuose nenurodyta (t. 4, b. l. 43-50, 64). Remiantis išdėstytu, aptartos aplinkybės negali būti laikomos ieškovo darbų trūkumais arba tokiais trūkumais ieškovas nebegali remtis.
Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad, prieš įrengiant hidroizoliacinę dangą, ant betoninio pagrindo turėjo būti patiestas apsauginis sluoksnis. Ieškovo sutarties pagrindu parengtame projektiniame techniniame sprendime nurodyta, kad betono sluoksnis nagrinėjamu atveju yra lygus, todėl dangą galima įrengti tiesiai ant pagrindo (t. 6, b. l. 45). Aptariamas atsakovo trūkumas šalių kartu sudarytuose aktuose taip pat neužfiksuotas (t. 4, b. l. 43-50, 64). Kad toks dangos įrengimo būdas tinkamas nagrinėjamu atveju pagal gamintojo nustatytą technologiją, konstatuota ir teismo ekspertizės akte (t. 7, b. l. 115-116). Visa tai leidžia laikyti labiau tikėtina aplinkybę, kad apsauginis sluoksnis ant betoninio pagrindo neturėjo būti klojamas.
Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad hidroizoliacinė danga prie cokolio nepagrįstai tik priklijuota, bet nepritvirtinta mechaniškai. Galima sutikti su ieškovu, kad nei teismas, nei ekspertas nevertino tos aplinkybės, jog danga buvo tvirtinama prie jau apšiltinto cokolio, todėl mechaninis tvirtinimas buvo negalimas siekiant nepažeisti po apšiltinimu įrengto garo izoliacinio sluoksnio. Kad danga prie cokolio nebus tvirtinama mechaniškai, nurodyta ir ne kartą minėtame ieškovo parengtame projektiniame techniniame sprendime (t. 6, b. l. 42). Kita vertus, hidroizoliacinės dangos mechaninis nepritvirtinimas galėjo būti nesunkiai nustatytas darbų priėmimo–perdavimo metu, tačiau pastabų dėl to atitinkamuose aktuose nenurodyta. Be to, ant prie cokolio ieškovo pritvirtintos dangos buvo klijuojamos apdailinės plytelės, todėl netinkamą dangos tvirtinimą atsakovas privalėjo pastebėti tokių darbų metu ir pareikšti atitinkamas pretenzijas, tačiau įrodymų apie jas byloje nėra. Taigi, net jeigu ir būtų galima pripažinti aptariamą hidroizoliacinės dangos tvirtinimą netinkamu, atsakovas nebeturi teisės remtis šiuo trūkumu.
Ieškovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad, šalinant paklotos dangos mechaninius pažeidimus, lopai nebuvo tinkamai įrengti. Ieškovas prieštarauja, kad lopams pritvirtinti taip pat turėjo būti naudojamos lipnios juostos. Tačiau, net nevertinant šio argumento, būtina atsižvelgti į tai, kad įrengti lopai yra atsiklijavę. Toks faktas, be kita ko, užfiksuotos abiejų šalių pasirašytame 2008 m. balandžio 24 d. defektų nustatymo akte (t. 4, b. l. 43-50). Lopų atsiklijavimas laikytinas ieškovo darbų – mechaninių hidroizoliacinės dangos pažeidimų taisymo, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo, trūkumu. Akivaizdu, kad tinkamai priklijuotas dangos lopas negali atsiklijuoti, – bet kokio objekto tvirtinimui keliamas reikalavimas, jog toks tvirtinimas būtų patvarus; tai įprastas tokio pobūdžio darbams keliamas reikalavimas (CK 6.664 str. 2 d., 6.663 str. 1 d.). Taip pat negalima daryti išvados, kad pats netinkamas dangos lopų priklijavimas galėjo būti akivaizdžiai pastebėtas priimant šiuos darbus, o lopai neatsiklijavo po darbų priėmimo.
Byloje nekyla ginčo, kad hidroizoliacinės dangos lakštai turėjo būti jungiami naudojant lipnią juostą, tačiau nesutariama, ar ieškovas iš tiesų naudojo tokį jungimo būdą. Specialisto D. Raudonio akte (t. 5, b. l. 90) nurodyta, kad daugumoje lakštų sujungimo vietų juosta nebuvo panaudota. Tai, kad danga kai kuriose vietose yra atsiklijavusi, jos lakštai nesujungti lipnia juosta, matyti ir iš 2008 m. liepos 1 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 4, b. l. 78-83). Pažymėtina, kad šių aplinkybių užfiksavimui antstolei nebuvo reikalingos specialios žinios – antstolė tik nufotografavo įrengtą hidroizoliacinę dangą. Nors ieškovas teigia, kad daugumoje byloje esančių nuotraukų užfiksuotas dangos lopų tvirtinimas, kuriam juostos naudojimas nereikalingas, su tokiu teiginiu negalima vienareikšmiškai sutikti – minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti dangos lakštai, logiškai vertinant, yra per dideli, kad juos būtų galima vertinti kaip lopus. Kita vertus, teismas nekonstatavo, kad visi lakštai sujungti netinkamai, – teismas padarė išvadą, kad ne visi dangos lakštai sujungti tinkamai, t. y. nebuvo paneigta, jog kai kurių lakštų sandūra įrengta naudojant lipnią juostą. Nėra pagrindo spręsti, kad teismas, darydamas aptariamą išvadą, būtų pažeidęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Taip pat negalima daryti išvados, kad hidroizoliacinės dangos lakštų jungimas klijais, o ne lipnia juosta buvo akivaizdus darbų trūkumas, kurį atsakovas galėjo nesunkiai nustatyti priimant darbus, tuo labiau, kad, kaip konstatuota, dalis lakštų buvo sujungti tinkamai.
Apibendrinant aukščiau išdėstytą, spręstina, kad ieškovo atliktų statybos darbų trūkumais, kuriais turi teisę remtis atsakovas, gali būti laikomi netinkamas kai kurių dangos lakštų sujungimas ir netinkamas kai kurių dangos lopų įrengimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas gali remtis kaip darbų trūkumu ir pasirinktu dangos tvirtinimo prie cokolio būdu (CK 6.662 str. 2, 3 d.).
Dėl vandens patekimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir drėgmės kaupimosi joje priežasčių
Teismo ekspertizės akte nurodytos trys savarankiškos priežastys, lemiančios vandens patekimą į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir drėgmės kaupimąsi: pirma, netinkamai suklijuotos hidroizoliacinės dangos sandūros įrengiant dangą, antra, mechaninis dangos pažeidimas po jos įrengimo, trečia, netinkamas vandens nuvedimo nuo aikštelės stogo įrengimas (suskaldyti drenažiniai latakai, netinkamai suformuotas trinkelių nuolydis) (t. 7, b. l. 123).
Tik už vieną iš nurodytų trūkumų – netinkamą dangos sandūrų įrengimą – gali būti keliamas ieškovo atsakomybės klausimas, kiti nurodyti defektai nėra ieškovo atliktų statybos darbų pasekmė. Nors atsakovas ginčija eksperto išvadą apie netinkamą vandens nuvedimo sistemos įrengimą, tačiau jo pateikiamų argumentų negalima pripažinti pagrįstais. Kad vandens patekimo į požeminę aikštelę problema gali būti netinkamas drenažas, netiesiogiai nurodoma abiejų šalių pasirašytame 2008 m. gegužės 26 d. protokole (t. 4, b. l. 44). Ši aplinkybė pagrindine įvardijama ir 2008 m. birželio 28 d. ieškovo rašte (t. 4, b. l. 159, 160). Iš specialistės K. Stakun išvados ir pateiktų nuotraukų taip pat matyti, kad vanduo tinkamai nenubėga nuo aikštelės stogo, ant jo kaupiasi (t. 6, b. l. 6, 7, 12-15, 25, 26). Pažymėtina, kad iš šios išvados taip pat matyti, jog akivaizdžiai drėgsta ir paties daugiabučio namo konstrukcijos virš ieškovo įrengtos hidroizoliacinės dangos, visame statinyje kaupiasi drėgmė (t. 6, b. l. 16, 18, 19, 26, 27). Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad daugiabutis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti, nepaneigia išvadų dėl netinkamos vandens nubėgimo sistemos, nes, pripažįstant statinį tinkamu naudoti, buvo tikrinamas statinio atitikimas esminiams reikalavimams (t. 6, b. l. 126-129).
Labai svarbi aplinkybė yra ta, kad bet kuris iš nurodytų statybos darbų defektų yra pakankamas, kad vanduo patektų į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kauptųsi drėgmė, net jei kitų dviejų defektų nebūtų. Šią ekspertizės išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovo įrodinėjamas ieškovo atliktų darbų defektų pašalinimas neužkirto kelio vandens patekimui į aikštelę – vanduo į ją prasisunkia ir šiuo metu; tai, priešingai skundo teiginiams, pripažino ir pats atsakovas, pateikdamas apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus ir įrodymus (t. 8, b. l. 62-64, 101).
Dėl šalių priešpriešinių reikalavimų
Atsakovas savo teisėms dėl netinkamų ieškovo statybos darbų ginti pasirinko reikalavimą atlyginti tokių darbų ir jų sukeltų neigiamų pasekmių šalinimo išlaidas (CK 6.665 str.). Savo reikalavimui pagrįsti atsakovas pateikė lokalines sąmatas, kurių bendra suma 184 908,35 Lt (t. 5, b. l. 93-96, 189, 190); sąmatos parengtos remiantis atsakovo vienašališkai sudarytu 2008 m. rugsėjo 11 d. neatitikties aktu Nr. 1 (t. 5, b. l. 63, 64), 2008 m. lapkričio 26 d. neatitikties aktu Nr. 2 (t. 5, b. l. 65, 66) ir 2009 m. lapkričio 5 d. neatitikties aktu Nr. 3 (t. 6, b. l. 187). Šiuose aktuose nurodyta, kad visi ieškovo darbų defektai ir jų sukeltos neigiamos pasekmės pašalintos, suremontuotose vietose vanduo nebepatenka į požeminę stovėjimo aikštelę.
Ieškovas ginčijo atsakovo paskaičiuotų išlaidų pagrįstumą (dydį ir realumą), todėl apeliacinės instancijos teismas suteikė šalims galimybę pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius su šia aplinkybe susijusius jų argumentus (t. 8, b. l. 21, 22). Kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti papildomi įrodymai (t. 8, b. l. 65-100) nepagrindžia jo pirmosios instancijos teisme nurodytų išlaidų, nes juose užfiksuota technikos nuoma, darbo užmokestis, medžiagų panaudojimas 2010-2011 m. laikotarpiu (t. 8, b. l. 66, 78, 89), kai tuo tarpu ieškovo darbų defektai ir jų sukeltos neigiamos pasekmės, anot atsakovo, buvo šalinamos 2008-2009 m. (CPK 180 str.). Tuo tarpu ieškovas pateikė išsamią ir pagrįstą atsakovo lokalinių sąmatų analizę (t. 8, b. l. 27-52). Ieškovas aiškiai nurodė ir pagrindė, kokie darbai atsakovo nebuvo atlikti, kokie darbai yra nesusiję su ieškovo statybos darbų defektų taisymų, kokių darbų ir medžiagų apimtys ir kiekiai nepagrįstai padidinti. Pavyzdžiui, charakteringa aplinkybė yra ta, kad sąmatose nurodomos naujos trinkelės, nors jų poreikio nebuvo – tiko išardytosios. Kartu su paskaičiavimas pateiktos nuotraukos akivaizdžiai patvirtina, kad požeminės automobilių stovėjimo aikštelės remonto darbai nebuvo atliekami (t. 8, b. l. 50-52). Jokių priešingų argumentų ir tinkamų įrodymų atsakovas nepateikė. Ieškovo paaiškinimai ir paskaičiavimai, kolegijos vertinimu, yra racionalūs ir logiški, todėl, nesant jokių priešingų duomenų, vadovaujamasi ieškovo pateiktais įrodymais.
Pagal ieškovo paskaičiavimus atsakovo turėtos faktinės trūkumų šalinimo išlaidos siekia 25 516,70 Lt. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad būtent šios išlaidos susijusios ir su hidroizoliacinės dangos pažeidimų, už kuriuos ieškovas nėra atsakingas, remontu, o tiek netinkamas dangos sujungimas, tiek dangos pažeidimas buvo savarankiškos ir pakankamos vandens patekimo į automobilių stovėjimo aikštelę ir drėgmės kaupimosi priežastys, nurodyta suma, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), dalintina per pusę, t. y. pripažintina, kad atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovo ne mažiau kaip 12 758,35 Lt defektų šalinimo išlaidų.
Ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 26 141,17 Lt dydžio skolą už statybos darbus. Kaip teisingai nurodė atsakovas, vienoje iš sąskaitų, kuria grindžiamas šis reikalavimas, – 2007 m. gruodžio 19 d. sąskaitoje (t. 4, b. l. 137), mokėtina suma įvardinti 3 783,63 Lt, o ne visa sąskaitos suma – 16 841,75 Lt. Ieškovas tinkamai šios aplinkybės nepaaiškino. Vien tai, kad bendros sąskaitų sumos ir atsakovo iš viso sumokėtų sumų skirtumas sudaro prašomus priteisti 26 141,17 Lt, nesudaro pagrindo nepaisyti aptariamoje sąskaitoje įtvirtinto nurodymo mokėti tik 3 783,63 Lt. Remiantis tuo, ieškovas negali pretenduoti į didesnę kaip 13 083,05 Lt skolą.
Statybos rangos sutartimi atsakovas įsipareigojo apmokėti sąskaitą per 15 dienų po jos pagrindu esančio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo (3.2 p.); už vėlavimą nustatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną (3.3 p.). 2007 m. lapkričio 27 d. sąskaitos, kurios neapmokėta dalis yra 17 183,80 Lt (t. 4, b. l. 9), darbų priėmimo–perdavimo aktas (t. 4, b. l. 7) šalių pasirašytas 2007 m. lapkričio 28 d., todėl ši sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2007 m. gruodžio 13 d. 2007 m. gruodžio 19 d. sąskaitos, kurios neapmokėta dalis yra 2 115,66 Lt (t. 4, b. l. 10), darbų priėmimo–perdavimo aktas (t. 4, b. l. 6) šalių pasirašytas 2007 m. gruodžio 20 d., todėl ši sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2008 m. sausio 4 d. 2007 m. gruodžio 19 d. sąskaitos, kurios neapmokėta dalis yra 3 783,63 Lt (t. 4, b. l. 11), darbų priėmimo–perdavimo aktas (t. 4, b. l. 8) šalių pasirašytas 2007 m. gruodžio 20 d., todėl ši sąskaita taip pat turėjo būti apmokėta iki 2008 m. sausio 4 d. Pažymėtina, kad 2008 m. sausio 30 d. atsakovas sustabdė savo prievolės atsiskaityti vykdymą iki ieškovas pašalins atliktų darbų trūkumus (CK 6.58 str. 1 d.). Kadangi konstatuota, jog atsakovo pretenzijos iš dalies yra pagrįstos, nei delspinigiai, nei palūkanos nuo 2008 m. sausio 30 d. negali būti skaičiuojami. Iki šios datos paskaičiuoti sutartiniai delspinigiai siekia 191,03 Lt, įstatyminės 6 proc. dydžio metinės palūkanos – 157 Lt. Priešingai nei teigia ieškovas, netesybų ir palūkanų santykis yra toks pats, kaip netesybų ir nuostolių, nes palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais. Todėl pripažintina, kad ieškovas turi teisę tik į 191,03 Lt dydžio delspinigius (CK 6.258 str. 2 d.). Taigi iš viso ieškovas gali pretenduoti į 13 274,08 Lt dydžio įsiskolinimą.
Priešpriešiniai šalių reikalavimai sudaro 13 274,08 Lt (ieškovo) ir 12 758,35 Lt (atsakovo). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tarp šalių kilusio ginčo aplinkybes, nedidelį priešpriešinių reikalavimų skirtumą, būtų teisinga nei vienai šaliai nepriteisti jos reikalaujamų sumų, t. y. šalių reikalavimus įskaityti (CK 1.5 str. 4 d.). Atitinkamai ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos joms neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 2 d.).
Teisėjų kolegija, apibendrindama šią nutarties dalį, akcentuoja, kad nagrinėjamas ginčas yra grynai privataus pobūdžio. Tokiame ginče visa apimti taikytini dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 11, 12 str.). Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Atsakovas savo priešieškinį grindė tuo, kad 2008-2009 m. laikotarpiu ištaisė ieškovo atliktų darbų trūkumus bei pašalino jų sukeltas neigiamas pasekmes, todėl prašė priteisti tokių darbų išlaidas; jam teko pareigas šias aplinkybes įrodyti. Nurodytos išlaidos grįstos tik pateiktomis sąmatomis, kurias ieškovas ginčijo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius nurodytas darbų trūkumų ir sukeltų neigiamų pasekmių šalinimo faktines patirtas išlaidas. Atsakovas pateikė bendro pobūdžio įrodymus apie 2010-2011 m. sunaudotas medžiagas, nuomotą techniką ir darbo užmokestį, nors viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad priešieškinio prašomas priteisti išlaidas patyrė 2008-2009 m. Skirti ekspertizę, kuri nustatytų, ar atsakovo sąmatose nurodyti darbai reikalingi, yra atlikti ir kokią jų kaina, atsakovas neprašė. Atsižvelgiant į tai, kolegija, vertindama priešieškinį, neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik vadovautis byloje esančiais įrodymais. Kolegija įvertino, kad pats ieškovas pripažino dalį atsakovo sąmatose nurodytų išlaidų patirtomis, pagrįstomis, ir susijusiomis su ginčo dalyku. Todėl teisėjų kolegija tokią išlaidų dalį pripažino būtinomis ir pagrįstomis atsakovo išlaidomis. Tuo vadovaujantis buvo įskaityti priešpriešiniai šalių reikalavimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad išdėstyta nereiškia, jog visos kitos atsakovo sąmatose nurodytos išlaidos nėra būtinos ir nesusijusios su ieškovo atliktų darbų trūkumais. Esmė yra ta, kad atsakovas neįrodė jau patyręs visas šias išlaidas.
Dėl actio Pauliana
Šis atsakovo reikalavimas ir įstatyme numatytas teisių gynimo būdas siejamas su atsakovo, kaip kreditoriaus, statusu (CK 6.66 str. 1 d.). Kadangi atsakovui nieko nepriteista, nėra pagrindo pripažinti, kad jis yra B. S. ir J. S. kreditoriumi, todėl šis reikalavimas atmetamas.
Dėl ekspertizės išlaidų
Ekspertizės paskyrimą inicijavo atsakovas. Tai, kad, šalims parengus klausimus ekspertui, atsakovas nurodė jos nebepageidaujantis, atsižvelgiant į bendradarbiavimo principą (CPK 8 str.), taip pat bendruosius teises principus, nagrinėjamoje situacijoje nelaikytina priežastimi ekspertizės išlaidų naštą perkelti pirmosios instancijos teismui. Remiantis sprendimu šalims iš viena kitos nieko nepriteisti, ekspertizės išlaidos šalių ekspertui atlyginamos lygiomis dalimis – po 6 050 Lt (t. 6, b. l. 154) (CPK 93 str. 1, 2 d.).
Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias užsakovo teisę remtis rangovo atliktų darbų trūkumais, nevisiškai teisingai įvertino ieškinio reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo ir priešieškinio reikalavimą dėl atliktų darbų trūkumų ir jų sukeltų neigiamų pasekmių ištaisymo išlaidų priteisimo, todėl sprendimas keičiamas (CPK 330 str.). Ieškinys ir priešieškinis atmetami.
Ieškovas prašė nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, tačiau toks būtinumas nebuvo nustatytas, todėl apeliacinis procesas vyko rašytinio proceso tvarka (CPK 322 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei Statybinių teismo ekspertizių centrui (į. k. 302311889) iš ieškovo B. S. firmos „RITIDA“ (į. k. 124113018) ir atsakovo akcinės bendrovės-firmos „VITI“ (į. k. 221504240) po 6 050 Lt (šešis tūkstančius penkiasdešimt litų) už atliktą ekspertizę.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi ir 2010 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovo B. S. firmos „RITIDA“ (į. k. 124113018) ir atsakovių pagal priešieškinį J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones“.
Nutartį siųsti šalims ir turto arešto aktų registro tvarkytojui.