Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-260-1034/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-03
Bylos Nr.
1-260-1034/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31254-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
O. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-260-1034/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31254-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorėms Audronei Šukienei, Olgai Šleiterienei,kaltinamajam V. K. (V. K.),nukentėjusiajam O. K. (O. K.),vertėjoms Irinai Pikčilingienei, Olgai Macijauskienei, Vandai Žitkauskaitei,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-03-07 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsnio pagrindu, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (N. K.), baudžiamoji byla nutraukta, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui, o būtent: jis, 2017-06-22 apie 21.00 val., Vilniuje, bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,87 prom. girtumas) konflikto, su broliu O. K. metu, rankomis pastūmė pastarąjį, dėl ko nukentėjusysis O. K. veidu atsitrenkdamas į sieną, akinių rėmeliais susižalojo nosį, tokiu būdu smurtaudamas, sukėlė savo šeimos nariui – broliui O. K. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad gyvena kartu su žmona ir jis (brolis) su žmona. Ir visą dieną šviesa dega be reikalo, vanduo bėga be reikalo, dėl to ir tas skandalas. Sakė, kad jeigu jie tiek naudoja, tai daugiau ir mokėtų. Norėjo išsukti lemputę, nes jie būna savo kambaryje, o šviesos dega ir virtuvėje ir koridoriuje. Tą dieną buvo išgėręs alaus, žiūri, kad be reikalo dega šviesa koridoriuje ir virtuvėje, norėjo išsukti lemputes, tačiau jie jam neleido, todėl pastūmė ir jie iškvietė policiją. Brolis į sieną neatsitrenkė, nieko ten nebuvo, jis nesusižalojo. Jie pareigūnams prikalbėjo kas buvo ir ko nebuvo. Neprisimena, kiek gėrė tą dieną, bet prisimena viską. Kai pareigūnai atvažiavo jis prie pareigūnų stovėjo. Jokio kraujo nematė, nematė, kad brolis būtų sužalotas. Pripažįsta, kad pastūmė brolį, tačiau jis negriuvo, fizinio skausmo jis nepatyrė, į sieną neatsitrenkė. Nežino, ar brolis buvo vartojęs alkoholį, ar ne. Tai ne pirmas konfliktas su broliu, buvo žodinių konfliktų, tačiau be teismų. Fizinio smurto nei prieš brolį, nei prieš jo žmoną nenaudojo. N. K. irgi yra pastūmęs, nesmurtavo, tik pastūmė virtuvėje. D. S. yra jo sugyventinė, kartu gyvena. Konflikto metu ji gal dirbo, gal buvo namie, neprisimena. Koridoriuje lemputė kabo ant lubų, per vidurį. Brolis stovėjo prieš jį ir neleido jam išsukti, pastūmė jį, pastūmė į sienos pusę, brolis susvyravo, pečiu kliudė sieną. Jokių sužalojimų ant brolio nematė, nieko nebuvo. Nežino, kur buvo brolio akiniai. Brolis visą laiką su akiniais būna, kai atvyko pareigūnai brolis irgi buvo su akiniais, jie nebuvo sulaužyti, čia jie sugalvojo. Įvykis buvo vakare, apie 9 val. tą dieną gėrė alų, kiek išgėrė nežino, nemažai. Nežino, ar policijos pareigūnai turi tikslą jį apkalbėti.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis O. K. parodė, kad viskas prasidėjo seniai, brolis visą laiką kabinėjasi prie jo žmonos, ieško priežasčių susipykti ir šį kartą buvo dėl jos. Jis išgėrė ir vėl pradėjo ieškoti priežasčių prikibti, visaip pravardžiuoja jo žmoną. Pradėjo provokuoti konfliktą, pradėjo elgtis agresyviai, todėl jie išvažiavo į gamtą. Kai grįžo, jau buvo jo sugyventinė. V. K. išėjo į koridorių ir vėl prasidėjo konfliktas, pradėjo kabinėtis, pulti su grasinimais. Tada jis paėmė šuns pavadėlį ir sudaužė lemputę. Žmona šalia stovėjo, bandė jį (O. K.) apsaugoti, jis abu juos pastūmė, jis atsitrenkė į sieną ir prie akies susižalojo. Tada žmona jį atstūmė nuo jų ir viskas. Pagrindinis konfliktas buvo koridoriuje. Brolis pastūmė jį ir žmoną kartu, jis atsitrenkė į sieną. Brolis buvo priešais jį, pastūmė juos, atsitrenkė į sieną galva ir nugara, susižalojo nosį ir prie akies, bėgo kraujas. Pareigūnai matė, kad jam bėga kraujas ir net nuotrauką padarė. Buvo ir anksčiau konfliktų su broliu, bet daugiau jis kabinėjasi prie jo žmonos. Jis su žmona buvo blaivus. Konfliktai vyksta tuo metu, kai brolis išgeria, tada provokuoja. Didelės sveikatos žalos nebuvo, todėl į medikus nesikreipė. Nėra priežasčių, dėl kurių galėtų nepagrįstai apkalbėti brolį. Brolio sugyventinę žino, ji kartu su jais gyvena. Kai pirmą kartą jis agresyviai elgėsi, jos nebuvo, o kai vakare jie sugrįžo, ji bute jau buvo, konfliktą matė, stovėjo šalia.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. K. metu parodė, kad O. K. iššoko, sudavė vyrui ir jam pradėjo bėgti kraujas. Ją irgi du kartus pastūmė. Konfliktas įvyko koridoriuje. Jis sudavė vyrui į nosį, pagriebė lempą ir jie visi nukrito.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojos N. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 25-26). Perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, N. K. parodė, jog parodymai yra teisingi. V. K. pastūmė vyrą, jam nukrito akiniai. Matė, kad vyras atsitrenkė į sieną, neprisimena, kuria kūno dalimi. Vyrui pradėjo bėgti kraujas. Iki konflikto jokių sužalojimų pas vyrą nebuvo, sužalojimai atsirado dėl kaltinamojo veiksmų. Šio konflikto metu V. K. ją du kartus pastūmė, bet neskausmingai. Tą dieną su vyru alkoholio nebuvo vartoję. Kaltinamasis buvo išgėręs, kai būna blaivus, jis niekada nelenda, ramiai vaikšto. Konfliktą taip pat matė D. S., ji yra V. K. sugyventinė. Ji išbėgo į koridorių, nežino, ar po pastūmimo ar prieš. Nėra priežasčių, dėl kurių galėtų nepagrįstai apkalbėti V. K..

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. S. parodė, kad konflikto pradžioje nedalyvavo, buvo darbe. Kai grįžo, V. buvo neblaivus. Ji išėjo su šuniu pasivaikščioti, o kai grįžo, prieškambaryje jau buvo O. su žmona. V. irgi stovėjo prieškambaryje, tarp jų buvo gal pora metrų, stovėjo O. ir N.. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jie įjungė lemputę prieškambaryje, o V. norėjo su šuns pavadėliu numušti tą lemputę. O. trukdė jam tą padaryti, įvyko susistumdymas, V. K. pastūmė O. į sieną, jis atsitrenkė į sieną. Tuo metu lemputė užgeso, bet nesudužo. Paskui girdėjo, kaip O. pasakė, kad iškvies policiją ir jie nuėjo į savo kambarį. V. norėjo su pavadėliu pasiekti lemputę, ir tiesdamas per jį ranką pastūmė O., o O. atsitrenkė į sieną. Kai atvyko policija, pakvietė ir ją, po konflikto pas O. matė, kad iš nosies buvo bėgęs kraujas. Iki konflikto nematė, kad O. būtų sužalotas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas Aleksandr Ščelgačiov jokių reikšmingų bylai aplinkybių apklausos metu nenurodė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Sergej Taratasiuk parodė, kad nežino, dėl ko yra iškviestas. (duomenys neskelbtini), prisimena, kad lyg buvo kažkokie nesutarimai tarp brolių, o kas ten ir dėl ko, neprisimena.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo S. Taratasiuk parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 22). Perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, S. Taratasiuk parodė, jog viskas parašyta teisingai, nieko daugiau pridurti negalėtų. Buvo kruvina nukentėjusiojo nosis. A. Ščelgačiov yra jo porininkas, jis buvo šalia, kai apklausinėjo ir matė, kad sudaužyta nosis. Nėra jokio pagrindo jam apkalbėti kaltinamąjį.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmo atlikimo protokolo matyti, kad O. K. pareiškė jog 2017-06-22 apie 21.00 val., bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu V. K., būdamas neblaivus, pastūmė jį, savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą, dėl ko jis atsitrenkė į sieną ir pametė akinius. Jam padaryta fizinė ir psichologinė žala. Taip pat O. K. parodė, kad kilusio žodinio konflikto metu brolis pastūmė jį, tais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą, dėl ko jis atsitrenkė į sieną ir pametė akinius. Dėl patirto fizinio skausmo nenukentėjo, į ligoninę nesikreipė ir nesikreips (b. l. 3-4).

O. K. 2017-06-22 rašytiniame pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad jo brolis V. K., būdamas girtas, ėmė plūstis, konfliktuoti, išsuko lemputes, pradėjo jas daužyti, abiem rankomis stūmė jo žmoną, stūmė jį link sienos, dėl ko jis atsitrenkė į sieną ir iki kraujo susimušė nosį (b. l. 18-19).

Iš policijos registro išrašo matyti, kad N. K. pranešė, jog 2017-06-22 apie 21.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu V. K., būdamas neblaivus, pastūmė savo brolį O. K., savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą, dėl ko pastarasis atsitrenkė į sieną ir pametė akinius (b. l. 15).

Vilniaus apskrities VPK vyr. patrulio S. Taratasiuk 2017-06-22 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad policiją kvietė O. K.. Įvykio vietoje nustatyta, kad V. K., būdamas neblaivus, namuose puolė savo brolį, pastūmė jį, grasino jam, stumdė ir žmoną N. K. (b. l. 16).

Alkotesterio pažymos kvitu 2017-06-22 21.57 val. V. K. nustatytas 1,87 prom. neblaivumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Nors kaltinamasis V. K. parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad pastūmė brolį, tačiau jis negriuvo, fizinio skausmo nepatyrė, į sieną neatsitrenkė, jokių sužalojimų ant brolio nematė, tačiau kaltinamojo V. K. kaltė, smurtaujant sukėlus nukentėjusiajam O. K. fizinį skausmą, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis O. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 3-4), nurodė, kad kilusio žodinio konflikto metu brolis pastūmė jį, tais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą, dėl ko jis atsitrenkė į sieną ir pametė akinius. Dėl patirto fizinio skausmo nenukentėjo, į ligoninę nesikreipė ir nesikreips. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis O. K. parodė, kad brolis pastūmė jį ir žmoną kartu, jis atsitrenkė į sieną. Brolis buvo priešais jį, pastūmė juos, atsitrenkė į sieną galva ir nugara, susižalojo nosį ir prie akies, bėgo kraujas. Pareigūnai matė, kad jam bėga kraujas ir net nuotrauką padarė.

Taigi, kaip matyti iš nukentėjusiojo O. K. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo parodymai buvo išsamūs ir iš esmės nuoseklūs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. Taratasiuk parodė, kad dirbdamas kartu su vyr. patruliu A. Ščelgačio gavo pranešimą, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), smurtaujama. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko O. K., kuris paaiškino, kad jo neblaivus brolis konflikto metu jį pastūmė ir grasino nužudyti, taip pat stumdė jo žmoną. O. K. (apklausos protokole klaidingai nurodyta „V. K.“) paaiškino, kad kai brolis jį pastūmė, jis atsitrenkė į sieną ir susižalojo nosį. Ant nosies matėsi įdrėskimas ir bėgo kraujas (b. l. 22). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. Taratasiuk patvirtino savo duotų parodymų teisingumą, paaiškino, kad buvo kruvina nukentėjusiojo nosis, A. Ščelgačiov yra jo porininkas, jis buvo šalia, kai apklausinėjo ir matė, kad sudaužyta nosis, nėra jokio pagrindo jam apkalbėti kaltinamąjį. S. Taratasiuk taip pat patvirtino, jog surašė byloje esantį tarnybinį pranešimą, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusiajam padarytas nubrozdinimas nosies srityje.

Fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiojo O. K. atžvilgiu faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu Vilniaus apskrities VPK vyr. patrulio S. Taratasiuk 2017-06-22 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad policiją kvietė O. K.. Įvykio vietoje nustatyta, kad V. K., būdamas neblaivus, namuose puolė savo brolį, pastūmė jį, grasino jam, stumdė ir žmoną N. K. (b. l. 16). Be to, fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ir liudytojų N. K. bei D. S. parodymai. N. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog O. K. atsitrenkė į sieną, jam pradėjo bėgti kraujas. Iki konflikto jokių sužalojimų pas vyrą nebuvo, sužalojimai atsirado dėl kaltinamojo veiksmų. D. S. nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, o teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. K. pastūmė O. į sieną, jis atsitrenkė į sieną. Po konflikto matė, jog O. iš nosies buvo bėgęs kraujas, iki konflikto nematė, kad O. būtų sužalotas.

Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas mano, kad jie yra pakankami teismo išvadai padaryti, jog kaltinamasis V. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui, t. y. jis 2017-06-22 apie 21.00 val., Vilniuje, bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,87 prom. girtumas) konflikto, su broliu O. K. metu, rankomis pastūmė pastarąjį, dėl ko nukentėjusysis O. K. veidu atsitrenkdamas į sieną, akinių rėmeliais susižalojo nosį, tokiu būdu smurtaudamas, sukėlė savo šeimos nariui – broliui O. K. fizinį skausmą.

Nukentėjusiojo O. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, apie tai, kad kaltinamasis V. K. naudojo smurtą jo atžvilgiu, taip pat jo parodymai apie naudoto smurto pobūdį ir konkrečius kaltinamojo smurtinius veiksmus, yra nuoseklūs, patvirtinti policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, taip pat liudytojų N. K., S. Taratasiuk parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, t. y. kitais neabejotinais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo O. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės atitinka kaltinime nurodytoms ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog V. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamajam V. K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo V. K. asmenybę, kuris anksčiau neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-03-07 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsnio pagrindu, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (N. K.), baudžiamoji byla nutraukta, administracine tvarka baustas (b. l. 63-64), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 54), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 55), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 53), teismas mano, kad kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti artimas įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytam laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkiui, kartu skiriant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, CD laikmeną su garso įrašu, laikomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, CD laikmeną su garso įrašu, laikomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. K., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas