- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-332-387-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-02148-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Sigita Bieliauskienė, Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- A. J., R. G., S. V., O. B., A. V.
- Kategorijos
Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-387/2013
Teisėja Laima Leipuvienė Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02148-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.;1.1.8.10.
2013 m. balandžio 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. (A. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (3 veikos), 178 str. 2 d. (2 veikos), 178 str. 1 d. (1 veika), 178 str. 4 d. (2 veikos), 187 str. 3 d. (1 veika), 187 str. 1 d. (1 veika).
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1, 2 p., 6, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p.p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu (dėl abiejų pasikėsinimų pagrobti Č. G. turtą ir jo sugadinimo, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai), o dėl (dviejų M. G. nedidelės vertės turto vagysčių ir S. M. turto vagystės, veikoms labai skiriantis pagal pavojingumą ir priskiriamoms skirtingoms kategorijoms), o po to iš dalies sudėtos likusios šiuo nuosprendžiu paskirtos ir pirmesniu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., BK 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2012-01-12 iki 2012-01-14 nagrinėjamoje byloje ir bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendį.
Nuosprendžiu taip pat nuteisti R. G. (R. G.), S. V., O. B., A. V. (V.). Nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. nuteistas už tai, kad jis ir A. V. pasikėsino pagrobti ir pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpas, t. y.
1) laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 2 d. 9 val. iki 2011 m. gruodžio 3 d. 10.50 val., Vilniaus r., Riešės sen., Pikeliškių k., veikdami grupe ir sutarę įsibrauti į patalpą bei pagrobti svetimą turtą, bendrais veiksmais nukirpo metalinio garažo 30,99 litų ir 44,90 litų vertės pakabinamas spynas, taip sugadindami 75,89 litų vertės M. K. (M. K.) turto, ir kėsindamiesi pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą, įsibrovė į garažą, tačiau nieko nepagrobė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes garaže nerado nieko vertingo.
Taip pat jie, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 19 d. iki 2011 m. gruodžio 3 d. Vilniaus r., Paberžės sen., Alksninės k., veikdami grupe ir sutarę įsibrauti į patalpą bei pagrobti svetimą turtą, nukirpo vartų 20 Lt vertės pakabinamos spynos įkabą ir įsibrovė į aptvertą teritoriją, po ko nukirpę 3 pakabinamų spynų įkabas, kurių kiekvienos vertė po 30 Lt, o bendrai 90 Lt, įsibrovė į metalinį garažą ir iš jo pagrobė S. M. 2100 Lt vertės dyzelinį generatorių, 900 Lt vertės motorinį dalgį, 113 Lt vertės diskinį pjūklą, 220 Lt vertės suvirinimo aparatą, 60 Lt vertės elektrinį grąžtą ir 80 Lt vertės elektrinį oblių, t. y. iš viso 3473 Lt vertės turto, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.
Be to, A. J. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į gyvenamąsias patalpas, o būtent 2011 m. gruodžio 29 apie 16 val., (duomenys neskelbtini) įėjęs į A. Š. neužrakintą gyvenamojo namo kambarį, nuo stalo pagrobė A. Š. 2000 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį HP, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.
Taip pat A. J. nuteistas už tai, kad jis ir S. V. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudami į patalpas, o būtent 2012 m. sausio 12 d. apie 9 val., (duomenys neskelbtini), veikdami grupe ir sutarę įsibrauti į patalpas bei pagrobti svetimą turtą iš Č. G. (Č. G.) sodybos ir pastatų, A. J. viename ūkiniame pastate ištraukus bevertę durų ąsą ir 70 Lt vertės pakabinamą spyną bei nukirpus kito ūkinio pastato 70 Lt vertės pakabinamą spyną, įsibrovę į 2 ūkinius pastatus, po to, S. V. sodyboje aplink pastatus ieškant materialinę vertę turinčių daiktų, o A. J. ieškant patalpose materialinę vertę turinčių daiktų, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nieko nepagrobė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikė signalizacija ir jie išsigandę pabėgo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.
Taip pat A. J. nuteistas už tai, kad jis sugadino svetimą turtą, o būtent 2012 m. sausio 12 d. apie 9 val(duomenys neskelbtini)., kėsindamasis pagrobti svetimą turtą iš patalpos, nukirpo dviejų ūkinių pastatų dvi pakabinamas spynas po 70 Lt vertės, taip sugadindamas 140 Lt vertės Č. G. (Č. G.) turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 3 d.
A. J. nuteistas už tai, kad jis ir R. G. pasikėsino pagrobti ir sugadino svetimą turtą, o būtent jie 2012 m. sausio 12 d. apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini)., veikdami grupe ir sutarę įsibrauti į patalpą bei pagrobti svetimą turtą, nupjovė penkių Č. G. (Č. G.) priklausančių ūkinių pastatų durų 5 pakabinamas spynas, kurių kiekvienos vertė 70 Lt, išlaužė 300 Lt vertės medinę ūkinio pastato sieną, nukirpo 300 Lt vertės elektros įvadą, nukirpo 50 Lt vertės elektros laidą, sudaužė 3 signalizacijos daviklius po 60 Lt, bendrai 180 Lt vertės ir 120 Lt vertės signalizacijos garso signalo dėžę bei pasikėsino iš sandėlių pagrobti svetimą turtą, bet nieko nepagrobė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikė signalizacija ir jie išsigandę pabėgo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str.2 d.
Taip pat jie, 2012 m. sausio 12 d. apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini)., veikdami grupe ir kėsindamiesi pagrobti svetimą turtą iš Č. G. (Č. G.) priklausančių patalpų, nukirpo penkių ūkinių pastatų durų 5 pakabinamas spynas po 70 Lt vertės, bendrais veiksmais išlaužė sandėlio 300 Lt vertės medinę sieną, nukirpo 300 Lt vertės elektros įvadą ir 50 Lt vertės elektros laidą, sudaužė 3 signalizacijos daviklius po 60 Lt, bendrai 180 Lt vertės ir 120 Lt vertės signalizacijos garso signalo dėžę, taip sugadindami 1300 Lt vertės Č. G. turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d.;
A. J. nuteistas už tai, kad jis, R. G. ir S. V. pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą, o būtent 2012 m. sausio 12 d. apie 11 val., (duomenys neskelbtini)veikdami grupe pagrobė M. G. (M. G.) 6 ketinius šildymo radiatorius po 50 Lt, kurių bendra vertė 300 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d.
Taip pat jie, 2012 m. sausio 12 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini). veikdami grupe iš neaptvertos teritorijos pagrobė M. G. (M. G.) 6 ketinius šildymo radiatorius po 50 Lt, kurių bendra vertė 300 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d.
Taip pat A. J. nuteistas už tai, kad jis, R. G. ir O. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent 2012 m. vasario 8 d. 8 val., (duomenys neskelbtini)veikdami grupe pagrobė M. G. (M. G.) 4 šildymo katilo dalis po 125 Lt, bendrai 500 Lt vertės, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. J. prašo, vadovaujantis BK 60 str. 1 d. 1 p., nepripažinti jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas grupe, bei pakeisti 2012-02-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį teisingai subendrinat jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, o po to subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su A. J. 2012-03-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimą. Nurodo, kad, skirdamas bausmę, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad po 2012-03-14 nuosprendžio priėmimo apeliantas padarė tinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio, suprato neigiamas savo elgesio pasekmes, labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir pažada ateityje nebenusikalsti. Taip pat, pasak apelianto, teismas neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad jis turi šeimą, kuria privalo rūpintis. 2012-05-04 jam gimė dukra. Nuo 2012 m. vasario mėnesio iki pat suėmimo, t. y. iki 2012 m. spalio mėnesio, A. J. dirbo. Jo darbo užmokestis buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis ne tik jam, bet ir jo šeimai, todėl apeliantui būnant laisvės atėmimo vietoje labai pablogėjo jo šeimos materialinė padėtis. A. J. pažymi, kad be savo šeimos, jis taip pat rūpinosi ir savo motina, kuriai daugiau nėra kam padėti. Jam būnant laisvėje ir dirbant, apeliantas turėjo galimybę atlyginti žalą nukentėjusiesiems pagal 2012-03-14 nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad visos nusikalstamos veikos, už kurias jis yra nubaustas skundžiamu nuosprendžiu, buvo įvykdytos iki 2012-03-14 nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo. Daugiau jis jokių nusikalstamų veikų iki šiol nėra padaręs. Be to, šioje baudžiamojoje byloje jis atsiprašė visų nukentėjusiųjų, jie jam atleido, ieškinių nepateikė, apeliantas pripažintas kaltu įvykdęs nesunkius ir apysunkius nusikaltimus bei baudžiamuosius nusikaltimus, iš kurių 3 yra tik pasikėsinimai pagrobti svetimą turtą. Apelianto nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad jokių sunkių pasekmių nei nukentėjusiesiems, nei visuomenei jo veiksmai nesukėlė.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, yra neaišku kaip apylinkės teismas subendrino jam paskirtas bausmes, kadangi skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodoma kokia galutinė bausmė jam yra paskirta pagal šį nuosprendį, o nurodyta tik galutinė subendrinta bausmė, kurią teismas paskyrė subendrinęs skundžiamu nuosprendžiu bei 2012-03-14 nuosprendžiu A. J. paskirtas bausmes. Be to, apelianto manymu, pastaraisiais nuosprendžiais paskirtas bausmes teismas turėjo subendrinti apėmimo būdu, o galutinė subendrinta jam paskirta bausmė neturėjo viršyti 2 metų 8 mėnesių.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendis dalyje dėl nuteistajam A. J. paskirtos bausmės yra pagrįstas ir teisėtas.
Skirdamas nuteistajam A. J. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 56 str., nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo stadijas bei sukeltas pasekmes. Skirtingai negu, kad nurodoma skunde, vertindamas apelianto asmenybę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A. J. gyvena su sugyventine ir augina mažametį vaiką, dirba, atsiprašė nukentėjusiųjų, sutinka atlyginti padarytą žalą. Taip pat teismo pagrįstai buvo atsižvelgta ir į tai, kad apeliantas praeityje buvo baustas administracine tvarka, du kartus teistas už tyčinių nusikaltimų nuosavybei padarymą, skundžiamu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs net 10 tyčinių nusikalstamų veikų nuosavybei.
Apylinkės teismo buvo teisingai nustatytos viena apelianto atsakomybę lengvinanti bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vis tik apeliantas skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BK 60 str. 1 d. 1 p., galėjo nepripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad aštuonias nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe.
BK 60 str. numatytas baigtinis asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tokios aplinkybės, kurios apibūdindamos kaltąjį asmenį ir jo padarytą veiką, teismui parodo tuos neigiamus momentus, kurie didina nusikalstamos veikos bei kaltojo asmens pavojingumą ir leidžia griežtini baudžiamąją atsakomybę. BK 60 str. 1 d. 1 p. numatyta asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė, apibūdinanti nusikalstamos veikos padarymo forma – veiką padarė bendrininkų grupė. Pagal BK 25 str. 1 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti arba užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad aštuonias iš dešimties A. J. įkaltintų veikų jis padarė veikdamas bendrininkų grupe: veikiant su A. V. (2 veikos), su S. V. (1 veika), su R. G. (2 veikos). Trys nusikalstamos veikos buvo įvykdytos A. J. veikiant kartu su R. G. ir S. V. (2 veikos) bei O. B., R. G. (1 veika).
Kaip teisingai nurodo apeliantas, įstatymas suteikia teismui galimybę, atsižvelgiant į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, nepripažinti tokios aplinkybės atsakomybę sunkinančia, tačiau šiuo atveju teismas ypatingą dėmesį skiria faktiniam asmens dalyvavimui nusikalstamoje veikoje, jo elgesio įtakai nusikalstamų tikslų realizavimui bei atsiradusiems ar galėjusiems atsirasti padariniams. Faktinis dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdis nustatomas pagal asmens kaip bendrininko dalyvavimo bendrojoje nusikalstamoje veikoje rūšį. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. visais atvejais buvo nusikalstamų veikų vykdytoju, t. y. betarpiškai padarė nusikalstamas veikas. Tuo tarpu kiekvieno bendrininkavimo atveju vykdytojui tenka ypatingas vaidmuo – jis realizuoja nusikalstamus visų bendrininkų ketinimus. Jei nėra vykdytojo, neįmanomas bendrininkavimas.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatyta BK 60 str. 1 d. 1 p.
Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai nurodė bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus ir pagrįstai skyrė A. J. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmę.
Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, subendrindamas A. J. paskirtas bausmes, vadovavosi tinkamais BK straipsniais bei šiose įstatymo normose numatytomis taisyklėmis. Apelianto argumentas, kad bendrindamas šiuo nuosprendžiu bei 2012-03-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtas bausmes, apylinkės teismas turėjo taikyti bausmių apėmimo būdą, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad BK 63 str. 5 d. yra numatytas baigtinis bausmių apėmimo taikymo atvejų sąrašas. Bausmių apėmimas taikomas kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta 20 metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pažymėtina, kad visais kitais atvejais teismas privalo taikyti visiško arba dalinio bausmių sudėjimo būdą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas, subendrindamas A. J. keliais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą.
Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismui subendrinus šiuo nuosprendžiu bei 2012-03-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. J. paskirtas bausmes, apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė padidėjo tik vieneriais metais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji bausmė atitinka nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir kaltininko asmenybę, todėl dar labiau švelninti A. J. paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau pažymi, kad į jo skunde nurodomas aplinkybes (norą rūpintis šeima, artimaisiais ir pan.) jau buvo atsižvelgta skiriant bausmę. A. J. pripažintas kaltu įvykdęs net 10 tyčinių nusikalstamų veikų. Tuo tarpu, skirtingai negu kad nurodo apeliantas, kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.