Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutarimu R. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., ir paskyrė jam 200 Lt dydžio baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas neatsižvelgė į vykstantį ikiteisminį tyrimą ir skundžiamame nutarime nurodė, kad nagrinėjamoje byloje duomenų, kad R. M. veika gali būti vertinama kaip nusikaltimas nėra, ir tuo pagrindu neturi jokio teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 8 p. nuostatų administracinėje byloje.

Šiuo atveju teismas išnagrinėdamas administracinę bylą dėl 2014-02-16 „Statoil“ degalinėje įvykusio įvykio, netiesiogiai bylą atribojo ir išskyrė į dvi teisenas: administracinio teisės pažeidimo – konflikto pradžios aplinkybes; baudžiamąją – R. M. sumušimas, t. y. pasekmės. Kitaip tariant, teismas skundžiamu nutarimu suformavo situaciją, kai teismas apsiriboja tik formaliu kvalifikuojamų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. normos dispozicijoje aprašytų objektyviųjų požymių nustatymu, o baudžiamosios bylos tiriamą dalyką, tarp jų ir kilusias pasekmes – R. M. sumušimą, palieka neįvertinęs. Tokio atskyrimo aplinkybes teismas iš esmės patvirtina tuo, kad buvo atmestas R. M. atstovo prašymas į teismo posėdį iškviesti liudytoju „G4S“ apsaugos darbuotoją (kuris šiuo metu baudžiamojoje byloje yra įtariamasis), taip parodydamas, jog teismui nesvarbu, kaip pasibaigė šis incidentas bei kokios pasekmės iš to kilo (šiuo atveju R. M. sumušimas). Tokiu būdu, teismas prieštarauja paties skundžiamame nutarime nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kad baudžiamoji justicija yra viršesnė už administracinę.

Atkreiptinas dėmesys, kad vykstančio ikiteisminio tyrimo metu tiek „G4S“ apsaugos darbuotojui, tiek ir A. B. (kuris administracinėje byloje apklaustas liudytoju) yra įteikti pranešimai apie įtarimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. Vykstantis ikiteisminis tyrimas ne tik R. M. sumušimą, bet ir įvykusio konflikto pradžios laiką, t. y. nuo ko visas konfliktas kilo (tiriamas įvykis vyko tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tarp tų pačių subjektų). Šiuo atveju vertėtų pažymėti, kad įstatymo leidėjas yra nustatęs galimybę, jog net ir pasibaigus baudžiamajam procesui (BPK 168 str. 5 d., 214 str. 6 d.) esant duomenų apie administracinį teisės pažeidimą ši teisena pradedama. Taigi, tik atlikus išsamų ir nuodugnų vykstantį tyrimą ikiteisminį tyrimą bei tinkamai kvalifikavus padarytą veiką, galima spręsti apie padarytų teisės pažeidimų pobūdį: administracinės teisenos ar baudžiamosios atsakomybės. Skundžiamu nutarimu teismas administracinei teisenai suteikė prioritetinę teisę prieš vykstantį baudžiamąjį procesą bei tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 8 p. nuostatą.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas pateiktame apeliaciniame skunde neginčijama pažeidėjo R. M. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, tačiau įrodinėja, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 8 p. nuostatą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. yra apibrėžtos aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl pažeidimo iškelta baudžiamoji byla.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-2012 pažymėjo, kad teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos teisėje principas non bis in idem įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 8 punkte. Tarptautiniu lygmeniu principas non bis in idem įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, tarp kurių nagrinėjamos bylos kontekste svarbiausia yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kuris aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, EŽTT sprendimas Sergey Zolotukhin prieš Rusiją (Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82).

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu R. M. nubaustas už tai, kad jis 2014-02-16, apie 5.30 val., viešojoje vietoje, „Statoil“ degalinėje, esančioje Kretingos g. 56, Palangoje, būdamas girtas, sukėlė konfliktą, kurio metu triukšmavo, keikėsi, stumdėsi, įžeidinėjo kitus piliečius įvairiais žodžiais.

Pripažindamas R. M. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. numatytą pažeidimą, apylinkės teismas konstatavo, jog jo kaltę padarius pažeidimą patvirtina nuoseklūs liudytojų E. L., pažinojusios R. M., ir A. B., anksčiau nepažinojusio R. M., parodymai, kad šis (R. M.) nepagarbiai bendravo su degalinės operatore, tačiau, kai jį žodžiu sudrausmino A. B., toliau įžeidinėjo, keikėsi, stumtelėjo A. B., taigi viešoje vietoje įžeidžiančiu kibimu ir necenzūriniais žodžiais pažeidė viešąją tvarką. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvykis vyko viešoje vietoje, degalinėje, kurioje buvo ir kitų pirkėjų, ką patvirtino liudytojai bei kaip matyti iš vaizdo įrašo, kuris pateiktas į bylą, R. M. įžeidinėjimus girdėjo ir pašaliniai asmenys.