Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-11-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1657-622/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-16
Bylos Nr.
2S-1657-622/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Saulėnas
Atsakovas
UAB „Santeka“
Ieškovas
UAB „Pineka“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-1657-622/2011

Teisėja Danutė Žvinklytė Procesinio sprendimo kategorijos:

110.1.; 122.4.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. lapkričio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Santeka“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-01 nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotas atsakovui UAB „Santeka“ nuosavybės teise priklausantis turtas už 85 570 Lt sumą, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pineka“ ieškinį atsakovui UAB „Santeka“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „YIT Kausta būstas“ dėl nuostolių priteisimo už atliktus darbus.

Teisėjas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 85 570 Lt nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei – areštą jai priklausančiam turtui ir piniginėms lėšoms.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-01 nutartimi priėmė ieškinį; areštavo atsakovei UAB „Santeka“ nuosavybės teise priklausantį turtą už 85 570 Lt sumą. Konstatavo, kad atsižvelgiant į skolos dydį, teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsakovas UAB „Santeka“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-01 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o netenkinus prašymo įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1 000 000 Lt sumą kaip atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nurodo, kad nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, nes juridiniam asmeniui ieškinys privalo būti pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę (CPK 29 straipsnis). Skundžiama nutartis nemotyvuota (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teigia, kad ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl teismas negalėjo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo. Teismui pateikto ieškinio suma atsakovui nelaikytina didelė, nes atsakovas yra pelningai dirbanti įmonė, ieškinio suma yra net 57 kartus mažesnė už jos turimo turto vertę. Arešto taikymas pažeidžia viešąjį interesą.

Byloje gautas ieškovo atsiliepimas į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo UAB „Santeka“ atskirasis skundas atmestinas.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.

Atsižvelgiant CPK 320 straipsnio nuostatas, konkrečiu nagrinėjamu atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams gali patvirtinti duomenys, liudijantys, kad asmuo, kurį rengiamasi patraukti byloje atsakovu ar kuris jau patrauktas atsakovu, sužinojęs apie rengiamą ar pareikštą ieškinį imasi nesąžiningų priemonių, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pažymėtina, kad CPK nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kada laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad jų nepritaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011).

Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio suma – 85 570 Lt. Tokia pinigų suma laikytina pakankamai didele, o tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad ieškinio suma jo įmonei nelaikytina didelė, nes yra pelningai dirbanti įmonė, o ieškinio dalykas yra net 57 kartus mažesnis už jos turimo turto vertę. Dar nurodo, kad įmonės turtui taikomas areštas pažeidžia viešąjį interesą. Tačiau tokie teiginiai nepagrįsti. Skundžiama nutartimi yra areštuotas tik atsakovo turtas, neviršijant 85 570 Lt sumos, tai yra ieškinio dalyko apimtimi, o ne visu atsakovo turtu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje, atsakovas neturės galimybių vykdyti nurodytas rangos sutartis visuomenei svarbiuose objektuose. Todėl tokie atskirojo skundo teiginiai, taip pat ir teiginiai, kad nutartis nemotyvuota (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) atmestini. Be to, pats apeliantas nurodo, kad įmonė turi piniginių lėšų, kurios yra net 23 kartus didesnės už ieškinio sumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos ar pakeičiamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi (CPK 146 straipsnis, 150 straipsnio 1 dalis). Be to, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Kartu pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-10 nutartimi atmesti atsakovo UAB „Santeka“ prašymai panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-01 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą atsakovo UAB „Santeka“ turtui ir perduoti civilinę bylą nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui; patenkintas atsakovo UAB „Santeka“ prašymas įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 100 000 Lt sumą, kaip atsakovo UAB „Santeka“ galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Ši nutartis neįsiteisėjusi, nes apskųsta apeliacinės instancijos teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-01 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-01 nutartimi taikytą atsakovo turtui areštą, nes ieškovas neįvykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-10 nutarties įpareigojimo. Ši nutartis taip pat neįsiteisėjusi.

Kaip minėta, konkrečiu nagrinėjimo atveju šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-01 nutarties dalies, kuria taikytas atsakovo turtui areštas, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacijos, kaip civilinio proceso stadijos, paskirtis ir tikslas - patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacija – tai pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas (forma), todėl jos paskirtis nulemia šio proceso ypatumus, palyginti su procesu pirmojoje instancijoje. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti jos turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemone, taip pat prašo įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1 000 000 Lt sumą kaip galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą. Kadangi šioje proceso stadijoje yra tikrinamas tik Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-01 nutarties dalies, kuria taikytas atsakovo turtui areštas, teisėtumas ir pagrįstumas nutartie spriėmimo momentu, todėl apeliacinės instancijos teismas tokių apelianto prašymų nesprendžia ir dėl jų nepasisako. Dėl tos pačios priežasties teismas atmeta prašymą šioje byloje sujungti civilines bylas (b. l. 48-49).

Atmestini ir atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartis yra priimta neteisėtos sudėties teismo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-01 nutarties dalis dėl ieškinio priėmimo yra neskundžiama, byla yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo žinioje. Teismingumo klausimas šiuo atveju byloje nėra sprendžiamas, todėl toks teiginys dėl neteisėtos sudėties teismo atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336-339 straipsniais, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-01 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Audrius Saulėnas