- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- AN2-89-360/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01527-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. G.
- Institucija
- Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. (V. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-02-05 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalį 1150 Eur bauda, pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį 11 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta galutinė nuobauda – 1150 Eur bauda už tai, kad nuo 2020-10-02, 16.45 val., iki 2020-10-02, 18.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki stovėjusio automobilio, į jį atsitrenkė ir apgadino. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Padaryta žala viršija 15 BND. Šiais savo veiksmais V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 220 ir 222 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. apeliaciniu skundu prašo nutarimą pakeisti, nutraukiant teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
2.1. Nurodo, kad jis savo kaltę dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ginčijo, teigdamas, jog eismo įvykio metu jis nejautė automobilių kontakto ir nemanė, kad eismo įvykis buvo. Jis nepajuto, jog atsitrenkė į automobilį, nes sugadinimai yra nežymūs, todėl jis objektyviai negalėjo jausti, kad atsitrenkė. Nesuprantama, kodėl teismas tai vertino kaip gynybinę poziciją ir kokius teismo teiginius paneigia byloje esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai ir kurie, kaip matyti, yra nežymūs – nubrėžtas bamperis, išdaužti stikliniai žibintai. Iš pateiktų nuotraukų negalima spręsti, kad jis turėjo galimybę suprasti, kad įvykdė eismo įvykį, nes važiuojant atbuline eina, didelių gabaritų automobiliu (mikroautobusu) galėjo ir nesijausti pakankamai nežymūs apgadinimai.
2.2. Apeliantas pažymi ir tai, kad autoįvykio metu apgadinto automobilio nepastebėjo ir pati nukentėjusioji, kuri apie įvykį pranešė tik praėjus parai. Iš to darytina išvada, kad vizualiai matomi pažeidimai nebuvo esminiai.
2.3. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, jog vengė bendradarbiauti su policijos pareigūnais, šaukiamas neatvyko į policijos įstaigą, atsisakė pateikti paaiškinimą, neatsiliepė ir į telefoninius skambučius, žinodamas apie eismo įvykį, apgadintą žibintą pakeitė. Jis nurodė, kad apie eismo įvykį pasiekusi informacija jam buvo netikėta, žibintą pakeitė būdamas Lenkijoje, į policija neatvyko, dėl karantino bei saviizoliacijos, paaiškinimą pateikė, nurodė visas reikšmingas aplinkybes.
2.4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. apeliaciniame skunde teigia, jog prisipažįsta, kad atsitrenkė į aikštelėje stovėjusią mašiną, tačiau smūgio nepajuto, net nepastebėjo kad apgadino tiek savo, tiek ir svetimą automobilį. Jeigu būtų supratęs, kad automobilį apgadino, tai tikrai šis automobilis, praėjus dienai po autoįvykio, nebūtų stovėjęs toje pačioje vietoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės, pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Šiuo atveju jis sutinka, kad pažeidė nurodyto KET 126 punkto reikalavimus. Tačiau vien objektyvių nusižengimo požymių nepakanka administracinio nusižengimo inkriminavimui. Todėl pripažintina, kad jis pažeidė tik KET 126 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, už ką jam paskirta administracinė nuobauda - bauda. Administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį turėtų būti nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas V. G. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, mano, jog administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje jam turėtų būti nutraukta. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog V. G. nubaustas nepagrįstai. Apelianto kaltę patvirtina pirmosios instancijos teismo ištirtų, nutarime aptartų įrodymų visuma (iš dalies paties V. G. paaiškinimai, administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, G. I. rašytinis paaiškinimas, eismo įvykio schema, fotonuotraukos).
5. Apeliaciniame skunde V. G. neneigia sukėlęs eismo įvykį aikštelėje atsitrenkdamas į stovėjusį automobilį, tačiau akcentuoja, jog nejautė automobilių kontakto ir nemanė, kad eismo įvykis buvo, apgadinimai yra nežymūs, todėl objektyviai ir buvo galima nepajusti atsitrenkimo. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame nutarime, administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. pozicija dėl eismo įvykio procese nebuvo nuosekli ir tai menkina V. G. paaiškinimų patikimumą. Tiek iš administracinio nusižengimo protokolo, tiek iš pareigūno D. J. tarnybinio pranešimo bei paties V. G. rašytinio paaiškinimo matyti, jog jis iš pradžių teigė jokio eismo įvykio nesukėlęs. Tiek iš proceso pirmosios instancijos teisme garso įrašo, tiek iš skundžiamo nutarimo matyti, jog jo administracinio nusižengimo bylą su administracinio nusižengimo protokolu perdavus pirmosios instancijos teismui, V. G. pakeitė poziciją ir pripažino sukėlęs eismo įvykį, tačiau teigė nejutęs automobilių kontakto. Bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja teismo posėdžio metu detaliai aiškinosi, dėl kokių priežasčių apeliantas galėjo nesuprasti sukėlęs eismo įvykį ir tokius V. G. paaiškinimus skundžiamame nutarime, įvertinusi ištirtų įrodymų visumą, visiškai pagrįstai pripažino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybine versija, kurią paneigia bylos duomenys, išdėstė išsamius argumentus, su kuriais apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti. Priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, jog abiejų automobilių apgadinimai nebuvo tokie menki, kaip bando teigti apeliantas. G. I. vairuojamas automobilis, kuris buvo kliudytas V. G. vairuojamo automobilio, buvo apgadintas žymiai, automobiliui Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta remonto darbų sąmata patvirtina, kad eismo įvykio metu G. I. padaryta 6882,08 Eur žala (b. l. 18-22). Automobiliui Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį bylos duomenimis vairavo V. G., apgadintas užpakalinis bamperis, galinis kairės pusės žibintas. Be to, eismo įvykio vietoje rasti tiek automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nulūžusi detalė, tiek Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudužusio žibinto šukės, ir visa tai patvirtina, kad automobilių kontaktas buvo gana stiprus. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį, jog nuotraukose aiškiai matyti, kad automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bamperis buvo įlenktas, tokie apgadinimai nėra slystamojo pobūdžio, į Mazda automobilį buvo atsitrenkta, o atsitrenkimas (atsirėmimas) į kliūtį yra juntamas. Automobilių apgadinimai pareigūnų įvykio vietoje buvo apžiūrėti ir užfiksuoti, patikrinta rastų šukių ir išdaužto žibinto atitiktis, todėl abejonių nekelia. Taigi, automobilių apgadinimų pobūdis, jų sutampanti lokalizacija, be kita ko ir žalos dydis apylinkės teismui leido pagrįstai spręsti, jog V. G. turėjo realiai pajusti atsitrenkimo į kitą automobilį momentą, tokiai išvadai visiškai pritaria ir apygardos teismas. Nors apeliaciniame skunde V. G. teisinasi, jog važiavo atbuline eiga, vairavo didelių gabaritų automobilį, dėl ko galėjo automobilių kontakto nepajusti, tačiau tokie teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti, nepateisina padaryto nusižengimo bei nepaneigia motyvuotų ir bylos duomenų visumą paremtų apylinkės teismo išvadų. Jei apeliantui vairuojamo automobilio gabaritai kėlė sunkumų, tai tik parodo, kad jis vairavo nedėmesingai ir turėjo būti itin atsargus manevruodamas greta kitų automobilių. Kelių eismo taisyklės įpareigoja eismo dalyvius tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, apie eismo įvykį nedelsiant pranešti nukentėjusiam, o jei tai neįmanoma – policijai. V. G. to nepadarė, nors suprato apgadinęs kitą transporto priemonę ir šiuo atveju pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
6. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog ir pati nukentėjusioji ne iškart pastebėjo apgadintą automobilį bei apie įvykį pranešė praėjus parai, kas apelianto teigimu, rodo, jog vizualiai matomi pažeidimai nebuvo esminiai. Tokie apeliacinio skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau aptarta, automobilių apgadinimai buvo žymūs. Aplinkybė, jog G. I. ne iškart pastebėjo jos automobilio apgadinimus, nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų įvykio aplinkybių. Kaip rašytiniame paaiškinime nurodė G. I., savo automobilį aikštelėje, kurioje nutiko eismo įvykis, pastatė 2020-10-02 apie 16.45 val., išvyko 18.10 val., paties eismo įvykio ji nematė, jos automobilis pagal bylos duomenis, buvo apgadintas dešinėje pusėje. Kaip matyti iš pareigūnų pateiktos informacijos apie įvykį, pareigūnės P. P. tarnybinio pranešimo, G. I. rašytinio paaiškinimo, pastebėjusi savo automobilio apgadinimus, G. I. atvyko į vietą, kurioje buvo anksčiau palikusi automobilį ir ten rado tiek savo automobilio detalę, tiek ir stovintį kitą automobilį (pagal bylos duomenis, vairuotą V. G.) su išdaužtu galiniu žibintu, taip pat pabirusias stiklo šukes, iškvietė policiją, atvykę pareigūnai įvykį užfiksavo, nubraižė eismo įvykio schemą. Iš bylos duomenų matyti, jog buvo atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dalyvavo bylos nagrinėjime. Taigi duomenų visuma leidžia pagrįstai vertinti, jog G. I. automobilis buvo apgadintas ne kieno kito, o būtent V. G. vairuoto „Renault Trafic“.
7. Kaip ne kartą pažymėta teismų praktikoje eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą, vertinama ir padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Atvejai, kada eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan. paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, vadinasi, tokie atvejai nėra traktuojami kaip padaryti tyčia ir toks pasišalinimas nelaikytinas pažeidimu ANK 426 straipsnio prasme.
8. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, V. G. suprato sukėlęs eismo įvykį, apie tai niekam nepranešė. Padaryta žala žymi, viršija 15 BND, dėl ko nusižengimas kvalifikuotas pagal sunkesnę ANK 426 straipsnio dalį. Nors apeliaciniame skunde V. G. nesutinka su nutarimo teiginiais apie vengimą bendradarbiauti su policija, pažymi, jog informacija apie eismo įvykį jį pasiekė Lenkijoje, į policiją neatvyko dėl karantino bei saviizoliacijos, paaiškinimą pateikė, tačiau skundžiamame nutarime išdėstyta, kodėl vertinama, jog apeliantas vengė bendradarbiauti su pareigūnais ir apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti nutarimo argumentams. Pareigūno D. J. tarnybiniame pranešime išsamiai aprašytos susisiekimo su V. G. aplinkybės, V. G. apie įvykį telefonu informuotas 2020-10-13, nurodė, kad grįžęs iš užsienio su pareigūnu susisieks, to jam nepadarius, 2020-11-09 su V. G. vėl bendrauta telefonu, jis nurodė savo el. pašto adresą, kuriuo 2020-11-09 buvo išsiųstas prašymas pateikti paaiškinimą (b. l. 16), 2020-11-11 V. G. išsiųstas šaukimas atvykti į komisariatą (b. l. 23-25), tačiau šaukime nurodytu laiku V. G. taip ir nepasirodė ir tik 2020-11-25 apeliantas atvyko į komisariatą, pateikė paaiškinimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog V. G., jau žinodamas apie eismo įvykį, tačiau dar iki susitikimo su pareigūnais, pakeitė išdaužtą automobilio žibintą ir visos aptartos aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą apie V. G. ketinimus išvengti administracinės atsakomybės. Skundžiamame nutarime motyvuotai atskleistas apelianto kaltės turinys, atsižvelgta į bylos medžiagą, nustatytas įvykio aplinkybes, įvertintas padarytos žalos mastas, automobilių kontakto pobūdis, taip pat ir V. G. elgesys po eismo įvykio. Nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių visuma rodo, jog apeliantas ne sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo, o inkriminuotus nusižengimus padarė tyčia ir pagrįstai dėl to nubaustas.
9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pripažįsta, jog skundžiamo apylinkės teismo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas įvertino ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutarime jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui. Įrodymų visuma patvirtina, kad V. G. padarė jam inkriminuotus nusižengimus ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-02-05 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.