- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- eI2-581-426/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05911-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (šalims neprisijungus į teismo posėdį žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, teismas perėjo į rašytinį procesą) išnagrinėjo pareiškėjo M. P. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl išvados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. P. Teismo prašo panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 5 d. išvadą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario M. P. pasisakymų“ Nr. 101-I-9. Įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti M.A.H. ir 2023 m. sausio 30 d. Seimo nario B. M. skundo priėmimo klausimą, atlikti išsamų tyrimą ir savo sprendimą motyvuoti. Pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (toliau – Seimo kanceliarija).
Skunde pareiškėjas nurodo, jog Komisija 2023 m. balandžio 5 d. priėmė išvadą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario M. P. pasisakymų“ Nr. 101-I-9 (toliau – Išvada, Sprendimas), kad Seimo nario M. P. elgesys, viešai skleidžiant Kremliaus propagandos naratyvus atitinkančius teiginius, kurie prieštarauja oficialiai Lietuvos Respublikos pozicijai dėl karo Ukrainoje kaltininkų bei eigos, neatitinka Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų elgesio reikalavimų, nes buvo pažeisti Valstybės politikų elgesio kodekse nustatyti pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, padorumo pavyzdingumo ir atsakomybės principai.
Pareiškėjas nesutinka su Išvada, prašo ją panaikinti. Skunde aiškina, jog 2023 m. sausio 30 d. Seimo narys B. M. pateikė skundą „Dėl Seimo nario M. P. skleidžiamos Kremliaus propagandos“, prašė įvertinti, ar M. P. savo elgesiu nesulaužė Seimo nario priesaikos, Seimo nario elgesio taisyklių, įpareigoti M. P. viešai atsiprašyti už nesantaikos ir karo nuotaikų kurstymą.
Pareiškėjas 2023 m. sausio 30 d. ir 2023 m. vasario 27 d. pateikė atsiliepimus tiek dėl B. M., tiek dėl anoniminio piliečio el. laiške nurodytų kaltinimų.
Pareiškėjo nuomone, Komisijos Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. X-816 (toliau – Kodeksas) 4 straipsnio, 7 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies 5 punkto; Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio; Europos Žmogaus Teisių Teismo Konvencijos 10 straipsnio reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog nuasmeninto piliečio M. A. H. skundas el. paštu Komisijoje buvo gautas 2023 m. sausio 26 d. Tyrimas dėl šio asmens ir B. M. skundo buvo pradėtas 2023 m. vasario 8 d., t. y. praleidus Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje numatytą imperatyvų 10 dienų terminą. Pažymi, kad nėra duomenų apie tai, jog Komisija dėl svarbių priežasčių turėjo pagrindą atnaujinti praleistą terminą, ar skundą pateikęs pilietis M.A.H. prašė atnaujinti terminą. Pareiškėjas skunde daro išvadą, kad Komisija neturėjo teisės nagrinėti 2023 m. vasario 8 d. gautą M.A.H. skundą.
Pareiškėjas mano, jog Komisija pažeidė Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 5 punkto reikalavimus, nes nagrinėdama jo veiksmus, nepasitelkė specialistų, kurie turėtų neabejotiną kompetenciją įvertinti 2023 m. sausio 24 d. laidoje išsakytų teiginių turinį. Pažymi, kad nė vienas Komisijos narys (A. N., A. B., G. B., V. F., I. H., S. L., A. M., D. Š., R. T.) neturi kompetencijos ir/ar ekspertinių žinių objektyviai įvertinti ir konstatuoti, kad „pareiškėjas neturi teisės viešai naudoti „Google“, „National Geographic“ bei „Wikipedia“ internetinėse svetainėse viešai prieinamų teritorinių žemėlapių, kuriuose Krymas yra įtrauktas į R. F. teritoriją“ ir kt.
Pareiškėjui akivaizdu, kad Komisija, neturėdama specialių ar ekspertinių žinių įvertinti nurodytoje laidoje jo išsakytus pasisakymus, privalėjo pasitelkti specialistus ir užduoti jiems 13.2.1. – 13.2.4. nurodytus klausimus, o pagal gautus atsakymus parengti ir išsamiai motyvuoti Sprendimą. Komisija visiškai netyrė pareiškėjo motyvų, nurodytų šaltinių, subjektyviai ir nepagrįstai konstatuodama etikos pažeidimus, todėl atsakovė Sprendimą priėmė pažeisdama Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 5 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka, kad pažeidė Kodekso 4 straipsnio 1, 3, 5, 6 ir 9 dalyse nurodytus valstybės politikų elgesio principus. Komisija Sprendime nenurodė objektyvių motyvų, kaip savo pasisakymais jis pažeidė žmogaus teises ir laisves, jų neužtikrino ar sumenkino pasitikėjimą valstybės institucijomis, nenurodė jokių objektyvių motyvų, keliančių abejonių sąžiningumu, nenurodė motyvų, kokiu būdu jis pakenkė savo ar institucijos reputacijai bei pelnėsi iš informacijos, gautos atliekant pareigas. Sprendime atsakovė taip pat nenurodė motyvų, patvirtinančių jo amoralų, neatsakingą ir neatskaitingą elgesį.
Teismo prašo atkreipti dėmesį į Komisijos 2023 m. balandžio 5 d. posėdžio dalyvių elgesį bei išsakytus teiginius posėdžio metu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad laidoje neteigė siekiantis trečiojo pasaulinio karo (vaizdo įrašas nuo 01:18 min. iki 01:25 min.); laidoje nekalbėjo apie Krymo teisinį statusą (vaizdo įrašas nuo 01:55 min. iki 02:11 min.); Seimo narys A. B. kalbėjo mobiliuoju telefonu (ausine) (vaizdo įrašas nuo 02:12 min. iki 02:35 min., nuo 02:43 min. iki 02:55 min.). Mano, jog tai rodo neetišką elgesį ir nepagarbą posėdžio dalyviams bei nesigilinimą į situaciją, pareiškėjo teikiamus paaiškinimu, kitų Komisijos narių įžvalgas; visa informacija laidoje paremta pareiškėjo atsiliepime nurodytais šaltiniais; pareiškėjas reiškia Komisijai prašymą motyvuoti savo išvadą (vaizdo įrašas nuo 04:50 min.); Komisija neturėjo klausimų pareiškėjui (vaizdo įrašas nuo 04:50 min.); Seimo narys A. B. pateikė savo išvadą, kuri buvo paruošta iki Komisijos posėdžio (vaizdo įrašas nuo 05:40 min.), siūlė 2 sprendimo projektus: 1) pažeidė Seimo nario etikos principus; 2) neatitinka Seimo nario etikos principų (vaizdo įrašas nuo 07:56 min.); Seimo narė R. T. pareiškė, kad pareiškėjo pasisakymai galimai neatitinka bendros valstybės politikos (vaizdo įrašas nuo 09:35 min.), kad viena yra turėti viešą informaciją, kita – ją viešai demonstruoti (vaizdo įrašas nuo 10:10 min.); Pliuralizmas ir žodžio laisvė galioja visiems, todėl reikia, kad pamąstytų politikas kitą kartą skleisdamas informaciją viešai (vaizdo įrašas nuo 10:25 min.); Seimo narys A. M. siūlė pasitarti, kuris etikos pažeidimo variantas yra kuris (ar buvo pažeista etika, niekas neanalizavo, kaip nebuvo analizuojama ir pareiškėjo vieša medžiaga bei pasisakymai) (vaizdo įrašas nuo 11:09 min.); Seimo narė D. Š. teigė, kad saviraiškos laisvė neapima dezinformacijos ir žmonių klaidinimo. Viešuosiuose šaltiniuose pateikta informacija yra klaidinanti ir dezinformuojanti, nesusijusi su nuomonės raiška (vaizdo įrašas nuo 12:17 min.), kad buvo pažeistas 4 straipsnis ir nurodė Išvadoje surašytus punktus, tačiau kuo tokie pažeidimai pasireiškė, nepasisakė (vaizdo įrašas nuo 16:15 min.);
Pareiškėjui akivaizdu, kad nė vienas iš Komisijos narių nesugebėjo tiksliai įvardinti, kuo pasireiškė etikos pažeidimai. Komisijos posėdyje nebuvo vertinami jo išsakyti paaiškinimai, pateikti šaltiniai, prašymas motyvuoti išvadas. Komisijos nariai patys deklaravo apie nuomonių pliuralizmą ir sutiko, kad pareiškėjo pateikta informacija prieinama viešai, tačiau vis tiek konstatavo Seimo nario veiklos principų pažeidimus, tačiau nepasisakė dėl kiekvieno iš jų atskirai ir nekomentavo, kokiais būtent veiksmais pareiškėjas juos pažeidė.
Skunde atkreipia dėmesį, kad Sprendimas neturi elementarios ir aiškios sandaros, negalima suprasti neteisėtų veiksmų esmės ir žinoti teisei priešingos veikos ribas. Komisijos nariai tiek posėdžio metu, tiek Sprendime prieštarauja patys sau, pasisakydami už nuomonių pliuralizmą ir vis gi konstatuodami etikos pažeidimus pareiškėjui išreiškus tokią nuomonę. Pareiškėjas mano, jog tokiu būdu Komisija pažeidė LR Konstitucijos 25 straipsnio ir Europos Žmogaus teisių Teismo Konvencijos 10 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėjo nuomone, skundžiamo Sprendimo nemotyvavimas, atsisakymas pasitelkti ekspertus be nurodyto teisinio pagrindo neatitinka Valstybės politikų elgesio kodekso keliamų tikslų, priimtas pažeidžiant ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Atsiliepimas
Atsakovė Komisija su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka. Atsiliepime akcentuoja, kad savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutu, Valstybės politiko elgesio kodeksu bei Komisijos darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis 2012 m. gruodžio 12 d. posėdyje (2022 m. spalio 12 d. redakcija) (toliau – Taisyklės)). Taisyklių 26 punktas numato, jog į tyrimų terminus neįskaičiuojamas Seimo nario laikinojo nedarbingumo laikas, laikas tarp Seimo sesijų ir laikas, kai Seimo narys yra išvykęs į komandiruotę. Nurodo, jog skundai buvo gauti tarp Seimo sesijų.
Atkreipia dėmesį, jog skunde nepateikta įrodymų, kad nė vienas Komisijos narių neturi specialių žinių svarstomu atveju, todėl tai turėtų būti vertinama kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė.
Pažymi, kad Išvadoje nenurodyta, jog pareiškėjas neturėjo teisės viešai naudoti „Google“, „National Geographic“ bei „Wikipedia“ internetinėse svetainėse viešai prieinamų teritorinių žemėlapių, kuriuose Krymas įtrauktas į R. F. teritoriją; neturėjo teisės viešai išreikšti nuomonės, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos įsipareigojimai karinėje ir saugumo srityse greičiausiai susiję su idėja atkurti Žečpospolitą kaip trijų valstybių konfederaciją; neturėjo teisės viešai remtis ir analizuoti šiuos šaltinius. Šie faktai buvo nurodyti jo paaiškinime Komisijai, todėl perkelti į išvadą. Joje išdėstyti visi tyrimo metu gauti duomenys, kurių pagrindu priėmė Sprendimą, jog Seimo narys M. P. savo pasisakymu pažeidė Kodekse nurodytus elgesio principus.
Atsakovė atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018 m. gegužės 3 d. nutartį byloje Nr. eAS-309-415/2018, kurioje pažymėta, jog „praktikoje yra išaiškinta, kad Seimo Peticijų komisija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas. Jai suteikti įgaliojimai kyla iš Seimo veiklos ir ji įgyvendina valstybės valdžią, todėl administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija nagrinėti ginčų, susijusių su Peticijų komisijos veikla (LVAT 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-91/2014).“ Pagal Seimo statutą sudaromos nuolatinės komisijos turi vienodą teisinį statusą, jas sudaro Seimo nariai, o sudėtis tvirtinama Seimo. Atsakovė daro išvadą, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat nėra viešojo administravimo subjektas ir jai netaikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos.
“<…> oficialioji konstitucinė doktrina suponuoja, jog Seimo etikos ir procedūrų komisija yra Seimo struktūrinis padalinys, kuriame dirba profesionalūs politikai – Seimo nariai, vykdydami savo, kaip politikų pareigas ir įgyvendindami jiems suteiktas teises. Seimo nario – kiekvieno individualiai ir visų Komisijos narių – kartu paėmus veikla Seimo etikos ir procedūrų komisijoje yra viena iš jų dalyvavimo vykdant visas konstitucines Seimo funkcijas bei vykdant visus Seimo nario įgaliojimus formų. Tai, atsižvelgiant į šiam ginčui aktualius teisinius aspektus, inter alia suponuoja Seimo nario, esančio tokios Komisijos nariu, laisvo mandato, kaip vienos iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos išrinktame Seime, veikimą. O tiek, kiek Seimo narys veikia teisėtai, naudodamasis jam laisvo mandato suteiktomis garantijomis, šiuo atveju balsuodamas nepradėti valstybės politiko elgesio tyrimo, yra Tautos atstovo išimtinė teisė, kurios, remiantis konstituciniu valdžių padalinimo principu, ordinariniu būdu ginčyti teisme nėra teisinių pagrindų. Teisėjų kolegija, neturėdama tikslo ir poreikio šios bylos kontekste plačiai aptarti oficialiąją konstitucinę doktriną, tik pažymi, kad Seimo nario politinės atsakomybės pagrindai ir jų taikymo praktikoje pavyzdžiai akivaizdžiai implikuoja į Seimo nario veiklos teisėtumo prezumpciją, kuri gali būti paneigta tik taikant ekstraordinarias teisines priemones, įtvirtintas Konstitucijoje ir įstatymuose (Seimo statute). Todėl šiuo atveju, kai Seimo etikos ir procedūrų komisija jos narių (Seimo narių) balsų dauguma priėmė sprendimą nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo kreipimąsi bei pateikti motyvuotą atsakymą pareiškėjui, ordinariniai teismai, šiuo atveju administraciniai, neturi jurisdikcijos tokio pobūdžio ginčui spręsti” (LVAT 2021 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. eA-769-415/2021)
„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.“ LVAT šiuos motyvus išdėstė 2021 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1708-556/2021, 2021 m. spalio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1722-629/2021.
Komisija prašo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Seimo kanceliarija nesutinka su pareiškėjo skundu, palaiko atsakovės Komisijos atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2023 m. balandžio 5 d. išvados „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario M. P. pasisakymų“ Nr. 101-I-9 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. sausio 30 d. Seimo narys B. M. pateikė skundą „Dėl Seimo nario M. P. skleidžiamos Kremliaus propagandos“, prašė įvertinti, ar M. P. savo elgesiu nesulaužė Seimo nario priesaikos ir elgesio taisyklių.
Komisija 2023 m. balandžio 5 d. priėmė išvadą Nr. 101-I-9 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario M. P. pasisakymų“, nusprendė, kad Seimo nario M. P. elgesys, viešai skleidžiant Kremliaus propagandos naratyvus atitinkančius teiginius, kurie prieštarauja oficialiai Lietuvos Respublikos pozicijai dėl karo Ukrainoje kaltininkų bei eigos, neatitinka Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų elgesio reikalavimų, nes buvo pažeisti Valstybės politikų elgesio kodekse nustatyti pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, padorumo, pavyzdingumo ir atsakomybės principai.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Išvada, ją skundžia Regionų administraciniam teismui, prašo panaikinti.
Valstybės politikų elgesio kodeksu siekiama įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei.
Šis Kodeksas reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už jo nuostatų pažeidimus.
Pareiškėjas įsitikinęs, kad tyrimas negalėjo būti pradėtas, kadangi nuo skundo gavimo Komisijoje dienos iki tyrimo pradžios praėjo daugiau nei 10 dienų, taip pat mano, kad atsakovė, atlikdama tyrimą, turėjo pasitelkti specialistus. Pareiškėjo vertinimu, Komisija nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais jis pažeidė Išvadoje nurodytus Kodekso principus.
Kodekso 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jis reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio Kodekso nuostatų pažeidimus. Kodekso 2 straipsnio, apibrėžiančio jame naudojamas pagrindines sąvokas, 8 dalyje įtvirtinta, kad viešasis gyvenimas – valstybės politiko politinė veikla, taip pat valstybės politiko elgesys, nesusiję su jo privačiu gyvenimu.
Kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Kodekso 4 straipsnio 1, 3, 5, 6, 9 punktai).
Kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina vieną iš pagrindų, kuriais gali būti pradėtas valstybės politiko elgesio tyrimas Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, t. y. fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą šiame Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą. Vadovaujantis Kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, jis taikomas valstybės politikams, išskyrus Respublikos Prezidentą ir Europos Parlamento narius.
Kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami jame nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos: 1) Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Seimo Etikos ir procedūrų komisija; 2) Savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos.
Kodekso 6 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų komisijų darbo ir sprendimų priėmimo tvarką, vadovaujantis šiuo Kodeksu, nustato institucijų, kurios jas sudarė, veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.
Taisyklių 26 punktas numato, jog į tyrimų terminus neįskaičiuojamas Seimo nario laikinojo nedarbingumo laikas, laikas tarp Seimo sesijų ir laikas, kai Seimo narys yra išvykęs į komandiruotę.
Sistemiškai vertinant šias nuostatas matyti, kad Komisijai nustatyta pareiga pradėti tyrimą esant toliau nurodytų sąlygų visumai, t. y.: 1) yra gautas fizinio ar juridinio asmens skundas, prašymas kreipimasis; 2) į Komisiją kreipiamasi dėl valstybės politiko elgesio ar jam nustatytų reikalavimų pažeidimo.
Komisijos pirmininkės teismui pateiktame rašte (DOK-41357) nurodyta, jog „Komisijoje gautas asmens skundas nebuvo anoniminis, asmens duomenys Komisijai yra žinomi.
Tuometinis Seimo narys M. P., vykstant tyrimui dėl jo pasisakymų, nei teikdamas paaiškinimus Komisijai, nei 2023 m. balandžio 5 d. Komisijos posėdyje neprašė ekspertų ar specialistų išvados.“
Prie šio rašto pridėtas ir Seimo kanceliarijoje 2023 m. sausio 27 d. registruotas M. A. H. (M. A. H.) `laiškas „Dėl M. P. dezinformacijos platinimo“ Nr. G-2023-728, kuriame prašoma ištirti galimus etikos pažeidimus. Taigi, dėl pareiškėjo pasisakymo gauti du prašymai ištirti jo elgesį – minimas M. A. H., gautas 2023 m. sausio 27 d., penktadienį, ir sausio 30 d., pirmadienį, – Seimo nario B. M.. Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2023 m. vasario 8 d. posėdyje pradėjo tyrimą dėl pareiškėjo pasisakymų pagal abu nurodytus skundus. Tyrimas pagal B. M. skundą pradėtas laiku. Kadangi abu prašymai analogiški, vertintina, kad nebuvo pagrindo juos tirti atskirai ir skundo argumentas, kad atsakovė praleido Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje numatytą imperatyvų 10 dienų terminą pradėti pirmojo skundo pagal M. A. H. laišką nelaikomas esminiu pažeidimu, dėl kurio teisėjų kolegija laikytų pareiškėjo skundą pagrįstu ir būtų pagrindas naikinti skundžiamą Komisijos išvadą.
Vertinant bylos rašytinius įrodymus matyti, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė Komisija, atlikdama tyrimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutu, Valstybės politiko elgesio kodeksu bei Taisyklėmis. Skundai buvo gauti laikotarpiu tarp Seimo sesijų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad, vadovaujantis Taisyklių 26 punktu, buvo nagrinėjami tinkamai ir laiku.
Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 5 punktas numato, kad atlikdama tyrimą, Komisija turi teisę pasitelkti specialistų, vadinasi, ši atsakovė turėjo teisę, tačiau ne pareigą, pasitelkti specialistus.
Išklausius teismui pateiktą Komisijos posėdžio garso įrašą USB laikmenoje „Dėl LR Seimo nario M. P. pasisakymų“ nustatyta, kad išvadų rengėjai buvo Seimo nariai A. B. ir R. T.. Posėdyje paaiškinimą teikė pats pareiškėjas. Nors skunde teismui nurodo, jog „Komisija, neturėdama specialių ar ekspertinių žinių įvertinti nurodytoje laidoje jo išsakytus pasisakymus, privalėjo pasitelkti specialistus ir užduoti jiems 13.2.1. – 13.2.4. nurodytus klausimus, o pagal gautus atsakymus parengti ir išsamiai motyvuoti Sprendimą“, tačiau minimame Komisijos posėdyje jis papildomų prašymų, tame tarpe ir kviesti specialistus, neteikė. Iš to galima daryti išvadą, kad atsakovei nebuvo poreikio skunde minimus specialistus kviesti ir tik po jų išvados pateikimo, priimti sprendimą.
Teismas pažymi, kad Seimo nariams taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Išvadoje išdėstytais tyrimo metu gautais duomenys, kurių pagrindu Komisija priėmė sprendimą.
Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai, jog Išvada priimta neteisėtai ir neteisingai yra nepagrįsti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, atsakovės Komisijos 2023 m. balandžio 5 d. išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario M. P. pasisakymų“ Nr. 101-I-9 yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.