Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. I. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-10-14 nuosprendžio, kuriuo R. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Iš nuteistojo R. I. priteistas civilinis ieškinys 120 Lt. E. T. materialinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. nuteistas už tai, kad 2010 metų liepos 25 dieną apie 18.00 val. Kelmės rajone (duomenys neskelbtini) per neužrakintas duris įsibrovė į E. T. gyvenamąjį namą ir grasindamas durti peiliu E. T., pagrobė nukentėjusiajai E. T. priklausančią piniginę 20 Lt. vertės su joje buvusiais pinigais – 100 Lt., padarydamas nukentėjusiajai E. T. 120 Lt. turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo skundą patenkinti.

Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių.

Kelmės rajono apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų ir R. I. veiką teisingai kvalifikavo pagal LR BK 180 str.2d..

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, kad jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1d. yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Kaip matyti iš nukentėjusios E. T. duotų parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, kad kaltinamasis į jos namus įsibrovė be jokio leidimo. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad tik įėjęs į jos namus nuteistasis, pradėjo reikalauti 100 Lt. ir kai ši jam atsisakė duoti pinigų, nuteistasis pagriebęs peilį, prikišo jai prie krūtinės ir vėl reikalavo pinigų. Ir tik nukentėjusiajai padavus jam piniginę, nuteistasis ją pagriebęs išbėgo iš namo. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo tikslą – siekimą užvaldyti pinigus.

Todėl kolegijos nuomone, priimdamas apkaltinamajį nuosprendį R. I. atžvilgiu, pirmos instancijos teismas nuosprendyje išsamiai ir nuosekliai išnagrinėjo, aptarė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis į nukentėjusios gyvenamąjį namą įsibrovė turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusios pinigus ir panaudodamas peilį, juo grasindamas sužaloti nukentėjusiąją, užvaldė nukentėjusios pinigus.

Esant šiems įrodymams apylinkės teismas tinkamai nuteistojo M. I. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal LR BK 180 str. 2 d.

Dėl bausmės nuteistajam.

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi LR BK 54 str. išdėstytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmės rūšį, buvo atsižvelgta į tai, kad R. I. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatant laisvės atėmimo bausmės terminą, buvo atsižvelgta į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, - tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žalos neatlygino, neatsiprašė nukentėjusios, nedirbo, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio ir smurtą panaudojo prieš nusenusį asmenį. Be to teismas atsižvelgė ir į tai, kad teistumai yra išnykę. Esant šioms aplinkybėms kolegija laiko, kad nuteistajam R. I. buvo paskirta teisinga bausmė, ši bausmė nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. I. apeliacinį skundą atmesti.