- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-15
- Bylos Nr.
- 1A-467-193-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-46-1-00143-2006-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- L. B.
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-467-193/2011
Teisėjas Audrius Sadauskas Teisminio proceso Nr. 1-46-1-00143-2006-8
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. rugsėjo 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-07 nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2010-04-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir L. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – treji metai du mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu iš L. B. priteista 3400 Lt M. K..
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
L. B. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. kovo mėn. laikotarpyje nuo 7 d. 17.15 val. iki 9 d. 08.30 val., sugadinus pakabinamos garažo durų spynos slankiojančią sklendę, įsibrovė į garažą Nr. x, esantį garažų bendrijoje „Ž“ Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą – M. K. priklausantį bendros 3000 Lt vertės turtą – dviratį 600 Lt vertės, dviratį 600 Lt vertės, elektrinį grąžtą BIR 150 Lt vertės, specialių drabužių 150 Lt vertės, tris metalines statines su 500 litrų dyzelinio kuro bendros 1500 Lt vertės.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. B. apeliaciniu skundu nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-07 nuosprendžiu ir prašo bylą grąžinti tyrimui papildyti. Apeliantas teigia, kad byloje surinkti duomenys neatitinka tikrovės, nes jis neįvykdė inkriminuojamo nusikaltimo, o tik pigiau pirkdavo dyzelinį kurą. Mano, kad ant kuro pilstymo kibirėlio rastas jo rankos piršto pėdsakas nieko nerodo, nes jis ne kartą yra pirkęs ten dyzelinį kurą. Ar jį pirkęs būtent iš M. K., dėl įvairių traumų bei praėjusio ilgo laiko tarpo neatsimena.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto L. B. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu dėl vagystės pagal BK 178 str. 2 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę. Nors apeliantas ginčija savo kaltę, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neranda pagrindo skundą tenkinti.
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už M. K. priklausančio kaltinime nurodyto turto iš pastarojo garažo vagystės įvykdymą pagal BK 178 str. 2 d., tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi paties nuteistojo parodymais, nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos protokolo duomenimis, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, kurių pagrindu konstatavo L. B. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 178 str. 2 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti jį dėl jo nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo bylą grąžinti tyrimui papildyti, kaip to prašo nuteistasis apeliaciniu skundu.
Teismas byloje nustatė, kad L. B. įsibrovęs į M. K. priklausantį garažą iš ten pagrobė M. K. du dviračius, elektrinį grąžtą, specialių drabužių, tris metalines statines su 500 litrų dyzelinio kuro. Apeliantas neneigia buvęs kaltinime nurodytoje garažų bendrijoje „Ž“, kur tariamai garažą turi buvęs mamos D. B. sugyventinis Evaldas, todėl jis buvęs to Evaldo bei kažkokiuose kituose garažuose, kur pirkęs dyzelinį kurą. Tačiau šių nuteistojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys, be to, L. B. negalėjo savo pateikiamų duomenų konkretizuoti nurodant E. pavardę, gyvenamąją vietą, garažą, bei kitus tariamai jo lankytus garažus, todėl pastarieji nuteistojo parodymai vertintini kritiškai. Nors, nuteistojo teigimu, jis inkriminuotos vagystės neįvykdė, tai paneigia byloje surinktų įrodymų visetas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kaltinime nurodytame garaže rastas piršto pėdsakas. Sutinkamai su tarnybiniu pranešimu, minėtas piršto pėdsakas daktiloskopinių duomenų registre sutapo su L. B. rankų pėdsakais, o specialisto išvada nustatyta, kad tas piršto pėdsakas yra paliktas L. B. kairės rankos nykščiu. Netikėti specialisto išvada nėra jokio pagrindo. Nuteistasis nepateikė jokių argumentuotų paaiškinimų apie kaltinime nurodytame garaže rastą jo piršto pėdsaką, o nukentėjusysis M. K. paneigė L. B. keltas versijas dėl paties apsilankymo šiame garaže. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, juos vertinant kitų aukščiau nurodytų įrodymų kontekste, nėra jokio pagrindo. Tokiu būdu skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota L. B. kaltė dėl vagystės iš M. K. priklausančio garažo.
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo L. B. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-07 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.