Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-10-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-38200-235/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-12
Bylos Nr.
e2YT-38200-235/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31805-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Pareiškėjas
UAB „Emilė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-38200-235/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31805-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3.; 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Emilė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotieji asmenys antstolis Arminas Naujokaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas nurodo pateikęs antstoliui skundą dėl jo veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2018-09-25 patvarkymą B-162407.

Teismui pateiktas prašymas iki bus išnagrinėtas šis skundas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Armino Naujokaičio atliekamus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0157/16/01434,0157/16/01435, 0157/16/01436, 0157/16/01437, 0157/16/01438 ir 0157/16/01439.

Šalies argumentai

Prašyme pareiškėjas nurodė, kad skundas yra pagrįstas. Egzistuoja didelė grėsmė, jog skolininkei UAB „Emilė“ galimai palankus teismo sprendimas liks neįvykdytas arba jo įvykdymas bus galimai apsunkintas. Skolininkės įsitikinimu, remiantis skunde nurodytais duomenimis galima teigti, kad Antstolis tikėtinai veikia ultra vires, piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, pažeidžia Antstolio veiklos teisėtumo principo reikalavimus, priima neteisėtus patvarkymus, dirbtinai riboja Skolinin­kės galimybę skųsti Antstolio veiksmus, galimai yra nesąžiningas, tikėtinai pažeidžia, kooperacijos, demokratiškumo, lygiateisiškumo principus, taigi vykdymo procesas dėl pažeidimų stabdytinas, nes kyla rimtų abejonių dėl atliekamų vykdomųjų veiksmų teisėtumo. Teigia, kad būtina stabdyti Antstolio atliekamus vykdymo veiksmus iki bus išnagrinėtas skundas ir nustatyta ar antstolis neviršija savo įgaliojimų aptariamose vykdomosiose bylose bei ar nėra pažeidžiamos skolininkės teisės ir teisėti interesai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nors teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina antstoliui pareikšto reikalavimo pagrįstumo, tačiau iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas pareiškėjui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

Teismas, preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes, pateiktą pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių laiko prima facie nepagrįstu, preliminariai nesutikdamas, kad vykdymo procesas negali būti tęsiamas.

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010 ir kt.). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 straipsniuose. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų vykdymą, ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

Teismo vertinimu, šioje byloje taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo, o jas pritaikius būtų pažeistas vykdymo proceso šalių teisių ir jų teisėtų interesų proporcingumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-148, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo UAB „Emilė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys