Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2597-271/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-09-11
Bylos Nr.
1-2597-271/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
V. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2597-271/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25051-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-2597-271/2017 medžiaga, kurioje

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:

jis 2017 m. gegužės 22 d., apie 17.37 val., Vilniuje, Ateities g. ties pastatu Nr. 17, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,00 promilės etilo alkoholio).

Tokiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamojo V. S. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, liudytojų M. Č., R. G. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-05-22 dienos metu buvo namuose Kryžiokų Sodų gatvėje, Vilniuje, kur iki vakaro gėrė alų 7,5 proc. alkoholio stiprumo. Neatsimena, kokį kiekį išgėrė, tačiau buvo stipriai apsvaigęs. Jis neprisimena, dėl kokios priežasties sėdo vairuoti jam priklausantį automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiuodamas Vilniuje, Ateities gatve nuo Baltupio gatvės pusės link L.Giros gatvės, tikriausiai dėl girtumo buvo nepakankamai atidus, laiku nepastebėjo ties gaisrine gatvėje sustojusių automobilių ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį, o šis nuo smūgio atsitrenkė į dar vieną automobilį. Eismo įvykio dalyviai iškvietė policijos patrulius, kurie jį patikrino alkotesteriu ir nustatė 2,15 promilių girtumą. Po to buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą kraujo tyrimui, o vėliau kelių policijoje jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo neblaiviam, taip pat buvo nubaustas administracine tvarka už avariją. Su specialisto išvadoje nurodyto tyrimo rezultatais sutinka ir labai gailisi dėl tokio savo poelgio (b.l. 21).

Liudytojas M. Č.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-05-22 apie 17.30 val. jis vairavo automobilį Audi Allroad, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį nuosavybės teise jo mamai J. Č.. Važiavo Vilniuje, Ateities gatvės antra eismo juosta nuo Baltupio gatvės pusės link L.Giros gatvės. Ties gaisrine, esančia Ateities g. 17, Vilniuje, visi ta kryptimi važiavę automobiliai sustojo praleisti į gatvę su įjungtais švyturėliais įvažiuojančių gaisrinių mašinų. Jis taip pat sumažino greitį, tačiau iki prieš jį sustojusio automobilio Honda buvo dar nemažas atstumas, todėl jis maždaug 3 km/h greičiu artėjo prie jo, kai pajuto stiprų smūgį į savo automobilio galinę dalį. Nuo smūgio jo automobilis buvo nustumtas į priekį ir trenkėsi į sustojusį automobilį Honda. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo. Po susidūrimo pamatė, jog į jo automobilį atsitrenkė automobilis Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Į šį automobilį buvo atkreipęs dėmesį jau prieš tai, nes važiuojant nuo pat Baltupių, šis automobilis, srautui sustojus prieš sankryžas ir po to vėl pajudėjus, likdavo stovėti, vieną kartą jis jį net apvažiavo gretima eismo juosta. Po eismo įvykio automobilio Opel vairuotojas išlipo, kalbėjosi su juo. Tai buvo pagyvenęs vyriškis ir jis jo girtumo požymių nepastebėjo, nes į tai dėmesio nekreipė. Kadangi nežinojo, kaip pildyti deklaraciją susidūrus trims automobiliams, iškvietė į pagalbą policijos pareigūnus, o šie, atvykę į įvykio vietą, patikrino Opelio vairuotoją alkotesteriu ir informavo, kad vairuotojas neblaivus, po ko nuvyko forminti įvykio į policiją (b.l. 21).

Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-05-22 apie 17.30 val. ji vairavo automobilį Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą sutuoktinio D. G. vardu, esantį bendra jų nuosavybe, įgyta santuokoje. Važiavo Vilniuje, Ateities gatvės antra eismo juosta nuo Baltupio gatvės pusės link L.Giros gatvės. Ties gaisrine, esančia Ateities g. 17, Vilniuje, visi ta kryptimi važiavę automobiliai sustojo praleisti į gatvę su įjungtais švyturėliais įvažiuojančių gaisrinių mašinų. Ji sustojo savo juostoje kokia ketvirta. Netrukus pajuto stiprų smūgį į savo automobilio galinę dalį. Nuo smūgio jos automobilis buvo pastumtas į priekį. Po to pamatė, jog į jos automobilį atsitrenkęs stovi automobilis Audi, o į šį automobilį atsitrenkęs Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio automobilio Opel vairuotojas išlipo, apžiūrėjo automobilius ir bandė ją ir automobilio Audi vairuotoją įkalbėti išvažiuoti, nes jis jų automobilių nesugadino. Tai buvo pagyvenęs vyriškis, jis kalbėjo nerišliai, buvo nekritiškas, dėl to jai kilo įtarimas, kad jis gali būti neblaivus. Kadangi nežinojo, kaip pildyti deklaraciją susidūrus trims automobiliams, iškvietė į pagalbą policijos pareigūnus, o šie, atvykę į įvykio vietą, patikrino Opelio vairuotoją alkotesteriu ir ją informavo, kad vairuotojas neblaivus, po ko nuvyko forminti įvykio į policiją. Ji eismo įvykio metu nenukentėjo, bet buvo sugadintas jos automobilis Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę Gjensidige, kurioje buvo draustas kaltininko automobilis Opel, ieškinio reikšti nepageidauja. Jos automobiliui buvo sugadintas galinis bamperis, tuo padaryta žala jai nėra didelė (b.l. 24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. T-A 5045/2017(01) nurodyta, kad V. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,00 promilės etilo alkoholio (b.l. 9).

Pažymoje iš VĮ "REGITRA" duomenų bazės nurodyta, kad automobilis Opel Vectra-B-Caravan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso įtariamajam V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b.l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo kraujyje rasta 2,00 promilės etilo alkoholio. Pats kaltinamasis neneigia šių savo veiksmų, nurodo, kad prieš sėsdamas vairuoti visą dieną iki vakaro vartojo alkoholį – alų, vėliau dėl jam pačiam nesuprantamų priežasčių sėdo vairuoti automobilį ir važiavo juo, kol sukėlė eismo įvykį. Automobilio vairavimo neblaiviam faktą patvirtina ir kitų dviejų eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų M. Č. bei R. G. parodymai, iš kurių matyti, kad jiems Ateities gatvėje stojant praleisti į ją įvažiuojančių gaisrinės automobilių, į M. Č. vairuojamą AUDI automobilį trenkėsi kaltinamojo vairuojamas Opel automobilis, o nuo smūgio AUDI automobilis kliudė automobilį Honda. Iškvietus į eismo įvykio vietą policijos pareigūnus, pastarieji Opel automobilio vairuotojui nustatė girtumą. Įtarimus, kad Opel vairuotojas neblaivus, patvirtino teismo medicinos specialisto išvada. Atlikus V. S. kraujo tyrimą, jam nustatytas 2,00 promilių girtumas.

V. S. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės aiškios. Duomenų apie turtinę žalą byloje nėra (dėl eismo įvykio ir jo metu padarytų turto sugadinimų pradėta administracinė teisena). Pats kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūlomų bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių rūšimis ir dydžiu (b.l. 55-56).

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. S. įvykdė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis).

Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Neblaivumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina. Neteistas, todėl parenkant bausmės rūšį taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos. Iki nusikaltimo padarymo buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau galiojančių nuobaudų neturėjo (b.l. 53).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes V. S. skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis minėta teise (BK 68 straipsnio 1 dalis). V. S. ne tik vairavo transporto priemonę neblaivus, tačiau ir sukėlė eismo įvykį, apgadindamas dar dvi transporto priemones, sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, todėl jam nustatytinas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones termino vidurkis – dveji metai.

Dėl automobilio konfiskavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.). Automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam V. S., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas. Teismas sprendžia, kad, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei automobilio vertę, konfiskavus kaltinamojo automobilį, nebus pažeisti protingumo bei proporcingumo principai.

2017 m. birželio 30 d. buvo laikinai apribota V. S. nuosavybės teisė į automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini). Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Turto saugotoju paskirtas V. S. (b. l. 47-51). Kadangi automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privalo būti konfiskuotas, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.

Paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę - dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro 2017 m. liepos 26 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. S. priklausančiam turtui – automobiliui Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

V. S. skirtą kardomąją priemonę - dokumento - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)- paėmimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo nuteistasis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Pavel Borkovski