- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- ATP-559-348/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00432-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarimo I. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas I. V. buvo surašytas už tai, kad ji 2015-03-12 apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie savęs laikė 30 vnt. cigarečių pakelių „Minsk 5 Super Slims“, iš kurių 10 vnt. buvo su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, o 20 vnt. nepažymėtų banderolėmis, kurių bendra vertė 78,90 eurų (vertė viršija 2 MGL, bet neviršija 10 MGL). Tokiais veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.2 p. ir 3.2.2 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutarimu nubaudė I. V. 100 Eur bauda su 30 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“, saugomų Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje pagal 2015-03-20 kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skundžia 2015 m. balandžio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir prašo minėtą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad I. V. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų valstybės valdymo srityje, darantis žalą valstybės finansų sistemai. Skunde taip pat pažymėta, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytoms taisyklėms, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Institucija taip pat pažymi, jog byloje nėra jokių kitų duomenų apie pažeidėjo turtinę padėtį – jo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Skunde teigiama, kad teismo mažesnės nuobaudos paskyrimas, neatitinka administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu I. V. pripažinta kalta padariusi ATPK 163² str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą, už kurį, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, jai paskirta administracinė nuobauda. Ginčo dėl šio pažeidimo padarymo nėra ir aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos I. V. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė ATPK 30¹ str. nuostatas, kadangi byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą I. V. skirti mažesnę nuobaudą nei numatytas ATPK 163² str. 2 d. sankcijos minimumas.
ATPK 163² str. 2 d. numatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įsigijimas, laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija du, bet neviršija dešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL), - užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su šių prekių konfiskavimu.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. 5 p. pasakyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str. (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Taigi ATPK 30¹ str. numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011 ir kt.). Tačiau organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio pirmąja dalimi, privalo motyvuoti.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad I. V. dirbanti, praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi ir teismas šią aplinkybę laikė atsakomybę lengvinančia. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad turėtų cigarečių vertė tik nežymiai viršija 2 MGL dydį, taip pat teismas vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos nuobaudos paskyrimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų, todėl taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir I. V. skyrę mažesnę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
Taigi atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visas jas vertino tinkamai ir padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nuobaudos tikslai I. V. atžvilgiu gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.
Institucija skunde teigia, kad, vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu ir remiasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tačiau pažymėtina, kad ATPK 30¹ str. jokios išskirtinės aplinkybės konkrečiai neįvardijamos, tuo tarpu apylinkės teismas ATPK 30¹ str. numatytus pagrindus švelnesnei nuobaudai nei numatyta įstatyme paskirti nustatė, t. y., kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas, taikydamas I. V. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas, atsižvelgė į jos padaryto teisės pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į tai, kad pažeidėja pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo, atsakomybės nevengė, padėjo išaiškinti teisės pažeidimą, taip pat įvertino pažeidėjos asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo, sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2AT-17-139/2015 yra nurodęs, jog ATPK30¹ str. nuostatos taikytinos administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims nevengus atsakomybės, pripažinus savo kaltę ir nuoširdžiai gailintis, atlyginus padarytą žalą bei atsižvelgus į kitas jų asmenybes pozityviai apibūdinančias aplinkybes.
Aukštesnės instancijos teismas iš esmės sutinka su Institucija, kad I. V. padarytas pažeidimas yra vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų valstybės valdymo srityje ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tokiai teismų praktikai pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris pagal nustatytą kompetenciją nagrinėja apeliacine tvarka išnagrinėtas bylas ir keičia teismų sprendimus tik esant esminiams materialinės ir procesinės teisės pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinė byla Nr. 2AT-3-2011).
Institucija taip pat pažymi, jog byloje nėra jokių kitų duomenų apie pažeidėjo turtinę padėtį – jo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Aukštesnysis teismas pažymi, jog taikydamas ATPK 30¹ str. pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo argumentais, jog I. V. bauda mažintina dėl jos sunkios finansinės padėties, todėl aukštesniosios instancijos teismui nėra suprantama, kodėl Institucija savo skunde prašo gauti duomenis apie pažeidėjos turtinę padėtį – jos turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Šį Institucijos skunde nurodytą argumentą aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nutarimo rezoliucinėje dalyje nėra sprendimo, kuriuo I. V. pripažįstama kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, už kurį jai paskirta administracinė nuobauda, todėl ši pirmosios instancijos teismo klaida ištaisytina. Laikytina, kad ši klaida yra techninio pobūdžio, nes nutarimo aprašomojoje dalyje teismas nustatė, kad I. V. padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 163² str. 2d.
Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
2015m. balandžio 17d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti 2015m. balandžio 17d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarime padarytą techninę klaidą ir I. V. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 2 dalyje.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.