- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- A15.-194-369/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05366-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7.2Kiti klausimai susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XIII-1862), 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. V. 2019 m. lapkričio 27 d., apie 21.35 val., Vilniuje, ties Taikos g. 50, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta, vairavo automobilį „Chrysler Voyager“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, kliudė priešpriešais atvažiuojantį automobilį „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jį apgadino, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 9, 14 ir 101 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. V. apklausiamas teismo posėdžio metu neneigė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį „Chrysler Voyager“. Pripažino, kad važiuodamas galėjo savo automobilio veidrodėliu nežymiai kliudyti V. P. vairuojamą automobilį „Volkswagen Golf“, tačiau automobilių kontakto nepajuto, todėl nuvažiavo. Pripažino, kad tuo metu automobilį „Chrysler Voyager“ vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė buvo atimta. Pripažino, kad bendravo su prie jo priėjusiu automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotoju, kuris priekaištavo, kad jis (J. V.) kliudė jo vairuojamą automobilį. Į reiškiamus priekaištus nekreipė deramo dėmesio, nes buvo įsitikinęs, kad prie jo priėjusio asmens vairuojamo automobilio nekliudė, todėl ir nuvažiavo. Sugrįžęs į namus automobilį priparkavo kieme ir nuėjo į savo butą. Tai, kad 2019 m. lapkričio 27 d., apie 21.35 val., vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, J. V. pripažino ir 2019 m. gruodžio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau tvirtino, kad kito automobilio nekliudė (b. l. 20). Atsakydamas į teismo užduodamus klausimus J. V. nurodė, kad, vykdydamas policijos pareigūnės D. B. nurodymus, du kartus į kelių policiją apžiūrai buvo pristatęs jam priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“, tačiau, kiek jam žinoma, ant jo automobilio apgadinimų nebuvo rasta. Paskutinį kartą automobilį buvo pristatęs į kelių policiją 2020 m. sausio 15 d., tačiau su transporto priemonės apžiūros protokolu nebuvo supažindintas. Teismui pagarsinus minėta protokolą ir jame nurodytus automobilio „Chrysler Voyager“ kėbulo sugadinimus: apgadintas galinio vaizdo veidrodėlis kairėje pusėje, galinis sparnas, priekinis sparnas, galinis bamperis kairėje pusėje, ant automobilio kėbulo nėra likusių pašalinių dažų dangos detalių, protokole užfiksuotų pažeidimų atsiradimo priežasčių, J. V. to paaiškinti negalėjo, tik nurodė, kad jo automobiliui yra septyniolika metų, šis pagamintas 2003 metais.
Suinteresuotas asmuo V. P. apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino 2019 m. lapkričio 27 d. ir 2020 m. sausio 14 d. (b. l. 8) savo paaiškinimuose nurodytas faktines aplinkybes. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 27 d., apie 21.35 val., Vilniuje, ties Taikos g. 50, jo vairuojamą automobilį „Volkswagen Golf“ kliudė automobilis „Chrysler Voyager“. Ar už pastarojo vairo buvo teismo posėdžių salėje esantis J. V., kategoriškai tvirtinti negali. Po automobilių kontakto jis apsisuko ir pasivijo nuvažiuojantį automobilį „Chrysler Voyager“, kuris sustojo sankryžoje užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui. Išlipęs iš savo automobilio jis priėjo prie automobilio „Chrysler Voyager“ ir jo vairuotojui pasakė, kad šis kliudė jo automobilį, kad apie tai pranešta policijai ir liepė jam niekur nevažiuoti. Už automobilio „Chrysler Voyager“ vairo buvęs asmuo atsakė „gerai“, tačiau užsidegus žaliam šviesoforo signalui nuvažiavo. Su automobilio „Chrysler Voyager“ vairuotoju bendravo per atidarytą automobilio langą. Automobilio „Chrysler Voyager“ vairuotojas iš savo automobilio nebuvo išlipęs. Alkoholio kvapo nuo automobilio „Chrysler Voyager“ vairuotojo nepajautė, tačiau įtarimų jam sukėlė pastarojo kalba. Automobiliui „Chrysler Voyager“ nuvažiavus, jis sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo jam iš paskos. Sekamas automobilis įvažiavo į vieną iš (duomenys neskelbtini) esančių kiemų. Vairuotojas išlipo iš automobilio, paliko įjungtas šviesas, užrakino automobilį ir kažkur nuėjo. Neužilgo į kiemą atvažiavo policijos ekipažas (pareigūnas ir pareigūnė). Policijos pareigūnai apžiūrėjo jo ir „Chrysler Voyager“ automobilius, juos nufotografavo. Po kurio laiko prie jų priėjo nepažįstama moteris, kuri pareiškė, kad tai ji vairavo automobilį „Chrysler Voyager“ ir iš įvykio vietos pasišalino, nes tuo metu buvo labai pasimetusi. Jam (V. P.) ir jo sutuoktinei kategoriškai pareiškus, kad automobilį „Chrysler Voyager“ vairavo vyras, policijos pareigūnai liepė priėjusiai moteriai pasišalinti. Atvykusių policijos pareigūnų buvo prašoma nustatyti automobilio „Chrysler Voyager“ savininką ar vairuotoją, nueiti į jo butą, tačiau pareigūnai tam neteikė didelės reikšmės atsakydami, kad tai bus galima padaryti ir vėliau. Po šio įvykio jis kreipėsi į draudimo bendrovę ir pateikė jo paties padarytas automobilio „Volkswagen Golf“ fotonuotraukas (b. l. 10-15), kuriose užfiksavo ant automobilio kėbulo jo pastebėtus apgadinimus, kurie, jo manymu, atsirado jo automobiliui kontaktuojant su automobiliu „Chrysler Voyager“.
Liudytoja M. P. apklausiama teismo posėdžio metu iš esmės pateikė analogiškus parodymus, kaip jos sutuoktinis V. P.. Liudytoja patvirtino, kad važiuojant Taikos gatve sutuoktinio vairuojamą automobilį „Volkswagen Golf“ kliudė automobilis „Chrysler Voyager“, kurio vairuotojas nesustojo ir nuvažiavo. Jie apsisuko ir nuvažiavo jam iš paskos. Automobiliui „Chrysler Voyager“ sustojus sankryžoje, jos sutuoktinis nuėjo prie sustojusio automobilio vairuotojo ir jam pranešė apie eismo įvykį, tačiau vairuotojas nuvažiavo toliau. Tada jie nuvažiavo jam iš paskos. Automobiliui „Chrysler Voyager“ įvažiavus į daugiabučio namo kiemą, jo vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir kažkur nuėjo. Ar tai buvo J. V., liudytoja kategoriškai tvirtinti negalėjo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo jų ir „Chrysler Voyager“ automobilius.
Liudytoja policijos pareigūnė D. B. apklausiama teismo posėdžio metu patvirtino, kad atliko administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 19109039115 tyrimą ir J. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Liudytoja pripažino, kad J. V. 2019 m. gruodžio mėnesį du kartus į kelių policiją apžiūrai buvo pristatęs jam priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“, tačiau tai, kad apžiūrimas automobilis nebuvo nufotografuotas, nebuvo surašytas transporto priemonės apžiūros protokolas bei ant automobilio „Chrysler Voyager“ kėbulo galimi sugadinimai nebuvo sulyginti su ant automobilio „Volkswagen Golf“ esamais sugadinimais, liudytoja teisino dideliu jos atliekamo darbo krūviu. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 27 d., apie 21.37 val., gavus pranešimą apie Vilniuje, Taikos g., kilusį eismo įvykį ir iš jo pasišalinusi automobilio „Chrysler Voyager“ vairuotoją, į gauto pranešimo vietą atvykę policijos pareigūnai L. Š. ir D. A. galimai tinkamai neapžiūrėjo automobilio „Chrysler Voyager“ ir tai vėliau apsunkino jos atliekamą tyrimą.
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad į įvykio vietą buvo atvykę (duomenys neskelbtini) vyriausieji patruliai L. Š. ir D. A. (V1833), kurie rado priparkuotą automobilį „Chrysler Voyager“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau šio automobilio apgadinimų vyriausieji patruliai neužfiksavo (b. l. 3).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 27 d. 21.37 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas, jog ką tik automobilis „Chrysler“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į pranešėjos automobilį, šalinasi, pranešėja važiuoja paskui (b. l. 4).
Prie 2019 m. lapkričio 27 d. eismo įvykio vietos schemos, kurią sudarė policijos pareigūnas D. A. (b. l. 5), pridėti papildomi duomenys apie eismo įvykį, tačiau juose neužfiksuoti automobilio „Chrysler Voyager“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimai (b. l. 6).
Draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ transporto žalų administravimo grupės administratoriaus elektroniniame laiške, skirtame policijos pareigūnei D. B., nurodyta, kad paskaičiuotas nuostolių dydis 76,06 Eur (b. l. 9).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-194-369/2020 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio pareigūnams buvo pavesta surinkti papildomus įrodymus (b. l. 22-23). 2020 m. sausio 21 d. teismui buvo pateikti šie duomenys: policijos pareigūnų L. Š., D. A., liudytojos M. P., suinteresuoto asmens V. P. paaiškinimai, automobilių „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Chrysler Voyager“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūros protokolai su nuotraukomis (b. l. 33-42).
Žemesnės instancijos teismas
Iš policijos pareigūnų L. Š. ir D. A. paaiškinimų matyti, kad 2019 m. lapkričio 27 d., apie 21.46 val., jie buvo atvykę į pranešime nurodytą vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėjo automobilį „Chrysler Voyager“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau jo kėbule apgadinimų nerado. Pareigūnas D. A. nurodė, kad buvo tamsus paros metas, automobilio stovėjimo vieta buvo neapšviesta, apžiūrimo automobilio kėbulas buvo nešvarus, todėl apžiūrimo automobilio kėbulo apgadinimų galimai ir nebuvo surasta. Policijos pareigūnės L. Š. paaiškinime išsakyta pozicija buvo labiau kategoriška. Pareigūnė nurodė, kad automobilio „Chrysler Voyager“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kėbulas buvo apžiūrėtas jį apšviečiant žibintuvėliu iš visų pusių ir visų kampų. Ant apžiūrėto automobilio kėbulo jokių sužalojimu, kurie atitiktų ant automobilio „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) surastus apgadinimus, rasta nebuvo.
2020 m. sausio 15 d. transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Chrysler Voyager“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyti šie defektai: apgadintas galinio vaizdo veidrodėlis kairėje pusėje, galinis sparnas, priekinis sparnas, galinis bamperis kairėje pusėje, ant automobilio kėbulo nėra likusių pašalinių dažų dangos detalių (b. l. 41-42).
2020 m. sausio 14 d. transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyti šie defektai: apgadintas galinio vaizdo veidrodėlis kairėje pusėje (1,08 m aukštyje), nežymiai įbrėžtos priekinės galinės kairės pusės durelės ir galinis sparnas (0,8-0,86 m aukštyje). Ant automobilio kėbulo nėra likusių pašalinių dažų dangos detalių (b. l. 39-40).
J. V. pripažintinas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje. Administracinio nusižengimo teisena dalyje dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Aptariamo pažeidimo objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.
Teismas, išklausęs į teismo posėdį atvykusio administracinėn atsakomybėn traukiamo J. V., suinteresuoto asmens V. P., liudytojų M. P., D. B. parodymų bei įvertinęs pateiktus rašytinius policijos pareigūnų L. Š., D. A. paaiškinimus, transporto priemonių apžiūros protokolus, fotonuotraukas bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių J. V. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
J. V. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad nepajuto, jog vairuodamas automobilį „Chrysler Voyager“ ir važiuodamas Vilniaus miesto Taikos gatve galimai kliudė V. P. vairuojamą automobilį „Volkswagen Golf“. J. V. pripažino, kad tuo metu vairavo automobilį, nors tokios teisės neturėjo, nes ši teisė buvo atimta. J. V. taip pat pripažino, kad Taikos gatvėje bendravo su prie jo priėjusiu V. P., kuris jam pareiškė pretenzijas dėl galimai kliudyto automobilio, tačiau, kadangi buvo įsitikinęs, jog kito automobilio nekliudė, nes nieko išskirtinio nepajuto, todėl nesileido su V. P. į kalbas ir nuvažiavo. Tokį J. V. elgesį galima vertinti dviprasmiškai. V. P. teigia, kad J. V. įvykio metu galimai buvo neblaivus, todėl ir šalinosi iš įvykio vietos. V. P. pripažino, kad bendraujant su J. V. nejautė nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, tačiau tam tikrų įtarimų jam sukėlė J. V. kalba. Teismo vertinimu, V. P. išsakytus įtarimus dėl J. V. kalbos galėjo sąlygoti J. V. kalbos maniera, kurią buvo galima pastebėti ir klausantis J. V. paaiškinimų teisme. Kita vertus, byloje yra duomenų, pagrindiančių, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimu J. V. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 700 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesių laikotarpiui. Duomenų apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimą J. V. byloje nėra. Atsižvelgus į šią aplinkybę bei paties J. V. prisipažinimą, kad automobilį jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti, neatmestina, kad būtent dėl šios priežasties jis stengėsi išvengti bendravimo su policijos pareigūnais, todėl nepasiliko su V. P. aiškintis kilusios situacijos ir nuvažiavo.
Dėl ant V. P. automobilio „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kėbulo surastų apgadinimų, kuriuos draudimo bendrovės atstovas įvertino 76,06 Eur suma, situacija taip pat yra nevienareikšmė. V. P. laikėsi kategoriškos pozicijos, kad šie apgadinimai atsirado nuo J. V. vairuojamo automobilio. Tačiau į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai L. Š. ir D. A., kurie apžiūrėjo „Volkswagen Golf ir „Chrysler Voyager“ automobilius, ant automobilio „Chrysler Voyager“ kėbulo pažeidimų neužfiksavo. 2020 m. sausio 14 ir 15 d. minėtus automobilius apžiūrėjusi policijos pareigūnė D. B. surašė apžiūros protokolus, kuriuose užfiksavo tam tikrus rastus apgadinimus, tačiau su šiais protokolais nebuvo supažindinti apžiūrėtų automobilių vairuotojai, o pareigūnė D. B. pripažino, kad automobilis „Chrysler Voyager“ 2020 m. sausio 15 d. buvo apžiūrėtas jau trečią kartą, tačiau, kokie buvo gauti duomenys iš ankstesnių apžiūrų, ji nurodyti negalėjo, nes ankstesnės apžiūros buvo atliktos neprofesionaliai. Atvykusi į teismą policijos pareigūnė D. B. išreiškė prielaidą, kad automobilis „Chrysler Voyager“ galėjo kliudyti automobilį „Volkswagen Golf“ kairės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėliu, nes neva draudimo bendrovės apskaičiuota žalos suma atitinka apgadinto veidrodėlio remonto kainą, bet tuo pačiu negalėjo atsakyti į teismo klausimą, kodėl automobilio apžiūros protokole nurodytas automobilio „Chrysler Voyager“ kairės pusės galinio matymo veidrodėlio apgadinimas nebuvo užfiksuotas fotonuotraukoje.
Įvertinus prieštaringus J. V., V. P., policijos pareigūnų L. Š., D. A., D. B. paaiškinimus dėl automobilių „Volkswagen Golf“ ir „Chrysler Voyager“ apgadinimų ir to, kad 2020 m. sausio 14 ir 15 d. minėtų automobilių apžiūros metu rasti užfiksuoti pažeidimai nepašalino šių prieštaravimų, darytina išvada, kad šioje byloje nėra galimybės nustatyti, kokie tiksliai buvo padaryti apgadinimai 2019 m. lapkričio 27 d. eismo įvykio metu. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad automobiliai „Volkswagen Golf“ ir „ Chrysler Voyager“ nėra nauji ir eisme dalyvauja pakankamai ilgą laiką, todėl akivaizdu, kad jų kėbuluose galėjo atsirasti tam tikrų pažeidimų (įbrėžimų, įskėlimų) ir iki 2019 m. lapkričio 27 eismo įvykio. Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad minėtų automobilių nežymus kontaktas įvyko. To neneigia ir J. V.. V. P. ir jo sutuoktinė M. P. patvirtino, kad automobilių kontaktas buvo, todėl jie pranešė policijai bei sekė iš paskos nuvažiuojančiam „Chrysler Voyager“. Tai atitinka Policijos registruojamų įvykių registro duomenis, iš kurių matyti, kad skambučio Bendrajam pagalbos centrui metu M. P. pranešė, kad į jų automobilį ką tik atsitrenkė automobilis „Chrysler Voyager“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris šalinasi, todėl jie važiuoja iš paskos. Tai, kad pranešimas Bendrajam pagalbos centrui padarytas netrukus po ir dar nepasibaigus įvykiui, stiprina teismo pasitikėjimą V. P. ir M. P. pozicija dėl J. V. sukelto eismo įvykio. Taip pat akivaizdu, kad, jei J. V. ir V. P. automobiliai nebūtų kontaktavę, tai V. P. nebūtų pagrindo apsukti savo automobilio, sekti paskui J. V. vairuojamą automobilį ir šiam sustojus prie pastarojo prieiti ir su juo bendrauti. Tačiau minėtų asmenų parodymai nepaneigia J. V. parodymų, kad automobilių kontakto jis nepajuto. Šiuo metu neįmanoma nustatyti, koks buvo ir ar buvo automobilių kontakto metu sukeltas garsas, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, po įvykio darytas automobilių fotonuotraukas, o ypač automobilio „Volkswagen Golf“, sutiktina, kad automobilių kontaktas turėjo būti minimalus ir J. V. šio kontakto galėjo ir nepajusti. Tai reiškia, kad J. V. veiksmuose pasitraukiant iš eismo įvykio vietos nėra tiesioginės tyčios, kartu ir pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, teismas visas kilusias ir nepašalinamas abejones vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo J. V. naudai (in dubio pro reo) ir sprendžia, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina.
Vis dėlto, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. V. 2019 m. lapkričio 27 d., apie 21.35 val., Vilniuje, ties Taikos g. 50, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta, vairavo automobilį „Chrysler Voyager“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, kliudė priešpriešais atvažiuojantį automobilį „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jį apgadino. Taip J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 101 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą teismas padarė įvertindamas paties J. V. prisipažinimą, kad 2019 m. lapkričio 27 d., apie 21.35 val., Vilniuje, ties Taikos g. 50, jis vairavo automobilį „Chrysler Voyager“ neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė buvo atimta, ir galėjo kliudyti priešpriešais atvažiuojantį automobilį „Volkswagen Golf“. Tai, kad J. V. neturėjo ir neturi teisės vairuoti transporto priemonę patvirtina ir byloje esantys duomenys (b. l. 2). Tuo pačiu teismas pažymi, kad J. V. inkriminuotas ANK 417 straipsnio 8 dalies (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse) pažeidimas yra perteklinis, patenkantis į ANK 423 straipsnio 1 dalies sudėtį, todėl neturi būti jam inkriminuotas. ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Akivaizdu, kad ANK 423 straipsnio 1 dalies dispozicija apima ANK 417 straipsnio 8 dalyje nurodytą pažeidimą ir papildomas šio straipsnio taikymas yra nereikalingas.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad J. V. administracinis nusižengimas susijęs su transportu, taip pat įvertina tai, kad J. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pagaliau, teismas atsižvelgia į J. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis – vyresnio amžiaus, sulaukęs pensijos, tačiau dar dirba, byloje nėra duomenų apie J. V. teistumus. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. V. paskyrus ANK 423 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą piniginę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu sankcijos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
nutaria:
J. V. (J. V.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti keturių šimtų eurų (400 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XIII-1862) ir 426 straipsnio 1 dalį J. V. (J. V.) atžvilgiu nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19109039115.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.