- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-14
- Bylos Nr.
- 1-2-957/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- R. F., A. F.
- Nukentėjusysis
- L. S., A. K.
- Advokatai
- Anatolijus Svila, Algirdas Gurauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. F., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, teistas
1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme;
2. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių ir 6 (šešių) dienų laisvės atėmimo bausme;
3. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams;
4. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendžiu (kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
5. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
6. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 302 straipsnio 1 dalį – 4 (ketverių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
7. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme;
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 40 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo metu (nuo 2017 m. kovo 28 d. 11.00 val.) išbūtas laikas (šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose);
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, padarymu;
A. F., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, teistas:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams, paskiriant įspėjimą, įpareigojimą tęsti mokslą bei nekeisti gyvenamosios vietos;Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (trys epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 4 (keturių) mėnesių 1 (vienos) dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės;Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžiu (kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu) pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžiu (kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu) paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nuosprendžiu (kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme (įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką paskirta galutinė 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmė);
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. F. ir A. F. 2016 m. gruodžio 11 d., apie 22.10 val., viešoje vietoje – „Ievų“ stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) namo, veikdami kartu, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra priėjęs prie nukentėjusiojo L. S. iš nugaros R. F. nukentėjusiajam į galvą įrėmė dujinį revolverį „Reck Agent“ ir pasakė „duok cigaretę“, o nukentėjusiajam iš jo rankų išmušus revolverį, jis kumščiu sudavė L. S. penkis smūgius į veidą, o A. F. gumine lazda sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvą, nuo kurio pastarasis nukrito ant žemės, taip padarydami L. S. kairės momeninės srities poodinę kraujosruvą, apatinės lūpos, smakro dešinės pusės odos nubrozdinimus, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiajam įlipus į (duomenys neskelbtini) priklausantį 27 maršruto autobusą „Volvo 7700“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) R. F. su A. F. vijosi autobusą, A. F. gumine lazda išdaužė autobuso priekinį stiklą. Taip veikdami kartu R. F. ir A. F. sutrikdė visuomeninę rimtį ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Be to, R. F., pažeisdamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 priedo 2 straipsnio (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, pakeista 2012 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. X-2156, 2013 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XII-733) reikalavimą, kad ,,asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus“, nepateikė policijos licencijavimo skyriui prašymo gauti leidimą turėtam, tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įsigytam, šaunamajam ginklui ir šaudmenims laikyti, tokiu būdu, neturėdamas leidimo, numatyto 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13 straipsnio 4 dalyje, kurioje teigiama, kad ,,savigynai B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą“, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio iki 2016 m. gruodžio 11 d., buto, esančio (duomenys neskelbtini), krosnyje neteisėtai laikė C kategorijos šaunamiesiems ginklams priskiriamą dujinį revolverį „Reck Agent“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, iki to, kai 2016 m. gruodžio 11 d. apie 22.18 val., šis revolveris buvo surastas ir paimtas policijos pareigūnų. Taip R. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. F. 2017 m. sausio 14 d., apie 21.35 val., Vilniuje, kieme, netoli S. Batoro g. 158 namo, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, spyrė A. K. vieną smūgį į kojas, nuo kurio nukentėjusysis nukrito ant žemės, ir spardydamas sudavė nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip šešis smūgius į veidą, penkis smūgius į nugarą ir penkis smūgius į pilvą, taip sukeldamas A. K. fizinį skausmą, ir iš vidinės striukės kairės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 Edge“, 795 eurų vertės, su odiniu dėklu, 54 eurų vertės, taip panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą, A. K. priklausantį – 849 eurų vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. F. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad dėl ginklo jis savo kaltės visiškai nepripažįsta, nes ginklas ne jo. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apgautas tyrėjos. Jam buvo pasakyta, kad ant ginklo rasti jo piršto antspaudai. Jam sakė, kad jei jis prisipažins, galimai bus pritaikytas BK 64¹ straipsnis ir bus sušvelninta bausmė. Ginklas ne jo. Jokio ginklo nei pas save, nei pas brolį A. F. jis nėra matęs. Girdėjo, jog nukentėjusysis sakė, kad buvo ginklas, tačiau nukentėjusysis pats sakė, kad jo parodymus surašė tyrėja, jis pasirašė ir viskas. Neįsivaizduoja, kodėl tyrėja pasakė, kad ant ginklo yra jo pirštų atspaudai. Prisipažino, nes manė, kad vis tiek bus nuteistas. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus apie tai, kad ginklas ne jo, papildant parodymus buvo pripažinimas, kad ginklas jo. Dėl antrojo epizodo gali paaiškinti, kad jis su A. F. ir R. B. ėjo į parduotuvę. Vėliau brolis atsiliko, todėl į parduotuvę jis nuėjo vienas, pamatė senyvo amžiaus asmenį, paprašė jo cigaretės. Asmuo atkirto, kad neduos, jiedu susimušė. Asmuo greitai nubėgo į autobusą, o jis iš paskos. Jis (t. y. R. F.) greitai paskambino broliui, kad šis atbėgtų. A. F. atbėgo, autobusas faktiškai jau buvo pradėjęs judėti. Tuo metu, kai jis su minėtu asmeniu mušėsi, A. F. nebuvo. Brolis nemušė, tik išdaužė autobuso stiklą. Jis su broliu pabėgo namo. Namuose buvo jis, brolis, I., sugyventinė, jos tėtis. Atvažiavo policija, pradėjo barškinti į langą, liepė įsileisti. Jis pareigūnus įleido. Brolis tuo metu miegojo. Jeigu būtų koks nors ginklas, jis pareigūnų nebūtų įsileidęs. Jam buvo žinoma, dėl ko atėjo pareigūnai. Pareigūnai atidarė krosnį ir pasakė, kad kažkas yra, uždėjo antrankius ir viskas. Krata buvo padaryta jiems nesant. Kai jis atvažiavo, ten gyveno jo brolis ir jo sugyventinė su vaikais. Ginklas nebuvo brolio. Jei ginklas būtų buvęs brolis, brolis būtų parodęs ir pasigyręs. Neįsivaizduoja, iš kur ten galėjo atsirasti tas ginklas. Kai buvo traukiama iš krosnies, jis tuo metu nedalyvavo. Gal ginklas ten gulėjo nuo seniau. (duomenys neskelbtini) gatvėje, pas brolį A. F. jis būdavo du tris kartus per savaitę. Su nukentėjusiuoju L. S. jis mušėsi vienas. Dėl chuliganizmo jis savo kaltę pripažįsta, nukentėjusiajam 5-7 smūgius sudavė tikrai, jie vienas kitam sudavė pakankamai daug smūgių. Gailisi dėl padaryto viešosios tvarkos pažeidimo, pasielgė neapgalvotai. Dabar jis kalba kitaip, nes tyrimo metu tyrėja jį apgavo. Su civiliniu ieškiniu jis nesutinka, nebent būtų pateikti vaistų įsigijimo čekiai. VTLK ieškinį pripažįsta. Daugiau civilinių ieškinių nepripažįsta. Šiuo metu jis turi ieškinių virš 20000 Eur.
Kaltinamasis A. F. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis neprisimena įvykio su broliu, nes jis įvyko seniai, buvo girtas. Jam miegant paskambino brolis R. F. Jis (t. y. A. F.) išbėgo, išdaužė autobuso stiklą ir nuėjo toliau miegoti. Dėl plėšimo gali paaiškinti tai, pas jį trumpai namuose gyveno A. P., nes neturėjo kur gyventi. A. P. paskambino draugas, pasiūlė eiti kartu į „Draugystę“. Jiedu nuėjo, ten asmens jau vartojo alkoholį. Vėliau jie trise nuėjo į parduotuvę, nusipirko tris butelius alkoholio, nuėjo už „Iki Cento“ parduotuvės. Jie visą laiką kartu bendravo. Po to visi asmenys išvažiavo, o jiedu sumušė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis pats pradėjo, norėjo jam suduoti. Nepamena, kad nukentėjusysis šlapintųsi. Muštynių metu jis buvo neblaivus. Nukentėjusįjį jis mušė, bet telefono iš jo jis tikrai neėmė. Kaip atsirado telefonas pas I. jis nežino. Kai jis buvo suimtas, nežinojo, kad telefonas yra pas I. Nežino, kodėl kiti sako, kad jis paėmė telefoną. Nukentėjęs gal neprisimena įvykių, nes buvo girtas, o A. P. gal nematė, kad nukentėjusysis padavė telefoną I. Nori atsiprašyti nukentėjusiųjų, atlygins jiems padarytą žalą, dėl išdaužto stiklo su civiliniu ieškiniu sutinka. Šiuo metu jis turi civilinių ieškinių kažkur už 3000 Eur.
Nukentėjusysis A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos jis neprisimena, Naujojoje Vilnioje, prie traukinio jis su A. P. išgėrinėjo. A. P. pakvietė draugą A. F. Viskas buvo gerai, jie nuėjo į parduotuvę, nusipirko butelį degtinės. Degtinę pirko berods jis (t. y. A. K.), turėjo gal 90 Eur. Iš pradžių alkoholį vartojo trise. Jis neprisimena, nes buvo neblaivus, bet jam sakė, kad vėliau atėjo draugai. Neatsimena, ar jis nukrito, ar jį pargriovė, ir jį pradėjo spardyti. A. P. jam įspyrė gal porą kartų. Taip pat spardė A. F., kuris tuo metu, kai jis gulėjo ant žemės ir buvo spardomas, atėmė telefoną ir ištraukė piniginę. Jis (t. y. A. K.) pabėgo. Iš jo minėtus daiktus ištraukė A. F. Jo piniginė ir telefonas buvo vidinėje striukės kišenėje. Berods jis gulėjo ant pilvo, daiktus jam ištraukė iš striukės vidinės kišenės, striukės jis tuo metu buvo neužsisegęs, nelabai atsimena. Tada jie užsisuko, o jis pabėgo į krūmus, nubėgo iki parduotuvės „Maxima“, atsisėdo prie jos, priėjo apsauga. Jis buvo kruvinas. Apsaugos darbuotoja buvo moteris – jo kaimynė, kuri paskambino jo tėvui. Tėvas atvažiavo ir jį pasiėmė. Buvo atvažiavę ir policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė apsaugos darbuotojai, bes pareigūnai pasakė atvažiuoti į komisariatą ryte, išsiblaivius. Telefoną jam grąžino policija. Telefonas buvo draustas, jie jam sutaisė telefoną. Iš jo piniginės paėmė 60 Eur. Pirmos apklausos metu jis nurodė, kad iš jo paėmė 30 Eur, bet jis 90 Eur tai tikrai turėjo. Buvo pasiėmęs pinigų, nes jų reikėjo broliui. 60 Eur jis buvo įsidėjęs į vidinę piniginės kišenę, o 30 Eur laikė ketindamas išleisti. Yra įsitikinęs, kad telefoną pagrobė A. F. Anksčiau A. F. jis nepažinojo, neturėjo su juo konfliktų. Sakė, kad buvo mergina, bet jokio konflikto su A. F. jis neprisimena. Po įvykio į medicinos įstaigą jis nesikreipė. Patirtą žalą vertina 70 Eur. Įvykio metu jį spardė ir mušė rankomis, jis buvo užsidengęs veidą. Jam skaudėjo, pora dienų po įvykio jam buvo sunku. Įvykius atsimena tik momentais, tačiau prisimena, kad buvo atsisukęs ir matė, kad A. F. iš jo striukės ištraukė daiktus. Tą dieną jis su savimi turėjo 90 Eur. Apie 30 Eur tą kartą jis išleido parduotuvėje, nes kai ką pirko ir A. P. Prieš tai jis (t. y. A. K.) turėjo vieną butelį, jis į tą 30 Eur sumą neįsiskaičiuoja. Kai nuėjo į parduotuvę, neatsimena, ką pirko, butelį ir gal limonadą.
Nukentėjusysis L. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis matė kaltinamuosius tada, kai pastarieji jį užpuolė. Tai buvo Naujojoje Vilnioje. Jis ėjo nuo stoties pusės pas pusbrolį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Eidamas sustojo prie stotelės, kurios pavadinimo nežino, pažiūrėjo grafiką. Prie jo priėjo R. F., paprašė parūkyti. Jis R. F. nedavė parūkyti, šis jam atsakė keiksmažodžiais ir prasidėjo konfliktas, asmuo pradėjo kabintis, muštis, jiedu truputį mušėsi. R. F. išsitraukė pistoletą ir juo grasino. Ginklą asmuo išsitraukė ne iš karto, o po to, kai jiedu pradėjo muštis. Jam atrodo, kad kai asmuo išsitraukė ginklą, nieko nesakė. Pamatęs ginklą jis pasijuto nekaip. Jis iš R. F. buvo atėmęs pistoletą, numetęs į šoną. Tada toliau vyko grumtynės. Jis bandė žodžiu R. F. atkalbėti, kad jis nesimuštų, bet R. F. nenusiramino. Neatsimena, ar jis smogė R. F., ar ne. R. F. jam smogė, pataikė į kairįjį skruostą. Jiedu susigrūmė, voliojosi gal penkias minutes ar daugiau. Jiems besigrumiant pribėgo antras vaikinas, smogė jam iš galo gumine lazda per galvą. Tuo metu atvažiavo 27 maršruto autobusas ir jam pavyko įbėgti į autobusą. Vairuotojui jis šūktelėjo, kad jis tiems asmenims neatidarinėtų durų, nes klius ir jam. Tuo metu jis (t. y. L. S.) buvo išgėręs. Vairuotojas truputį pavažiavo, o asmenys stukseno į autobusą, kad jį išleistų. Tas, kuris buvo su lazda, išdaužė autobuso priekinį dešinės pusės langą. Po to atvažiavo policininkai, kurių jie laukė būdami užsidarę autobuse. Kai atvažiavo policija, minėtų asmenų jau nebuvo, pareigūnai pradėjo jų ieškoti. Kartu su tais asmenimis buvo šuniukas. Jis tai pasakė pareigūnams. Šuniukas nubėgo namo, pareigūnas paskui jį ir taip asmenys buvo surasti. Jis ėjo kartu su pareigūnais ir atpažino minėtus asmenis. Tą vakarą kaltinamuosius jis matė pirmą kartą, prieš tai jokių reikalų su jais neturėjo. Iš pradžių jis mušėsi su R. F., o po 5 min. ar daugiau atbėgo antras vaikinas. R. F. telefonu niekam neskambino. Kai atbėgo antras vaikinas, pastarasis smogė jam su lazda per galvą. Po to jis (t. y. L. S.) išsisuko ir nubėgo į autobusą. Kai jam smogė į galvą, jis nebuvo praradęs sąmonės. R. F. ne iš karto išsitraukė ginklą. Teisėjui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 99), nukentėjusysis L. S. parodė, jog nežino, kodėl jo anksčiau duoti parodymai šiek tiek skiriasi nuo dabar duodamų parodymų. Įvykius jis atsiminė geriau, kai buvo iškviestas į Vilniaus miesto ketvirtąjį policijos komisariatą. Pasirašydamas pas tyrėją duotus parodymus jis jų neskaitė. Jam buvo praskelta galva iš nugaros, buvo sumuštas skruostas.
Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas J. Z. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) patyrė nurodytą žalą, todėl prašė ją priteisti.
Liudytojas S. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Jam važiuojant 27 maršrutu, „Ievų“ sustojime įlipo vienas pilietis, iš paskos bėgo du. Jam atrodo, kad A. F. sustojo priešais, neleido važiuoti. Į autobusą įlipęs keleivis liepė neatidaryti durų, sakė, kad jį bandė sumušti, jis bandė pabėgti, jam pasisekė, kad privažiavo autobusas. Vienas asmuo sustojo priešais autobusą, su pagaliu daužė per šonus, o paskui priėjo prie priekinio stiklo ir sudavė vieną smūgį, nuo kurio stiklas sudužo. Antras asmuo bandė įeiti pro duris, bet jos buvo uždarytos. Matėsi, kad abu asmenys vos stovėjo ant kojų, buvo neblaivūs. Jis iš karto paskambino policijai, su pareigūnų pagalba šalia esančiame name rado tuos du piliečius, kurie buvo užpuolę autobusą. Jis buvo įėjęs į tą namą, kuriame buvo rasti tie asmenys, bet viską darė pareigūnai, jis išėjo į autobusą, kuris stovėjo atidarytas gatvėje. Pareigūnai iš karto sakė, kad rado pistoletą, taip pat tą lazdą, su kuria buvo išdaužtas stiklas, kitus daiktus. Nukentėjęs asmuo tuo metu irgi buvo, kad atpažintų tuos asmenis. Nukentėjęs sakė, kad vienas iš asmenų priėjo iš nugaros su pistoletu, o antras, atrodo, sudavė jam per galvą. Matėsi, kad buvo sudaužyta galva, sakė pasisekė, kad kaip tik privažiavo autobusas. Pareigūnai pasakė, kad rado pistoletą. Jis pats to nematė, matė tik kirvį ir juodą lazdą. Vaikinas, kuris bandė lipti į autobusą, daužė duris, stiklą. Nematė, ar pastarasis vaikinas turėjo kažką rankose. Kai sudavė į autobuso langą, jis nebandė su vaikinais kalbėtis, nes buvo pavojinga. Niekas nežinojo, kiek vaikinų ten yra. Kai išdaužė langą, vaikinai iš karto pabėgo. Kai nukentėjusysis įlipo į autobusą, R. F. buvo stotelėje, o paskui pribėgo A. F. Autobusą užpuolė abu kaltinamieji. Pirmiausia jis pamatė R. F., kuris stovėjo prie autobuso durų. Po 3-5 sek. jis pamatė ir A. F.
Liudytojas policijos pareigūnas V. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo užpultas žmogus, kuris pribėgo prie autobuso prašydamas pagalbos bei prašydamas iškviesti policiją. Užpuolikai išdaužė autobuso stiklą ir pasišalino. Atvykus į įvykio vietą kreipėsi autobuso vairuotojas bei nukentėjusysis, kuris buvo sumuštas. Šie asmenys sėdėjo autobuse. Asmenys paaiškino, kad nepažįstami asmenys užpuolė pranešėją, kuris, berods, stotelėje laukė atvažiuojančio autobuso, kažką iš jo atėmė. Užpuolikai turėjo daiktą, panašų į ginklą, medinę ar metalinę lazdą. Užpuolę asmenys pasišalino. Žmogus paaiškino, kad grasindamas, berods, ginklu asmuo atėmė telefoną. Asmuo pasakojo ne apie vieną asmenį, o apie daugiau asmenų (du ar tris). Tuo metų tie užpuolę asmenys buvo pasišalinę. Tie asmenys buvo sulaikyti ir atvesti prie autobuso. Vairuotojas sulaikytus asmenis atpažino. Nukentėjusysis buvo išgėręs, dvejojo, bet sakė, kad tai tie asmenys. Užpuolikai buvo ieškomi pagal šviežius pėdsakus, nes buvo žiema. Pagal pėdsakus buvo prieita prie namo, esančio A(duomenys neskelbtini) gatvėje. Girdėjosi, kad bute buvo triukšmas, vakarėlis, šviesos. Tai buvo berods pirmame aukšte. Neprisimena, kas atidarė duris, kai į jas buvo pabelsta. Viduje buvo nemažai merginų ir vaikinų. Į pagalbą buvo iškviestas ekipažas, kuris, berods, atvežė autobuso vairuotoją prie buto. Vairuotojas atpažino asmenis. Bute buvo pereita per kambarius. Viename kambaryje miegojo kaltinamasis, kitame kambaryje asmenys šventė. Užėjus dešinėje buvo krosnis. Atidarius krosnies duris ten rasti maišelyje susukti telefonai, ginklas ir lazda berods. Rastą ginklą jis apžiūrėjo tik vizualiai, jis atrodė kaip kovinis, matėsi, kad nežaislinis. Negali pasakyti, ar tai buvo muliažas, ar ne. Ginklas atrodė tikras. Ginklo paėmęs jis nevartė, nenagrinėjo.
Liudytoja I. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius ji pažįsta. A. F. yra jos sugyventinis, su juo ji turi du bendrus vaikus, o R. F. yra jo brolis. Ji, A. F., R. F. ir V. B. vartojo alkoholį. Tuo metu, apie 18.00 val. R. F. kažkur išėjo. Pusvalandžio-valandos bėgyje R. F. paskambino jos numeriu A. F. ir pasakė, kad jį kažkas mušė. Apie 19.00 val. A. F. išbėgo. Gal po 20-30 min. jie abu grįžo namo. Po 20 min. atvyko pareigūnai, ieškojo ginklo, daiktų. Ji buvo apsvaigusi, jai viskas atrodė labai greitai. Daug laiko praėjo, ji visko tiksliai neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė tiesą. Nelabai atsimena, ką ji sakė policijai. Pareigūnai rado daiktus, ginklą, du telefonus. Ji nelabai atkreipė dėmesį į tai, ką rado pareigūnai. Pareigūnai rastus daiktus išsinešė. Nežino, kieno tie daiktai, ji jų nebuvo mačiusi. Su pareigūnais buvo kriminalistas ir dar kažkas, gal vairuotojas. Krosnyje rasti telefonai buvo jos, jie jai buvo grąžinti. Nežino, kaip telefonai atsirado krosnyje. Visi telefonai buvo jos. Ginklas ne jos, ji jo niekada nematė. Beisbolo lazdą ji matė namuose, ji tiesiog ten gulėjo. Ten A. F. lazda. Jai yra žinoma apie plėšimą tuo metu, kai A. F. buvo su A. P. prie traukinio. Šis įvykis buvo sekančiais metais. Tai buvo žiemą, tikslaus laiko neprisimena. Vakare, apie 19-20 val., prie traukinio, netoli stoties A. F., A. P., nukentėjusysis stovėjo ir vartojo alkoholį. Ji irgi stovėjo su jais, tačiau alkoholio nevartojo. Kartu dar buvo nepažįstami asmenys, gal keturi vaikai. R. F. nebuvo. Visi tiesiog stovėjo ir bendravo. Ten buvo apie valandą laiko. Vėliau jie visi nuėjo iki parduotuvės. A. F. su nukentėjusiuoju nuėjo į parduotuvę, nupirko alkoholio. Jie visi nuėjo už „Iki Cento“ parduotuvės, vartojo ten alkoholį, jokių konfliktų nebuvo. Buvo 2-3 buteliai degtinės, jeigu neklysta 0,5 ir 0,7 l talpos. Alkoholį vartojo A. F., A. P., nukentėjusysis. Nukentėjusiojo ji iki tol nepažinojo. Nukentėjusysis buvo girtas ir griuvinėjo, o A. F. ir A. P. dar gerai jautėsi. A. F. su nukentėjusiuoju nuėjo į parduotuvę, o ji su A. P. nuėjo už parduotuvės, ten pabuvo pusantros valandos. Nukentėjusysis jai parodė savo telefoną, jiedu socialiniame tinkle „Facebook“ žiūrėjo savo draugus. Nukentėjusysis buvo labai girtas, ji jam liepė duoti savo telefoną jai, nes pats jį pames. Nukentėjusysis padavė jai savo telefoną. Ji jam pasakė, kad jiedu susisieks kitą dieną. Kitą dieną ji jam parašė į „Facebook“ paskyrą, kad jis paimtų telefoną. Pasirodo, nukentėjusysis pareigūnams pasakė, kad jo telefonas buvo pavogtas. Vėliau ji grąžino telefoną, nukentėjusysis jos visai neprisiminė. Nukentėjusysis neprisiminė, kad ji ten dalyvavo. Jokių muštynių ji ten nematė. Telefonas buvo sveikas. Ji paėmė telefoną tokį, kokį jai davė. Ji nematė, kad nukentėjusįjį būtų mušę. Ji su draugais išėjo, o vėliau, po 15-20 min., parėjo ir A. F. su A. P. Jos draugės nepilnametės. Nukentėjusysis jai atidavė telefoną, sakė su ja susisieks per A. P. arba susiras ją per „Facebook“ paskyrą. Jai buvo labai gaila nukentėjusiojo telefono, nukentėjusysis ten griuvinėjo. Kai ji paėmė nukentėjusiojo telefoną, ji dar pabuvo, pašnekėjo. Kartu buvo ir A. U., su juo ji ir išvyko. Kitą dieną ji parašė nukentėjusiajam, Telefoną ji grąžino policijos pareigūnei. Praėjo para, kol ji atidavė telefoną. Toje kompanijoje labiausiai apsvaigęs buvo nukentėjusysis, jis visus ir vaišino. Kai ji atėjo, alkoholio buvo nupirkta už normalią sumą, gal 30-40 Eur. Broliai grįžo dviese, nieko nekalbėjo apie tai, ką darė. Namuose buvo pareigūnai ir beros vairuotojas. Ji matė vyrą ir pagalvojo, kad ten buvo vairuotojas. Vyras nurodė į A. F. ir R. F., kad čia jie. Minėtas vyras daugiau nieko nedarė.
Liudytoja V. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius ji pažįsta, tai jos draugas ir buvęs vaikinas. Vakare, tikslios valandos nežino, prasidėjo vakarėlis (duomenys neskelbtini), jame buvo I. M., tėvas, R. F., A. F., buvo vartojamas alkoholis. Ji taip pat vartojo alkoholį. R. F. išėjo, paskambino A. F., pranešė, kad vyksta kažkokios muštynės. Po to jie abu grįžo. Maždaug po valandos atvažiavo policijos pareigūnai. Negali pasakyti, kelintą valandą išėjo R. F. ir po kiek laiko nuo R. F. išėjimo išėjo A. F. Jau praėjo daug laiko, be to ji buvo išgėrusi. Nematė, kad R. F. išeidamas ką nors neštųsi. Kai A. F. ir R. F. grįžo, alkoholis buvo vartojamas toliau. Atvykusi policija sulaikė kaltinamuosius, pradėjo kažko ieškoti. Ji nematė, ką rado pareigūnai. Ji jokio ginklo nematė, nepamena, ar buvo telefonai. Namuose ji niekada nematė jokių lazdų. Gal ten panaši ir buvo lazda. Medinė beisbolo lazda pas juos buvo seniai, kažkas ją jiems buvo atnešęs. Kai ją apklausė ikiteisminio tyrimo metu, įvykių laiką ji atsiminė gerai, nes ji iš karto buvo iškviesta apklausai. Teismui pacitavus dalį jos ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos protokolo, liudytoja V. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji viską nurodė teisingai, o dabar nepamena, nes praėjo daug laiko. Liudytoja V. B. prašė vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas R. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius jis pažįsta. Tikslaus laiko neprisimena, dukra V. B. jam paskambino ir paprašė ateiti vienu adresu, kad jis ją pervestų per tunelį ir palydėtų namo. Jam atėjus visi kalbėjosi kambaryje. Jis irgi pradėjo su jais kalbėtis. Tuo metu atsidarė langas, policijos pareigūnas pašvietė žibintuvėliu, liepė atidaryti duris. Atidarius duris įėjo policijos pareigūnai, jų skaičiaus neprisimena. Užėję pareigūnai sakė, kad darys kratą. Jiems sėdint kambaryje policijos pareigūnai vaikščiojo ir kažko ieškojo. Pareigūnai pasakė, kad krosnyje rado kažkokį maišelį, ten buvo kažkoks dujinis pistoletas ir seni mobilieji telefonai. Jis nežino, kieno buvo šie daiktai. Tame bute gyveno kaltinamieji, seneliai. Jis tuose namuose pasėdėjo apie 15 min. Jokių lazdų jis nematė. Jis nekreipė dėmesio, ar su pareigūnais atėjo pašaliniai asmenys. Prieš tai tą dieną tame bute jis nesilankė. Gal ir buvo tą pačią dieną užėjęs į tą butą paprašyti cigarečių, nes ten anksčiau kaimynystėje gyveno jo dėdė. Šiuo metu jis duoda parodymus apie tai, ką prisimena. Policijoje duodamas parodymus jis sakė tiesą. Galima remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jie yra teisingi.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 132).
Liudytojas A. U. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius jis pažįsta nuo mažens, jie yra jo draugai. Jam yra žinoma, dėl kokio įvykio yra pakviestas liudyti. Jam būnant mieste paskambino A. ir pasakė, kad nori atiduoti skolą. Jis atvažiavo pas A., pasiėmė pinigus ir išvažiavo. Tai buvo prieš metus, žiemą. Tai galėjo būti 2017 m. sausio 14 d., 20-21 val. Tikslaus laiko nežino, jis atvažiavo už parduotuvės „Iki Cento“, esančios Vakaro gatvėje. Ten buvo A. P. ir A. F. Dar buvo ir kitų asmenų, kurių jis nepažįsta. Nežino, kiek iš viso žmonių ten buvo. Šalia A. P. ir A. F. daugiau nebuvo nieko, ką jis pažinotų. Ten buvo dvi grupelės: vieni nueidavo prie vienų, o kiti – prie kitų. Šiuo metu jis normaliai neprisimena, kas ten buvo. A. F. ir A. P. vartojo alkoholį. Neatsimena, ar ten buvo merginų. Ten jie buvo trise ir kita kompanija, gal 5 jie buvo. Teisėjui pagarsinus liudytojo apklausos protokolą (1 t., b. l. 199), liudytojas A. U. parodė, kad to nukentėjusiojo jis nepažįsta. Visi asmenys ten buvo stipriai apsvaigę. Nukentėjusysis lindo prie jo automobilio, norėjo atsisėsti, krito. Jis nukentėjusiajam liepė pasitraukti nuo automobilio. Nukentėjusysis krito, buvo slidu. Prie jo akių nukentėjusysis į jo mašiną neatsitrenkė, šiaip griuvinėjo. Jis perstatė savo automobilį, kad jis nebūtų sudaužytas. Nežino, ar nukentėjusysis turėjo telefoną, būdamas ten jo nematė. Su minėtais asmenimis jis buvo apie 30 min., pasiėmė skolą ir išvažiavo. Iš tų asmenų jis nieko neišsivežė, išvažiavo vienas. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė laiką, kada ten nuvažiavo, anuomet jis atsiminė geriau. Ten būdamas jis nematė jokių muštynių. Be to, jam ten būnant prie jo grupelės nebuvo priėjusios jokios merginos. Iš tos kompanijos girčiausias buvo nukentėjusysis, jis nepastovėjo, griuvinėjo.
Liudytojas A. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (neįspėjant jo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą) parodė, kad kaltinamieji yra jo pažįstami. Naujojoje Vilnioje, prie parduotuvės, jis susitiko su A. F. Tuomet jie susitiko su draugu – nukentėjusiuoju A. K. Jie trise gėrė alkoholį, kurį pirko A. K. A. K. pirko pora butelių degtinės, apsipirkti jie ėjo visi trys. Alkoholį jie vartojo už parduotuvės. A. K. prisigėrė ir pradėjo daryti nesąmones, kabinėtis prie draugių. Buvo tokia I. A. K. prie jos lindo, bandė apsikabinti. Alkoholis baigėsi, A. K. ruošėsi eiti namo. Jie galvojo, kad A. K. reikia paauklėti už tai, kad jis kabinėjosi. Jie trise nuėjo iki miškelio. A. K. nuėjo nusišlapinti ir gavo į galvą. Jį mušė A. F., pastūmė, tada A. K. nukrito. A. F. ištraukė telefoną. Jis (t. y. A. P.) tuo metu stovėjo šalia, nelietė nukentėjusiojo. Telefonas liko pas A. F. Iš nukentėjusiojo jie daugiau nieko neėmė, pas jį daugiau nieko nebuvo. Nukentėjusysis daugiau neturėjo pinigų, nes jis su nukentėjusiuoju ėjo į parduotuvę, nukentėjusysis alkoholiui išleido paskutinius pinigus. Pats matė, kad nukentėjusiojo piniginėje buvo du skyreliai. Nukentėjusysis paskutinius centus krapštė alkoholiui, be to, nukentėjusysis pats pasakė, kad tai buvo paskutiniai pinigai. Kai jis su A. F. nusprendė paauklėti nukentėjusįjį, gal jis (t. y. A. P.) sudavė jam iš nugaros, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Tarkim, kad jis nukentėjusiajam sudavė vieną kartą. Iš nukentėjusiojo buvo paimtas tik telefonas. Jis nukentėjusiojo kišenių netikrino. Jis buvo išgėręs tiek pat, kiek ir nukentėjusysis. Merginos buvo kitoje grupėje, jų ten buvo dvi ar trys, paskui jos išvažiavo. Kai įvyko muštynės, merginų nebuvo.
Liudytoja I. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius ji yra mačiusi, kaltinamieji yra jos pažįstami. Įvykius ji prisimena prastai, nes tai vyko seniai. Valandos neprisimena, bet jau buvo tamsu, žiema, ji buvo susitikusi su kompanija, kurioje buvo vienas iš kaltinamųjų, draugė M., A. ir A. (ar koks jo vardas), kita I. Susitiko prie parduotuvės „Iki Cento“, esančios Naujojoje Vilnioje, Varpo gatvėje. Nukentėjusysis buvo išgėręs, apgirtęs, juokėsi, kalbėjo, bendravo. Ji ten buvo dėl to, kad neturėjo ką veikti, taip leido laiką. Nukentėjusysis buvo labai girtas, kritinėjo, kalbėjo nesąmones, buvo labai slidu. Neprisimena, ką konkrečiai šnekėjo nukentėjusysis. Nepamena, ar jis rodė telefoną. Vaikinai su nekentėjusiuoju bendravo kaip draugai. Ji ten buvo apie valandą laiko, paskui jas pavežė A. ir jos grįžo namo. Jokių muštynių ji nematė. Piniginės niekas nerodė, nepamena. Nepamena, ar kitai I. kas nors davė telefoną. Kai ji su M. išvažiavo, iš kalbų girdėjo, kad yra problemų su policija, nes kažkas kažką sumušė. Ji ten užtruko iki valandos, po to atvažiavo A. ir ją su M. parvežė iki namų. Jai atrodo, kad I. irgi nuėjo namo. Nežino, kas ten liko, kai jos išvažiavo. Teismui pagarsinus liudytojo apklausos protokolą (2 t., b. l. 9), liudytoja I. S. parodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai surašyti teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas M. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jis dirbo parduotuvėje „Maxima“, esančioje Šv. Batoro g. 43. Įvykis įvyko maždaug prieš vienerius metus. Dirbdamas parduotuvėje „Maxima“ vakare jis pastebėjo grupę asmenų, kurie linksmai nusiteikę užėjo į parduotuvę. Jam sukėlė įtarimų kažkuris iš kaltinamųjų, negali pasakyti kuris, nes jie jam panašūs. Grupelėje buvo 3-4 asmenys, jie pirko alkoholinius gėrimus, linksmai nusiteikę išėjo. Po kelių valandų nukentėjęs asmuo, ant kurio veido matėsi kraujosruvos, pasiskundė, kad jį apiplėšė, pavogė brangų telefoną, paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams asmuo jiems paaiškino, kad prieš kelias valandas lankėsi parduotuvėje ir vienas iš tų asmenų jį sumušė. Jis atsuko vaizdo įrašą. Kai atėjo nukentėjęs asmuo, buvo kraujosruvos, asmuo buvo neblaivus. Nukentėjusysis sakė, kad jį sumušė vienas iš jų. Apklausos metu jis nurodė taip, kaip atsiminė. Teisėjui pagarsinus dalį ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 197), liudytojas M. M. parodė, kad gal tyrėjai blogai užrašė, kad nukentėjusįjį sumušė du asmenys. Jis pats nematė, kaip nukentėjusysis buvo sumuštas, tik pateikė tyrėjai vaizdo medžiagą. Neprisimena, ar nukentėjusysis ką nors sakė dėl piniginės.
Specialistas J. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tyrimui buvo pateiktas 9 mm revolveris, kuris skirtas šaudyti dujiniais ir garso šoviniais. Pateiktoje būklėje pas jį nebuvo kovinės spyruoklės kreipiamojo strypelio, dėl to nebuvo galima šaudyti. Taigi trūko vienos detalės. Jei ta detalė būtų buvusi, matomai revolveris būtų tinkamas naudoti. Tai yra pramoninės gamybos šaunamasis ginklas, dėl vienos detalės jis netinkamas šaudyti, bet tai šaunamasis ginklas.
Šalies argumentai
S. R. 2016 m. lapkričio 12 d. protokole-pareiškime nurodė, kad 2016 m. gruodžio 11 d., apie 22.13 val., (duomenys neskelbtini), du jaunuoliai, bandydami pateikti į 27 autobusą ir norėdami sumušti keleivį, chuliganiškai stabdė autobusą. Jam neatidarius durų, vienas iš jaunuolių su lazda išdaužė (duomenys neskelbtini) „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinį stiklą. Turtinė žala bus nurodyta vėliau (1 t., b. l. 29).
L. S. 2016 m. gruodžio 12 d. protokole-pareiškime nurodė, kad 2016 m. gruodžio 11 d., apie 22 val., „Ievų“ stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jį užpuolė du nepažįstami jaunuoliai. Vienas iš jų grasino pistoletu ir prašė cigarečių bei kumščiu trenkė per lūpą, kitas su gumine lazda trenkė per galvą (1 t., b. l. 30).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. gruodžio 11 d., apie 22.18 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), važiuojant nuo „Arimų“ stotelės link miesto, „Ievų“ stotelėje laukia autobuso vairuotojas. Neblaivus vyras išdaužė autobuso langą. Autobuse uždarytas vyriškis, kuris galimai pažįsta pabėgusį asmenį (1 t., b. l. 32).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių V. V. bei J. G. 2016 m. gruodžio 11 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 11 d., patruliavimo metu, apie 22.11 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), „Ievų“ sustojime lauks autobuso vairuotojas, kuriam išdaužė stiklą. Atvykus minėtu adresu kreipėsi autobuso „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas S. R., kuris paaiškino, kad pribėgo du vaikinai, iš kurių vienas išdaužė galimai lazda autobuso priekinį stiklą ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) namo. L. S. paaiškino, kad jam būnant stotelėje prie jo prisikabino du nepažįstami vaikinai, kurie reikalavo cigarečių, o jam cigarečių nedavus, įvyko grumtynės. Grumtynių metu vienas iš vaikinų, kaip vėliau paaiškėjo R. F., gim. (duomenys neskelbtini), įrėmė daiktą, panašų į ginklą. L. S. ištrūko ir įbėgo į stovintį autobusą. Autobusui pradėjus judėti kitas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo A. F., gim. (duomenys neskelbtini), pribėgęs trenkė panašiu į lazdą daiktu, dėl ko išdužo priekinis autobuso stiklas, vaikinai pasišalino link (duomenys neskelbtini) namo. Einant nuo autobuso link (duomenys neskelbtini) namo, sniege pastebėti šviežiai įspausti batų pėdsakai, kurie vedė prie (duomenys neskelbtini) buto. Priėjus prie buvo girdėjosi didelis triukšmas, dėl to buvo iškviesta pagalba. Atvykus pagalba ir pabeldus į duris, duris atidarė R. F., kuris paaiškino, kad bute yra su savo sugyventine V. B., o butas priklauso jo senelei. Paklausus R. F., ar galima užeiti ir apžiūrėti butą, R. F. sutiko. Apžiūrint butą viename iš kambarių miegojo su viršutiniais rūbais A. F., kitame kambaryje buvo sugyventinė V. B., I. M. ir R. B. Tikrinant bute esančią krosnį, atidarius dureles surastas daiktas, panašus į ginklą, juodos spalvos guminė lazda, beisbolo lazda bei baltos spalvos „Maxima“ maišelis, kuriame buvo du telefonai „Samsung“ ir „LG“. Pakvietus nukentėjusius, jie nurodė į A. F. ir R. F. Saugoti įvykio vietą liko AP-34, o R. F. ir A. F. buvo sulaikyti ir apie 23.55 val. pristatyti į Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato budėtojų dalį. Pristatant asmenis buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai (1 t., b. l. 33, 34).
Šalies argumentai
A. K. 2017 m. sausio 15 d. protokole-pareiškime nurodė, kad 2017 m. sausio 14 d., apie 22 val., Vilniuje, kieme, netoli S. Batoro g. 158, jo draugas A. P. kartu su kitu jam nepažįstamu asmeniu kojomis jam spyrė apie 15 kartų į įvairias kūno vietas ir iš vidinės striukės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 EDGE“, 800 Eur vertės, ir iš striukėje buvusios piniginės ištraukė 30 Eur. Po įvykio jam stipriai sumuštas veidas. Turtinė žala 830 Eur (1 t., b. l. 133).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. sausio 14 d., apie 21.38 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, S. Batoro g. 43, prekybos centro „Maxima“ apsauga praneša, kad į parduotuvę atėjo praneša, kad į parduotuvę atėjo 30 m. amžiaus, neblaivus ir sumuštas vyras (1 t., b. l. 136).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3859/2016(01) matyti, kad L. S. nustatyta kairės momeninės srities poodinė kraujosruva, apatinės lūpos, smakro dešinės pusės odos nubrozdinimai, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. gruodžio 11 d.). Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant šios išvados 1-me punkte nustatytus sužalojimus. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (1 t., b. l. 108-109).
Iš 2016 m. gruodžio 12 d. apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad buvo apžiūrėtas 27 maršruto autobusas „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovintis šalia „Ievų“ stotelės, (duomenys neskelbtini), kurio priekinis kairės pusės stiklas prie įėjimo durų yra įskeltas. Stikle matomas netaisyklingas apvalios formos įskilimas, kiauryminės skylės nėra (1 t., b. l. 78-81).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad autobuso „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas-valdytojas nuo 2012 m. lapkričio 13 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82).
UAB (duomenys neskelbtini) 2017m. sausio 17 d. pranešime su priedais nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 11 d., apie 22.15 val. (duomenys neskelbtini) nežinomi asmenys išdaužė autobuso „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinį stiklą, bendrovei padaryta 798,20 Eur žala (1 t., b. l. 84-90).
Iš 2016 m. gruodžio 12 d. apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), krosnyje, be kita ko, buvo rastas ir paimtas pistoletas „AGENT RECK“, guminė lazda ir medinė lazda „Polidek“ (1 t., b. l. 35-38).
Iš 2017-01-23 apžiūros protokole Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. B. pateiktos išvados matyti, kad apžiūros objektas – revolveris, medinė ir guminė lazdos, rastos ir paimtos 2016 m. gruodžio 12 d. apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini). Išvada: Apžiūrėtas pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis revolveris „Reck Agent“ skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Pateiktoje būklėje revolveris netinka šaudyti dėl skeliamojo mechanizmo gedimo (nėra kovinės spyruoklės kreipiamojo strypelio). Apžiūrėta pramoninės gamybos beisbolo lazda yra sportinis įrankis ir ginklams nepriskiriama. Apžiūrėta pramoninės gamybos guminė lazda ginklams nepriskiriama (1 t., b. l. 64-65)
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. sausio 11 d. specialisto išvados Nr. 140-(6166)-IS1-242 matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas, išryškėjęs ant lipnios juostos, nuimtos nuo medinės lazdos rankenos, paimtos 2016 m. gruodžio 12 d. įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), tinkamas asmeniui identifikuoti. Kiti rankų pėdsakai, išryškėję ant pateiktų tyrimui medinės lazdos, lipnios juostos, nuimtos nuo medinės lazdos rankenos, guminės lazdos, pistoleto „Agent Reck“, netinkami asmeniui identifikuoti. Vienas rankos piršto pėdsakas, išryškėjęs ant lipnios juostos, nuimtos nuo medinės lazdos rankenos (žr. nuotrauką Nr. 1) yra paliktas R. F. dešinės rankos nykščiu (1 t., b. l. 57-59).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. birželio 13 d. specialisto išvados Nr. 140-(6158)-IS1-3656 matyti, kad kvapo pėdsake, paimtame 2016 m. gruodžio 12 d., adresu (duomenys neskelbtini), nuo guminės lazdos, rastas įtariamojo A. F., gim. (duomenys neskelbtini), kvapas. Kvapo pėdsakuose, paimtuose nuo medinės beisbolo lazdos su užrašu „Polidek“ ir nuo pistoleto „Agent Reck“, nerasta A. F. kvapo. Kvapo pėdsakuose, paimtuose nuo medinės beisbolo lazdos su užrašu „Polidek“, guminės lazdos ir pistoleto „Agent Reck“ nerasta R. F., gim. (duomenys neskelbtini), kvapo (1 t., b. l. 74-77).
Iš 2017 m. sausio 17 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis A. K. atpažino įtariamąjį A. F., kaip asmenį, kuris 2017 m. sausio 14 d. būdamas su A. P. jį sumušė ir jam gulint ant žemės iš striukės vidinės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 Edge“ ir iš piniginės ištraukė 60 eurų, o piniginę įdėjo atgal (3 t., b. l. 33-36).
Iš 2017 m. rugpjūčio 16 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu tarp nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos I. M. prieštaravimų pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 180-182).
Iš 2017 m. sausio 15 d. apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniuje, prie S. Batoro g. 158 namo (1 t., b. l. 138-140).
Iš 2017 m. sausio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad liudytoja I. M. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 Edge“ su juodos spalvos dėklu, kurie apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, ir grąžinti nukentėjusiajam A. K. (1 t., b. l. 170-177).
Iš 2017 m. vasario 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai su filmuota medžiaga parduotuvėje „Maxima“, esančioje Vilniuje, S. Batoro g. 43, ir parduotuvėje „IKI“, esančioje Vilniuje, S. Batoro g. 154. Pirmiausia apžiūrėtas kompaktinis diskas, kuriame užfiksuota 2017 m. sausio 14 d. filmuota medžiaga parduotuvėje „Maxima“, esančioje Vilniuje, S. Batoro g. 43. Pirmame faile yra užfiksuotos parduotuvės įėjimo durys ir kaip trys vaikinai, kaip nustatyta – A. K., A. F. ir A. P. išeina iš parduotuvės. Antrame faile užfiksuoti minėti trys asmenys parduotuvės alkoholio skyriuje. Trečiame faile minėti trys asmenys įeina į parduotuvės prekybos salę. Ketvirtame faile užfiksuoti minėti asmenys stovintys kasoje, kai perka du butelius degtinės, du pakelius traškučių, tris butelius gėrimo. Po to buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas, kuriame yra užfiksuota 2017 m. sausio 14 d. filmuota medžiaga parduotuvėje „Iki“, esančioje Vilniuje, S. Batoro g. 154. Daugumoje failų jokios reikšmingos tyrimui informacijos nėra. Faile Nr. 5 yra 10 kamera fiksuojamas vaizdas, kaip 20 val. 32 min. 27 sek. įeina vaikinas, kaip nustatyta – A. K., kuris per kasą nueina į prekybos salę kairėje pusėje ir 20 val. 23 min. 55 sek. išeina atgal. 20 val. 25 min. 28 sek. per kasą užeina kitas vaikinas, kaip nustatyta – A. P. 20 val. 25 min. 56 sek. į parduotuvę per įėjimą ateina A. K. ir jis su A. P. eina į prekybos salę, po to 20 val. 26 min. 59 sek. A. P. deda kažkokias prekes kasininkei, A. K. atsiskaito už jas, deda grąžą į striukės priekinę viršutinę kairę kišenę. 20 val. 27 min. 53 sek. išeina A. P., o A. K. kalba su pardavėja, 20 val. 28 min. 35 sek. jis išeina iš parduotuvės. Faile Nr. 8 ir Nr. 10 kamera fiksuojamas vaizdas kaip 20 val. 54 min. 44 sek. per kasą į prekybos salę ateina trys vaikinai – A. K., A. P. ir A. F. 20 val. 56 min. 55 sek. jie grįžta prie kasos, A. P. ir A. F. kasoje deda prekes, A. P. paduoda pinigus. Grąža duodama A. P., o jis atiduoda pinigus A. K., šis deda į striukės kišenę ir jie išeina. Faile Nr. 15 kamera Nr. 12 fiksuojamas vaizdas iš viršaus alkoholio skyriuje. 20 val. 26 min. 01 sek. prie lentynų ateina A. P. ir A. K. A. P. iš dešinės nuo lentynos paima vieną butelį ir jie 20 val. 26 min. 28 sek. išeina. Faile Nr. 17 kamera Nr. 12 fiksuojama, kaip 20 val. 54 min. 50 sek. ateina A. P., A. F. A. P. ima du butelius dešinėje, lentynos gale. 20 val. 55 min. 05 sek. ateina A. K., jie trise stovi prie lentynų, A. K. kažką traukia iš striukės priekinės kišenės, žiūri. A. P. padeda atgal vieną butelį ant lentynos, A. F. paima viena butelį, duoda A. P. A. P. neša tris butelius. 20 val. 56 min. 25 sek. jie išeina (1 t., b. l. 186-194).
Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo veiklos skyriaus prokuroro R. B. 2017 m. spalio 3 d. nutarimo matyti, kad juo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo (nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu) (1 t., b. l. 17-23).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2016 m. gruodžio 11 d., 23.58 val. R. F. buvo nustatytas 1,53 prom. girtumas (2 t., b. l. 77).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2016 m. gruodžio 12 d., 0.15 val. A. F. buvo nustatytas 2,02 prom. girtumas (3 t., b. l. 1).
Dėl R. F. ir A. F. kaltės pagal BK 284 straipsnį
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamųjų A. F. ir R. F. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą.
Pažymėtina, kad apklausti teismo posėdyje kaltinamieji A. F. ir R. F. savo kaltę dėl šios veikos pripažino iš dalies. Antai kaltinamasis A. F. apklausiamas teisme parodė, kad neprisimena įvykio su broliu, nes jis įvyko seniai, o jis pats buvo girtas. Pamena tik, kad jam miegančiam paskambino brolis R. F. Jis (t. y. A. F.) išbėgo, išdaužė autobuso stiklą ir nuėjo toliau miegoti. Taigi, A. F. iš kaltinime jam inkriminuotų aplinkybių pripažino tik autobuso lango išdaužimą, tačiau neigė kaltinimo dalį dėl jam inkriminuotų prieš nukentėjusįjį panaudotų smurtinių veiksmų. Tuo tarpu kaltinamasis R. F. apklausiamas teisme parodė, kad dėl viešosios tvarkos pažeidimo jis savo kaltę pripažįsta, nukentėjusiajam 5-7 smūgius sudavė tikrai, jie vienas kitam sudavė pakankamai daug smūgių, tačiau jokio ginklo neturėjo. Įvykio vakarą jis su A. F. ir R. B. ėjo į parduotuvę. Vėliau brolis atsiliko, todėl į parduotuvę jis nuėjo vienas, pamatė senyvo amžiaus asmenį, paprašė jo cigaretės. Asmuo atkirto, kad neduos, jie susimušė. Asmuo greitai nubėgo į autobusą, o jis iš paskos. Jis (t. y. R. F.) greitai paskambino broliui, kad šis atbėgtų. A. F. atbėgo, autobusas faktiškai jau buvo pradėjęs judėti. Tuo metu, kai jis su minėtu asmeniu mušėsi, A. F. nebuvo. Brolis vyro nemušė, tik išdaužė autobuso stiklą. Jis su broliu pabėgo namo. Taigi, iš kaltinamojo R. F. parodymų matyti, kad jis neneigia smurtavęs prieš nukentėjusįjį, sudavęs jam 5-7 smūgius į galvą, tačiau tvirtina negrasinęs jokiu ginklu, taip pat tvirtina, kad jo brolis A. F. prieš nukentėjusįjį jokio smurto nenaudojo, o tik išmušė lazda autobuso langą. Vis tik tokie kaltinamųjų A. F. ir R. F. parodymai nėra nuoširdūs, o pastarojo nėra ir nuoseklūs. Štai ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 12 d. apklausiamas R. F. teigė jokio ginklo neturėjęs, vėliau jau 2017 m. lapkričio 8 d. apklausos metu jis teigė turėjęs minimą revolverį ir norėdamas pajuokauti jį įrėmęs nukentėjusiajam į galvą (t. 2, b. l. 93-94).
Teismo vertinimu, toks kaltinamųjų parodymų nenuoseklumas bei dalies veiksmų nutylėjimas leidžia abejoti jų patikimumu, todėl teismas juos vertina kaip kitais įrodymais paneigtą kaltinamųjų gynybinę versiją, kuria jie siekia menkinti kiekvienas savo ir vienas kito vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Dėl šios priežasties teismas tokiais kaltinamųjų parodymais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų bylos įrodymų turinį, tarp jų ir nukentėjusiojo L. S. bei liudytojo S. R. parodymus bei kitus bylos įrodymus.
Antai nukentėjusysis L. S. proceso eigoje esminėse detalėse davė nuoseklius parodymus apie tai, kad įvykio vakarą jis sustojo prie autobuso stotelės. Prie jo priėjo R. F., paprašė parūkyti, o jis nedavė. R. F. jam atsakė keiksmažodžiais ir prasidėjo konfliktas, asmuo pradėjo kabintis, muštis. R. F. išsitraukė pistoletą ir juo grasino. Ginklą asmuo išsitraukė ne iš karto, o po to, kai jiedu pradėjo muštis. Jis iš R. F. buvo atėmęs pistoletą, numetęs į šoną. Tada toliau vyko grumtynės. R. F. jam smogė, pataikė į kairįjį skruostą. Jiedu susigrūmė, voliojosi gal penkias minutes ar daugiau. Jiems besigrumiant pribėgo antras vaikinas, smogė jam iš galo gumine lazda per galvą. Tuo metu atvažiavo 27 maršruto autobusas ir jam pavyko įbėgti į autobusą. Vairuotojui jis šūktelėjo, kad jis tiems asmenims neatidarinėtų durų, nes klius ir jam. Vairuotojas truputį pavažiavo, o asmenys stukseno į autobusą, kad jį išleistų. Tas, kuris buvo su lazda, išdaužė autobuso priekinį dešinės pusės langą. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo L. S. parodymais. Nors nukentėjusysis L. S. proceso eigoje skirtingai nurodė momentą, kada kaltinamasis išsitraukė ginklą, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo netikėti jo parodymais, kadangi esminėse detalėse jie išliko nuoseklūs, juo labiau, kad juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Šiame kontekste teismas pažymi, kad įvykis vyko daugiau nei prieš metus, pats nukentėjęs buvo šiek tiek neblaivus, todėl logiška, kad jis smulkiai visų įvykio detalių ir neprisimena. Visgi tiek tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme jis patvirtino, kad R. F. jam grasino daiktu, panašiu į ginklą – pistoletą. Kartu pažymėtina, kad tiek tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis L. S. nuosekliai parodė, kad prieš jį smurtavo du asmenys, t. y. jis pirmiausia susimušė su kaltinamuoju R. F., o po to prisijungė ir kaltinamasis A. F., kuris jam sudavė į galvą gumine lazda. Antai, apklausiamas tuoj po įvykio, po dviejų valandų jis parodė, kad R. F. pačioje pradžioje jam įrėmė pistoletą į galvą, o prasidėjus grumtynėms ir muštynėms pribėgo ir kitas asmuo, kuris sudavė vieną kartą jam į galvą gumine lazda (1 t., b. l. 97). Apklausiamas vėliau, t. y. po mėnesio jis esminėse detalėse vienodai nurodė, kad R. F. pradžioje jam grasino pistoletu, sudavė smūgius jam į veidą, o vėliau besigrumiant jis pajuto du smūgius į galvos plaukuotąją dalį, kurie buvo suduoti kietu daiktu (t. 1, b. l. 99-100). Taigi, jau nuo pat tyrimo pradžios nukentėjusysis įvardino, kad buvo naudojamas ginklas, taip pat, kad prieš jį smurtavo du vaikinai. Pažymėtina ir tai, kad tokias aplinkybes patvirtina kiti bylos įrodymai, kuriuos susiejus į visumą matyti, kad prieš nukentėjusįjį veikdami vieninga tyčia smurtavo abu kaltinamieji, o R. F. išties turėjo ginklą – pistoletą. Antai iš 2016 m. gruodžio 12 d. apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad netrukus po smurtavimo prieš nukentėjusįjį L. S., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame girtavo kaltinamieji, krosnyje, be kita ko, buvo rastas ir paimtas pistoletas „AGENT RECK“, guminė lazda ir medinė lazda „Polidek“ (1 t., b. l. 35-38). Šis faktas leidžia spręsti, kad nukentėjusysis L. S. davė teisingus parodymus apie tai, kad kaltinamasis R. F. turėjo ginklą. Bendrame bylos aplinkybių kontekste sprendžiant dėl smurtavusių asmenų skaičiaus pastebėtina, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3859/2016(01) matyti, jog L. S. nustatyta kairės momeninės srities poodinė kraujosruva, apatinės lūpos, smakro dešinės pusės odos nubrozdinimai, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. gruodžio 11 d.) (t. 1, b. l. 108-109). Taigi šia išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti tiek priekinėje galvos dalyje (lūpose, smakre), tiek ir nugarinėje (momeninėje) galvos dalyje. Tokia faktinė sužalojimų nukentėjusiojo L. S. galvoje lokalizacija atitinka jo parodymus apie tai, kad R. F. jam sudavė smūgius į veidą ir tik po to jis pajuto kito kaltinamojo suduotą smūgį į plaukuotąją galvos dalį. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo abu kaltinamieji, stiprina ir liudytojo S. R. parodymai apie tai, kad jam vairuojant autobusą į jį įlipo nukentėjęs asmuo, o įvykio vietoje jis matė abu kaltinamuosius, nors vieną iš jų pamatė šiek tiek vėliau, nei kitą, tačiau labai artimu laiku. Maža to, ir liudytojas policijos pareigūnas V. V. apklausiamas teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini) buvo užpultas žmogus, kuris pribėgo prie autobuso prašydamas pagalbos bei prašydamas iškviesti policiją. Šis asmuo kalbėjo ne apie vieną, o apie du jį užpuolusius asmenis. Aplinkybę, kad A. F. iš namų išbėgo tikslu prisijungti prie muštynių, patvirtina ir liudytojų V. B. bei I. M. parodymai. Šios liudytojos parodė, kad jiems girtaujant ir išėjus iš namų R. F., pastarasis po kažkiek laiko paskambino jos numeriu A. F. ir pasakė, kad jį kažkas mušė, todėl A. F. išbėgo iš namų. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad kaltinamieji A. F. ir R. F. veikė bendrininkų grupe ir abu naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį L. S., o A. F. dar ir išmušė autobuso langą gumine lazda.
Vis tik teismas tikslina kaltinamojo A. F. veiksmų apimtį ir konstatuoja, kad A. F. gumine lazda sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvą, nuo kurio pastarasis nukrito ant žemės. Tokia išvada darytina įvertinus nukentėjusiojo pirminius parodymus, kuriuose jis nurodė sulaukęs vieno smūgio į galvą gumine lazda (t. 1, b. l. 97), taip pat specialisto išvados aplinkybę, kurioje nustatytas vienas sužalojimas momeninėje galvos dalyje, konstatuojant, jog visi sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 108-109).
BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015). Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Be to, pagal teismų formuojamą praktiką veiksmai, pasireiškę svetimo turto niokojimu, vertinami kaip vandališki (o ne įžūlūs) (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-378/2009, 2K-65/2010, 2K-37/2012). Būtent pirmiau paminėtų padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – „Ievų“ stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), abu kaltinamieji R. F. ir A. F. veikė bendrininkų grupe įžūliais veiksmais, t. y. abu prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą – R. F. kumščiu sudavė L. S. penkis smūgius į veidą, o A. F. gumine lazda sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvą, nuo kurio pastarasis nukrito ant žemės. Maža to, kaltinamasis A. F. persekiodamas nukentėjusįjį, pastarajam įlipus į (duomenys neskelbtini) priklausantį 27 maršruto autobusą „Volvo 7700“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negalėdamas pasiekti nukentėjusiojo – veikė vandališkai, t. y. gumine lazda išdaužė autobuso priekinį stiklą. Dėl šios aplinkybės teismas tikslina kaltinimą ir konstatuoja, kad A. F. veikė dar ir vandališkais veiksmais. Taigi, kaltinamiesiems A. F. ir R. F. veikiant įžūliais ir vandališkais agresyviais veiksmais, bendrininkų grupe (smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo du asmenys, vienas asmuo (A. F.) išdaužė civiliniam ieškovui priklausančio autobuso langą), nuo smurtinių veiksmų nukentėjusysis L. S. patyrė sužalojimus, dėl vandališko autobuso apgadinimo civiliniam ieškovui buvo padaryta ir turtinė žala, dalis nusikalstamos veikos buvo padaryta matant kitam asmeniui (S. R.), kuris buvo taip pat išgąsdintas, nedelsiant buvo kviečiami policijos pareigūnai. Taigi teismas sprendžia, kad dėl šio konflikto kilo tam tikra sumaištis, į nusikaltimo vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, todėl darytina išvada, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, be to, nukentėjusiajam L. S. nežymiai sutrikdyta sveikata.
Apibendrinant konstatuotina, kad remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamųjų R. F. ir A. F. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Dėl R. F. veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. F. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, taip pat visiškai įrodyta.
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pirmiau nurodyti objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš jų.
Apklausiamas teisme kaltinamasis R. F. savo kaltės padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nepripažino ir parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) rastas ginklas ne jo. Jokio ginklo nei pas save, nei pas brolį A. F. jis nėra matęs.
Vis tik tokius kaltinamojo parodymus teismas atmeta kaip nenuoseklius ir neatitinkančius kitų bylos įrodymų turinio. Pažymėtina, kad tokie kaltinamojo R. F. parodymai neatitinka jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio, t. y. nėra nuoseklūs. Antai apklausiamas tyrimo metu kaltinamasis R. F. 2016 m. gruodžio 12 d. apklausos metu savo kaltės dėl šios veikos nepripažino (t. 2, b. l. 84-85), tuo tarpu apklausiamas 2017 m. lapkričio 8 d. kaltę šioje kaltinimo dalyje pripažino ir parodė, kad minėtu adresu rastą ginklą jis įsigijo 2010 metais Gariūnų turgavietėje savigynai. Įvykio vakarą eidamas į parduotuvę jį pasiėmė savigynai ir norėdamas pajuokauti jį įrėmė autobusų stotelėje stovėjusiam nukentėjusiajam į galvą (t. 2, b. l. 93-94). Taigi, šioje apklausoje kaltinamasis neneigė turėjęs minimą ginklą. Pažymėtina, kad pastarieji tyrimo metu jo duoti parodymai atitinka ir nukentėjusiojo L. S. parodymus apie tai, kad kaltinamasis R. F. išties turėjo ginklą ir jį buvo įrėmęs nukentėjusiajam į galvą. Sugretinus tokius minėtų asmenų parodymus su 2016 m. gruodžio 12 d. apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, iš kurių matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), krosnyje, be kita ko, buvo rastas ir paimtas pistoletas „AGENT RECK“ (1 t., b. l. 35-38), teismas sprendžia, kad šis ginklas priklauso būtent R. F., būtent tuo pačiu ginklu jis grasino nukentėjusiajam L. S. darydamas viešosios tvarkos pažeidimą, ir būtent 2017 m. lapkričio 8 d. apklausos metu kaltinamasis davė teisingus parodymus. Teismo vertinimu, tokios išvados nepaneigia tai, kad kvapo pėdsakuose, paimtuose nuo medinės beisbolo lazdos su užrašu „Polidek“, guminės lazdos ir pistoleto „Agent Reck“ nerasta R. F., gim. (duomenys neskelbtini), kvapo (1 t., b. l. 74-77). Pažymėtina, kad įvykis vyko žiemą, pagal nukentėjusiojo parodymus ginklas buvo numestas ant žemės į sniegą, asmenys buvo žiemiškai apsirengę, todėl logiška, kad tokie pėdsakai neaptikti. Be to, teismo vertinimu, nėra įtikinami kaltinamojo R. F. parodymai apie tai, kad tyrėja jį apgavo, nes pasakė, jog ant ginklo rasti jo piršto antspaudai, sakė, kad jei jis prisipažins, galimai bus pritaikytas BK 64¹ straipsnis ir bus sušvelninta bausmė. Teismo vertinimu, asmeniui žinant, kad jis ginklo nelaikė rankose, nebuvo galimybės būti apgautam ir įtikintam, kad ant ginklo yra jo rankų pėdsakai. Tuo tarpu įstatyminės nuostatos dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų išaiškinimas nelaikytinas įtariamo asmens apgaule ar klaidinimu. Juo labiau, kad apklausos metu dalyvavo ir R. F. advokatas, kuris jokių pastabų dėl tyrėjo elgesio nepateikė.
Pažymėtina, kad iš 2017 m. sausio 23 d. apžiūros protokole Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. B. pateiktos išvados matyti, jog apžiūros objektas – revolveris, paimtas 2016 m. gruodžio 12 d. apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini). Išvada: apžiūrėtas pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis revolveris „Reck Agent“ skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Pateiktoje būklėje revolveris netinka šaudyti dėl skeliamojo mechanizmo gedimo (nėra kovinės spyruoklės kreipiamojo strypelio) (t. 1, b. l. 64-65). Tokią išvadą apklausiamas teisme patvirtino ir specialistas J. B., kuris parodė, kad tyrimui buvo pateiktas 9 mm revolveris, kuris skirtas šaudyti dujiniais ir garso šoviniais. Pateiktoje būklėje pas jį nebuvo kovinės spyruoklės kreipiamojo strypelio, dėl to nebuvo galima šaudyti. Taigi trūko vienos detalės. Jei ta detalė būtų buvusi, matomai revolveris būtų tinkamas naudoti. Tai yra pramoninės gamybos šaunamasis ginklas, dėl vienos detalės jis netinkamas šaudyti, bet tai šaunamasis ginklas.
Šiame kontekste teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, dujiniai revolveriai ir pistoletai yra šaunamieji ginklai, priskiriami „C“ kategorijos ginklams. Šiame įstatyme apibrėžta, jog visi teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre. Minėto įstatymo 12 straipsnio 10 punktas numato, kad leidimai įsigyti A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis fiziniams ir juridiniams asmenims išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Įstatymo 13 straipsnio 4 punktas numato, jog savigynai dujinį ginklą gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą. Pats kaltinamasis R. F. neparodė, kad būtų turėjęs leidimą minimam ginklui laikyti. Kartu jis nenurodė, kad įgyvendindamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 priedo 2 straipsnio (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, pakeista 2012 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. X-2156, 2013 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XII-733) reikalavimą, kad ,,asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus“, būtų pateikęs policijos licencijavimo skyriui prašymą gauti leidimą turėtam, tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įsigytam, šaunamajam ginklui laikyti. Taigi R. F. pirmiau nurodytą C kategorijos šaunamiesiems ginklams priskiriamą dujinį revolverį „Reck Agent“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, iki 2016 m. gruodžio 11 d. apie 22.18 val. laikė neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo.
Teismas atmeta gynybos argumentus, kad tas faktas, jog minėtame pas R. F. rastame ginkle nebuvo kovinės spyruoklės kreipiamojo strypelio, leidžia spręsti, kad ginklas netinkamas naudoti, o kartu ir sudaro pagrindą dėl šios kaltinimo dalies R. F. išteisinti. Pažymėtina, kad vienos detalės ginkle trūkumas savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ginklas nėra šaunamasis, kadangi tokiu atveju būtų sudaryta nepagrįsta galimybė laikyti bet kokius ginklus iš jų išėmus ir paslėpus po vieną detalę. Pažymėtina, kad specialistas J. B. apklausiamas teisme parodė, kad tyrimui buvo pateiktas 9 mm revolveris, kuris skirtas šaudyti dujiniais ir garso šoviniais. Tai yra pramoninės gamybos šaunamasis ginklas ir tokios išvados nekeičia faktas, jog jame trūko vienos detalės.
Kartu atmetamas gynybos argumentas, kad kaltinamasis R. F. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl nespėjo įgyvendinti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 priedo 2 straipsnio (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, pakeista 2012 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. X-2156, 2013 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XII-733) reikalavimo, kad ,,asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus“. Toks kaltinamojo gynybos, o kartu ir paties kaltinamojo paskutinio žodžio metu išsakytas argumentas iš esmės yra prieštaringas, kadangi kaltinamasis apskritai teisme neigė, kad ginklas priklauso jam, ir tik stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad ginklas objektyviai priklausė R. F. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis R. F. laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. birželio 30 d. (t. 2 b. l. 125-126). Tuo tarpu šioje byloje jis sulaikytas dėl neteisėto ginklo laikymo 2016 m. gruodžio 11 d. Taigi nuo paleidimo iš pataisos namų jis turėjo pakankamai laiko imtis priemonių įgyvendinti pirmiau nurodytas įstatymo nuostatas, tačiau to nepadarė.
Konstatuotina, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, atmetus kaltinamojo R. F. ir jo gynybos argumentus, jo veika neteisėtai laikant C kategorijos šaunamąjį ginklą tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Dėl kaltinamojo A. F. veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. F. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje nustatytais reikalavimais, visumos analizė.
BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Būtinieji plėšimo objektyvieji požymiai yra svetimo turto pagrobimas ir prievartos (tiek fizinės, tiek psichinės) panaudojimas. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą.
Kaltinamasis A. F. apklausiamas teisme kaltės padarius plėšimą nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu pas jį trumpai namuose gyveno A. P. Pastarajam paskambino draugas, pasiūlė eiti kartu į „Draugystę“. Jiedu nuėjo, ten asmenys jau vartojo alkoholį. Vėliau jie trise (jis, A. P. ir A. K.) nuėjo į parduotuvę, nusipirko tris butelius alkoholio, nuėjo už „Iki Cento“ parduotuvės. Jie visą laiką kartu bendravo. Po to visi asmenys išvažiavo, o jis su A. P. sumušė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis pats pradėjo, norėjo jam suduoti. Muštynių metu jis buvo neblaivus. Nukentėjusįjį jis mušė, bet telefono iš jo jis tikrai neėmė. Taigi, kaltinamasis A. F. apklausiamas teisme neneigė naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį A. K., tačiau tvirtino iš pastarojo nei pinigų, nei telefono neėmęs. Kitaip tariant, kaltinamasis neigia įgyvendinęs plėšimo objektyvųjį požymį – svetimo turto pagrobimą, atitinkamai neigia ir padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Vis dėlto teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip kitais įrodymais paneigtą gynybos versiją. Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamojo A. F. parodymai dėl šios nusikalstamos veikos proceso eigoje nebuvo visiškai nuoseklūs. Antai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad mušėsi A. P. ir A. K., o jis tik norėjo juos išskirti, tačiau nukentėjusysis norėjo jam suduoti, todėl jis tik vieną kartą smūgiavo nukentėjusiajam ir išėjo ir jokio telefono bei pinigų neėmė (t. 3, b. l. 40-41, 42). Apklausiamas svarstant kardomosios priemonės suėmimo skyrimo klausimą, A. F. jau teigė mušęs nukentėjusįjį, tačiau tvirtino nieko iš jo neėmęs (t 3, b. l. 51-52). Taigi, apklausiamas neilgai trukus po įvykio, kaltinamasis nurodė mažesnės apimties prieš nukentėjusįjį jo atliktus veiksmus. Pažymėtina, kad kaltinamojo A. F. parodymus paneigia ir nukentėjusiojo A. K. bei tiesiogiai įvykyje dalyvavusio liudytojo A. P. parodymai. Antai nukentėjusysis A. K. apklausiamas teisme parodė, kad įvykio vakarą Naujojoje Vilnioje, prie traukinio jis su A. P. išgėrinėjo. A. P. pakvietė draugą A. F. Jie nuėjo į parduotuvę, nusipirko butelį degtinės. Degtinę pirko berods jis (t. y. A. K.), turėjo gal 90 Eur. Iš pradžių alkoholį vartojo trise. Jis neprisimena, nes buvo neblaivus, bet jam sakė, kad vėliau atėjo draugai. Neatsimena, ar jis nukrito, ar jį pargriovė, ir jį pradėjo spardyti. A. P. jam įspyrė gal porą kartų. Taip pat spardė A. F., kuris tuo metu, kai jis gulėjo ant žemės ir buvo spardomas, atėmė telefoną ir ištraukė piniginę, iš kurios vidinės kišenės paėmė 60 Eur. Jis (t. y. A. K.) pabėgo. Iš jo minėtus daiktus ištraukė A. F. iš striukės vidinės kišenės, striukės jis tuo metu buvo neužsisegęs. Tada jie užsisuko, o jis pabėgo į krūmus, nubėgo iki parduotuvės „Maxima“, atsisėdo prie jos ir prie jo priėjo apsauga. Tokie nukentėjusiojo A. K. parodymai esminėse detalėse atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, išskyrus dalį dėl pasisavintos pinigų sumos. Pažymėtina, kad 2017 m. sausio 15 d. apklausos metu A. K. parodė, kad mušė, spardė A. P. ir A. F. į įvairias kūno vietas, tada kažkas paėmė jo telefoną iš kišenės bei iš piniginės 30 Eur (t. 1, b. l. 144). Vėliau apklausiamas 2017 m. sausio 17 d. nukentėjusysis A. K. parodė, kad jį nuėjusį nusišlapinti staiga ėmė spardyti A. P. ir jo draugas A. F., jis nukrito, tada A. F. apžergęs jį nukritusį išėmė jo telefoną „Samsung Galaxy s6 Edge“ su dėklu bei išėmė iš kišenės piniginę, kurią vėliau įdėjo atgal. Patikslino, kad iš piniginės dingo ne 30, o 60 Eur (t. 1, b. l. 146-147, 149). Taigi, nors nukentėjusiojo nurodoma pagrobta pinigų suma apklausų metu skyrėsi, tačiau jis nuosekliai parodė, kad A. F. prieš jį naudojo smurtą, o po to jam dėl panaudoto smurto gulint, paėmė jo telefoną bei iš piniginės paėmė pinigus. Be to, iš 2017 m. sausio 17 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis A. K. atpažino įtariamąjį A. F., kaip asmenį, kuris 2017 m. sausio 14 d. būdamas su A. P. jį sumušė ir jam gulint ant žemės iš striukės vidinės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 Edge“ ir iš piniginės ištraukė 60 eurų, o piniginę įdėjo atgal (3 t., b. l. 33-36). Teismas pažymi, kad pirmiau išdėstytus nukentėjusiojo A. K. parodymus iš dalies patvirtina ir teisme apklausto liudytojo A. P. parodymai. Pastarasis parodė, kad įvykio vakarą Naujojoje Vilnioje, prie parduotuvės, jis susitiko su A. F. ir nukentėjusiuoju A. K. Pastarasis pirko pora butelių degtinės, apsipirkti jie ėjo visi trys. Alkoholį jie vartojo už parduotuvės. A. K. prisigėrė ir pradėjo daryti nesąmones, kabinėtis prie draugių. Jie galvojo, kad A. K. reikia paauklėti už tai, kad jis kabinėjosi. Trise nuėjo iki miškelio. A. K. nuėjo nusišlapinti ir gavo į galvą. Jį mušė A. F., pastūmė, tada A. K. nukrito. A. F. ištraukė telefoną. Iš nukentėjusiojo jie daugiau nieko neėmė, pas jį daugiau nieko nebuvo. Nukentėjusysis daugiau neturėjo pinigų, nes jis su nukentėjusiuoju ėjo į parduotuvę, nukentėjusysis alkoholiui išleido paskutinius pinigus. Taigi ir A. P. parodė, kad A. F. smurtavo prieš nukentėjusįjį bei po smurto panaudojimo paėmė šiam priklausantį telefoną. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad būtent A. F. plėšimo metu užvaldė A. K. priklausantį turtą, stiprina ir tas faktas, kad būtent A. F. draugė I. M. policijos pareigūnų reikalavimu perdavė jiems A. K. priklausantį telefoną „Samsung Galaxy S6 Edge“ su juodos spalvos dėklu, ką ji patvirtino apklausiama teisme, bei kas matyti iš 2017 m. sausio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, apžiūros protokolo bei foto lentelės (1 t., b. l. 170-177). Teismas atmeta pastarosios liudytojos parodymus apie tai, kad A. K. jai telefoną atidavė pats, kadangi tokie jos parodymai paneigti pirmiau aptartais nukentėjusiojo, liudytojo A. P. parodymais. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo A. K. ir liudytojo A. P. parodymus iš dalies patvirtina liudytojo parduotuvės apsaugos darbuotojo M. M. parodymai apie tai, kad įvykio vakarą atbėgęs prie parduotuvės nukentėjęs asmuo, ant kurio veido matėsi kraujosruvos, pasiskundė, kad jį apiplėšė, pavogė brangų telefoną, paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams asmuo jiems paaiškino, kad prieš kelias valandas lankėsi parduotuvėje ir vienas iš tų asmenų jį sumušė. Jis atsuko vaizdo įrašą. Nukentėjusysis sakė, kad jį sumušė vienas iš jų. Taigi, liudytojas M. M. taip patvirtino, kad jau tuoj po įvykio nukentėjusysis A. K. jam nurodė, jog jį sumušė vienas asmuo ir pagrobė jo brangų telefoną. Vis tik ir šis liudytojas nenurodė, kad nukentėjusysis jam būtų užsiminęs apie pagrobtus pinigus.
Sugretinus pirmiau aptartus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. F. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, spardė jį kojomis suduodamas kaltinime nurodytą smūgių skaičių, kol šis nukrito ant žemės ir tada pagrobė nukentėjusiajam priklausantį telefoną „Samsung Galaxy S6 Edge“ su dėklu, kurio vertė 54 Eur. Taigi realizavo visus būtinus BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius – pagrobė svetimą turtą ir panaudojo fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad iš UAB „Tele2“ paslaugų teikimo sutarties matyti, jog minimo telefono vertė yra 795 Eur (t. 1, b. l. 163).
Vis tik teismas šalina iš kaltinimo faktinę aplinkybę, kad kaltinamasis pagrobė ir iš nukentėjusiojo striukėje buvusios piniginės 60 eurų. Teismas sprendžia, kad ši kaltinimo dalis neįrodyta byloje surinktais įrodymais, grindžiama tik ne visai nuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo parodymais, šių prieštaravimų teismui pašalinti nepavyko, todėl teismas vadovaudamasis in dubio pro reo principu minėtas abejones vertina kaltinamojo naudai. Pažymėtina, kad nukentėjusysis A. K. proceso eigoje nenuosekliai nurodė iš jo pagrobtą pinigų sumą. Pradžioje teigė, kad buvo paimta 30 Eur, vėliau jau nurodė, kad paimta 60 Eur. Vis tik teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek kaltinamasis A. F., tiek liudytojas A. P. nurodė, kad nukentėjusysis pirko alkoholį už paskutinius pinigus ir jie tai matė parduotuvėje. Liudytojas M. M. taip pat parodė, kad nukentėjusysis pabėgęs nuo kaltinamojo paminėjo tik pagrobtą telefoną, o apie piniginę liudytojas nieko neužsiminė. Pats nukentėjusysis apklausiamas teisme nurodė naują aplinkybę, apie kurią nebuvo užsiminęs tyrimo metu, t. y., kad neva turėjo atsidėjęs kitame piniginės skyriuje būtent 60 Eur, kurie ir dingo. Teismas sprendžia, kad minėtos aplinkybės palieka per daug abejonių tuo, ar išties nukentėjusysis turėjo tokią sumą pinigų, o įvertinus tai, kad jis apsipirkinėjo parduotuvėje, kad buvo gana stipriai neblaivus, negalima atmesti aplinkybės, kad šiuos pinigus nukentėjusysis tiesiog išleido.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad plėšimas, kaip nusikalstama veika nuosavybei, savo esme yra nukreiptas į svetimo turto užvaldymą, tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo turi būti susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Plėšimo atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas naudoja smurtą kaip priemonę prieiti prie svetimo turto ir jį užvaldyti, taigi esminis veikos požymis, nulemiantis ir šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Iš bylos medžiagos, paties kaltinamojo A. F. tyrimo metu duotų parodymų, nukentėjusiojo parodymų matyti, kad būtent A. F. dar iki smurto panaudojimo siūlė parduoti telefoną ir gauti už jį draudimą, taigi tokios aplinkybės stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad A. F. prieš nukentėjusįjį smurtavo norėdamas užvaldyti jo turtą. Pirmiau paminėtų aplinkybių visuma rodo, kad veiką kaltinamasis A. F. padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Apibendrinant pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad A. F. 2017 m. sausio 14 d., apie 21.35 val., Vilniuje, kieme, netoli S. Batoro g. 158 namo, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, spyrė A. K. vieną smūgį į kojas, nuo kurio nukentėjusysis nukrito ant žemės, ir spardydamas sudavė nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip šešis smūgius į veidą, penkis smūgius į nugarą ir penkis smūgius į pilvą, taip sukeldamas A. K. fizinį skausmą, ir iš vidinės striukės kairės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 Edge“, 795 eurų vertės, su odiniu dėklu, 54 eurų vertės, taip panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą, A. K. priklausantį – 849 eurų vertės turtą.
Pirmiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. F. padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Dėl kaltinamajam A. F. skirtinos bausmės
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Tuo tarpu BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas, BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Skirdamas bausmę A. F., teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktai, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją (tiesiogine tyčia padaryti baigti apysunkis ir nesunkus nusikaltimai, viešosios tvarkos pažeidimas padarytas vėlyvą vakarą, panaudojant įžūlius smurtinius veiksmus prieš niekuo dėtą nukentėjusįjį, be to, vandališkais veiksmais apgadintas autobusas ir padaryta turtinė žala, kitas nusikaltimas taip pat smurtinis ir nukreiptas į turto užvaldymą). Įvertinami ir savanaudiški kaltinamojo A. F. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, motyvai (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. F. BK 284 straipsnyje numatyta nusikaltimą padarė kaip bendrininkas, tačiau smurtą naudodamas buvo šiek tiek mažiau aktyvus nei kitas bendrininkas, tačiau ėmėsi vandališkų veiksmų. Įvertinama ir tai, kad kaltinamojo A. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat dėl abiejų veikų nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. F. – nevedęs, tačiau gyvena su sugyventine ir dviem mažamečiais vaikais, iki veikos padarymo teigia dirbęs, teistas devynis kartus, net penkis kartus už plėšimą, taip pat tris kartus už viešosios tvarkos pažeidimą bei kartą už vagystę, naują nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui už analogišką veiką ir neilgai trukus po to, kai buvo paleistas iš areštinės atlikęs bausmę už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (t. 3, b. l. 87-91), ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už viešosios tvarkos pažeidimus, veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 83-86), psichiatrinis gydymas netaikytas (t. 3, b. l. 131-132), Vilniaus priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 3, b. l. 133). Atsižvelgdamas į kaltinamojo A. F. padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir kitas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. F. itin pavojingas visuomenei, jo priešingas teisei elgesys gana sistemingas ir nuoseklus, susiformavęs tapatus elgesio modelis, pagal kurį jis daro smurtinius ir savanaudiškus turtinius nusikaltimus siekdamas pasipelnyti ir neteisėtu būdu gauti lėšų, sistemingai pažeidinėja viešąją tvarką. Taigi A. F. savo elgesio nekeičia, ankstesnės jam skirtos bausmės esminės įtakos jo elgesiui nedaro, jis ir toliau daro priešingas teisei veikas ir kelia didelį pavojų visuomenei. Šios aplinkybės rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. F. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 180 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, kurių dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytiems šių bausmės rūšių vidurkiams. Teismo vertinimu, būtent tik tokia bausmės rūšis ir dydis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus.
A. F. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2016 m. gruodžio 11 d. 23.30 val., paleistas 2016 m. gruodžio 13 d. 17.06 val., taip pat A. F. laikinai sulaikytas 2017 m. sausio 16 d. 14.20 val., o 2017 m. sausio 18 d. jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, suėmimo terminas tęstas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi, o 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu jis paleistas į laisvę, todėl šie laikotarpiai, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaitytini į A. F. skirtinos bausmės laiką.
Siekiant užtikrinti nuosprendžio sklandų vykdymą, atsižvelgus į tai, kad A. F. skiriama laisvės atėmimo bausmė, jam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje keistina į kardomąją priemonę suėmimą, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl kaltinamajam R. F. skirtinos bausmės
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Tuo tarpu BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatyti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai.
Skirdamas bausmę R. F., teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktai, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją (tiesiogine tyčia padaryti baigti du apysunkiai nusikaltimai, viešosios tvarkos pažeidimas padarytas vėlyvą vakarą, panaudojant įžūlius smurtinius veiksmus prieš niekuo dėtą nukentėjusįjį, be to, vandališkais veiksmais, kuriems pritarė ir R. F., apgadintas autobusas ir padaryta turtinė žala, kitas nusikaltimas susijęs su disponavimu šaunamuoju ginklu, kuriam trūko detalės, taigi jo rūšinis pavojingumas nežymiai mažesnis). Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. F. BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė kaip bendrininkas, jis buvo šios veikos iniciatorius, kas didina jo pavojingumą. Įvertinama ir ta, kad kaltinamojo R. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. F. – nevedęs, pasak jo gyvena su sugyventine ir dviem mažamečiais vaikais, iki veikos padarymo teigia dirbęs, tačiau bylos duomenimis nedirbantis (t. 2, b. l. 180-181), teistas devynis kartus, daugiausia už turtinius nusikaltimus, tačiau teistas ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo, naują nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui ir neilgai trukus po paleidimo iš pataisos įstaigos (t. 2, b. l. 122-127), baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už viešosios tvarkos pažeidimą, veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 120-121), psichiatrinis gydymas taikytas – diagnozė socializuotas elgesio sutrikimas (t. 2, b. l. 184, 186), Vilniaus priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 2, b. l. 185). Atsižvelgdamas į kaltinamojo R. F. padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir kitas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. F. gana pavojingas visuomenei, jo priešingas teisei elgesys sistemingas, jis nuolat daro smurtinius ir savanaudiškus turtinius nusikaltimus, kartas nuo karto pažeidinėja viešąją tvarką. Taigi R. F. savo elgesio nekeičia, ankstesnės jam skirtos bausmės už nusikaltimų padarymą esminės įtakos jo elgesiui nedaro, jis ir toliau daro priešingas teisei veikas ir kelia didelį pavojų visuomenei. Šios aplinkybės rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam R. F. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 253 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, kurių dydis nustatytinas mažesnis, nei minimų straipsnių sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tik tokia bausmės rūšis ir dydis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus.
R. F. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2016 m. gruodžio 11 d. 23.30 val., o 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi jam skirtas suėmimas 10 dienų, paleistas 2016 m. gruodžio 20 d., todėl šis laikotarpi, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaitytinas į R. F. skirtinos bausmės laiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtą subendrintą vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme.
Dėl pareikštų civilinių ieškinių
Nukentėjusysis L. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį 25 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 105), civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė 798,20 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai už sugadintą autobuso stiklą atlyginti (t. 1, b. l. 90), Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 59,33 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai už nukentėjusiojo L. S. gydymą atlyginti (t. 1, b. l. 112-113), nukentėjusysis A. K. pateikė 10 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai už telefono remontą bei 60 Eur plėšimo metu pagrobtai pinigų sumai atlyginti (t. 1, b. l. 156).
Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
UAB (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniai tenkintini visiškai. Pažymėtina, kad šie ieškiniai pagrįsti byloje pateiktais įrodymais, byloje nustatyta, kad BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą kaltinamieji A. F. ir R. F. padarė veikdami bendrininkų grupe, taigi jie pritarė vienas kito daromiems nusikalstamiems veiksmams, dėl šios veikos buvo sugadintas autobuso stiklas, padaryti sužalojimai nukentėjusiajam L. S., todėl paminėti ieškiniai priteistini iš abiejų kaltinamųjų solidariai.
Nukentėjusiojo L. S. ieškinys dėl 25 Eur turtinės žalos už medikamentus atmestinas kaip neįrodytas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nurodo, jog pirko vaistus pradžioje už 15 Eur, vėliau dar už 10 Eur, tačiau prie ieškinio nepridėti jokie tai patvirtinantys įrodymai, vaistų pirkimo kvitai, nenurodyta, kokie vaistai buvo pirkti. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo tenkinti nukentėjusiojo ieškinį.
Nagrinėjamu atveju byloje kaltinamąjį A. F. pripažinus kaltu dėl plėšimo prieš nukentėjusįjį A. K. ir šiam padarius turtinę žalą, kaltinamasis turi pareigą atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Kaip minėta, nukentėjusysis A. K. pateikė 10 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai už telefono remontą bei 60 Eur plėšimo metu pagrobtai pinigų sumai atlyginti (t. 1, b. l. 156). Šis nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas iš dalies. Pažymėtina, kad pašalinus kaip neįrodytą iš kaltinimo faktinę aplinkybę, jog kaltinamasis A. F. pagrobė iš nukentėjusiojo A. K. piniginės 60 Eur, ši nukentėjusiojo ieškinio dalis taip pat atmestina. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad iš nukentėjusiojo A. K. pagrobtas telefonas buvo sugadintas, jis buvo suremontuotas draudimo bendrovės, tačiau už tai nukentėjusysis sumokėjo 10 Eur besąlyginę išskaitą (t. 1, b. l. 159). Dėl šios priežasties, nukentėjusysis A. K. patyrė 10 Eur turtinę žalą, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo A. F.
Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- dujinis revolverį „Reck Agent“, 2017 m. vasario 7 d. nutarimu Kvitu B serija BBB Nr. OVS002282 (t. 1, b. l. 66, 67) perduotas saugoti Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriui, konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui;
- guminė lazda ir medinė lazda „Polideck“, 2017 m. spalio 24 d. nutarimu (t. 1, b. l. 68, 69) perduotos saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, sunaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
A. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį paskirtą dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su vienerių metų laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir A. F. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir dviem mėnesiams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. kovo 14 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti A. F. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, laikotarpiais nuo 2016 m. gruodžio 11 d. 23.30 val. iki 2016 m. gruodžio 13 d. 17.06 val., taip pat nuo 2017 m. sausio 16 d. 14.20 val. iki 2017 m. gegužės 15 d.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeisti į suėmimą, kurį palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
R. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.
R. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir R. F. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme ir R. F. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. kovo 14 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti R. F. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, laikotarpiais nuo 2016 m. gruodžio 11 d. 23.30 val. iki 2016 m. gruodžio 20 d., taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį bei šiuo nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Iš A. F. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. priteisti 10 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš A. F. ir R. F. solidariai priteisti civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) 798,20 Eur turtinei žalai už sugadintą autobuso stiklą atlyginti bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 59,33 Eur turtinei žalai už nukentėjusiojo L. S. gydymą atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. S. ieškinį dėl 25 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- dujinį revolverį „Reck Agent“, 2017 m. vasario 7 d. nutarimu Kvitu B serija BBB Nr. OVS002282 (t. 1, b. l. 66, 67) perduotą saugoti Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriui, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui;
- guminę lazdą ir medinę lazdą „Polideck“, 2017 m. spalio 24 d. nutarimu (t. 1, b. l. 68, 69) perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.