- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- eI1-1306-983/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03844-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, Šiaulių tardymo izoliatorius
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2020 m. spalio 28 d. raštą Nr. (1.39E)7R-6629 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą bei sudaryti teisines prielaidas, kurios užtikrintų teisę laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, įsigyti ir turėti su savimi kvapus naikinančių priemonių. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą, kuriuo prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą arba Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreiptis su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų „Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 3 skyriaus nuostatos dalyje, kiek tai yra susiję su tuo, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims nėra sudaryta teisinių prielaidų įsigyti kvapus naikinančių priemonių, neprieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintam teisėtumo principui, taip pat 7 straipsnyje įtvirtintam humanizmo principui (redakcija nuo 2020-07-01 iki 2021-12-31). Į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kreiptis su prašymu ištirti, ar Taisyklių 3 skyriaus nuostatos dalyje, kiek tai yra susiję su tuo, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims nėra sudaryta teisinių prielaidų įsigyti kvapus naikinančių priemonių, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsniui.
Pareiškėjas nurodo, kad vienose įkalinimo įstaigų parduotuvėse nuteistiems yra leidžiama įsigyti sausuosius oro gaiviklius, o kitose ne. Pareiškėjas, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kreipėsi raštu į šios įstaigos direktorių su prašymais ir skundais leisti įsigyti sausų oro gaiviklių, dalį gautų atsakymų pareiškėjas nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Paaiškina, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau – ir Seimo kontrolierius), skundas buvo persiųstas Teisingumo ministerijai, o Seimo kontrolierius prašė atidžiai išnagrinėti pareiškėjo skundą, išsiaiškinti situaciją ir imtis atitinkamų veiksmų (priemonių) dėl teisės įsigyti oro gaiviklius Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) parduotuvėje.
Pareiškėjo nuomone, Teisingumo ministerijos Raštas dėl pareiškėjo skundo yra formalus ir deklaratyvus, taip pat visiškai nepagrįstas, be jokių individualių motyvų, neatsakantis į 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą. Pažymi, jog sausi oro gaivikliai taip pat yra priskiriami prie asmens higienos priemonių ir tai nėra nesvarbi ir nereikšminga priemonė. Skundžiamame Rašte nėra pateikta jokių duomenų, t. y. tyrimų, apklausų, straipsnių, mokslinių išvadų, teismų sprendimų ar pan., kurie įrodytų, jog blogus kvapus naikinančios priemonės yra nereikalingas ir neaktualus daiktas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog yra laikomas Šiaulių TI, kuriame sanitariniai įrenginiai nėra atskirti nuo bendro gyvenamojo ploto. Nesudarant galimybės nusipirkti blogus kvapus naikinančių priemonių, t. y. sausų oro gaiviklių, pagal Konstitucijos 21 straipsnį, BVK 7 straipsnį, ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį yra pažeminamas žmogaus orumas.
Pažymi, kad skundžiamas Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų gero viešojo administravimo principų. Seimo kontrolieriui skirtame skunde, pareiškėjas kėlė klausimą dėl jau atlikto vertinimo analogiškoje situacijoje, kuomet kito suimtojo skundas dėl oro gaiviklių įsigijimo įkalinimo įstaigoje veikiančioje parduotuvėje buvo pripažintas pagrįstu, ši informacija buvo paskelbta Seimo kontrolieriaus internetinėje svetainėje ir taip pat buvo nurodyta, kad Kalėjimų departamentas pritaria Seimo kontrolieriaus pozicijai dėl oro gaiviklių įsigijimo įkalinimo įstaigose laikomiems suimtiesiems (nuteistiesiems) bei nurodė tokią teisę užtikrinti Šiaulių TI, kuris taip pat viešai paskelbė informaciją, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims yra leidžiama įsigyti sausų oro gaiviklių. Rašte dėl nurodytų aplinkybių, t. y. dėl viešoje erdvėje paskelbtos informacijos dėl oro gaiviklių įsigijimo Šiaulių TI bei į pareiškėjo klausimą, kodėl vieniems asmenims buvo sudarytos sąlygos įsigyti oro gaiviklių Šiaulių TI, o pareiškėjui tokių galimybių nesudaroma, neatsakyta.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Taisyklėse nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas, siekiant užtikrinti sanitarinių, higienos ir priešgaisrinių sąlygų laikymąsi suimtųjų gyvenamosiose patalpose, mažinti daiktų, kurie nėra pirmo būtinumo vykdant laisvės atėmimo bausmes, skaičių, taip pat didinti laisvės atėmimo vietų įstaigų, jose dirbančių ir laikomų asmenų saugumą ir užkardyti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į minėtus aspektus, o ypatingai į pataisos įstaigose dirbančių ir bausmę atliekančių asmenų saugumą, o taip pat ir į tai, kad nuteistiesiems yra sudarytos galimybės tinkamai prižiūrėti savo gyvenamąsias patalpas, oro gaivikliai ir panašūs daiktai į minėtą sąrašą neįtraukti. Pažymi, jog Taisyklės visiems nuteistiesiems nenumato galimybės įsigyti blogus kvapus naikinančių priemonių, todėl nėra pagrindo teigti, kad Pareiškėjas yra blogesnėje padėtyje nei kiti nuteistieji.
Pabrėžia, jog nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, buvo tinkamai išnagrinėtas pareiškėjo skundas ir pateiktas išsamus paaiškinimas. Ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina pateikto Rašto turinys, nėra pagrindas panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti skundą. Taip pat paaiškina, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamo srityje, o sprendžia ginčus dėl teisės. Tad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti konkretaus turinio teisės aktą negali būti tenkinamas.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius prašo patenkinti pareiškėjo skundą, t. y. panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.
Paaiškina, kad dar 2019 m., atlikęs tyrimą pagal tuo metu suimtojo, esančio Šiaulių TI skundą dėl galimybės įsigyti oro gaiviklių, atliko tyrimą ir 2019 m. vasario 27 d. surašė pažymą Nr. 4D-2018/1-1175/1176. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad skunde pareiškėjas laikomas patalpoje, kurioje tualetas nėra atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, nėra ventiliacijos, todėl kyla poreikis įsigyti oro gaiviklį. Taip pat nustatyta, kad tiek Kauno tardymo izoliatoriaus, tiek Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo parduotuvėse tuo metu buvo sudaryta galimybė įsigyti oro gaiviklių. Šiaulių TI administracija Seimo kontrolierių informavo, kad leidžia įsigyti tik tuos daiktus ir reikmenis, kurie numatyti Taisyklėse. Kadangi oro gaiviklių Taisyklėse nėra, Šiaulių TI neleidžia jais prekiauti.
Nurodo, jog skundo tyrimo metu paaiškėjo, kad Kalėjimų departamentas, 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu kreipėsi į Šiaulių TI bei išsakė nuomonę, jog reikalinga leisti suimtiesiems (nuteistiesiems) tardymo izoliatorių parduotuvėse įsigyti kvapų naikinimo priemonių, nes atskirti sanitarinio mazgo nuo gyvenamųjų patalpų nėra galimybės, ir įpareigojo pateikti sprendimą dėl leidimo suimtiesiems (nuteistiesiems) įsigyti oro gaiviklių. Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pripažino jį pagrįstu ir Kalėjimų departamento direktoriui rekomendavo imtis priemonių, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašte išdėstyti nurodymai būtų vykdomi. Kalėjimų departamentas ir Šiaulių TI informavo Seimo kontrolierių, kad Šiaulių TI esančioje parduotuvėje bus prekiaujama sausais oro gaivikliais. Kartu Seimo kontrolierius buvo informuotas, jog Šiaulių TI kreipsis į Kalėjimų departamentą dėl teisės aktų, nustatančių leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, pakeitimo.
Pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. Seimo kontrolierius gavo pareiškėjo skundą dėl negalėjimo įsigyti Šiaulių TI parduotuvėje sausų oro gaiviklių. Seimo kontrolierius, įvertinęs skunde aprašytą situaciją, priėmė sprendimą tarpininkaujant kreiptis į Teisingumo ministeriją ir rekomenduoti ne tik atidžiai išnagrinėti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, bet ir kuo skubiau imtis priemonių pagal kompetenciją, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos asmenims, esantiems įkalinimo vietose, įsigyti oro gaiviklių. Nurodo, jog iš teisingumo ministro, Rašte atsakant į Seimo kontrolieriaus pateiktą rekomendaciją, išdėstytos pozicijos akivaizdu, kad Teisingumo ministerija neanalizavo Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo rašte išdėstytų argumentų bei neatsižvelgė į Seimo kontrolieriaus rekomendaciją. Atsakant apsiribotu, vien tik formaliu konstatavimu, kad oro gaivikliai ir panašūs daiktai į Taisykles neįtraukti. Rašte taip pat nepasisakyta ir dėl Seimo kontrolieriaus rekomendacijos priimti sprendimą, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos asmenims, esantiems įkalinimo vietose, įsigyti oro gaiviklių, įgyvendinimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Trečiasis suinteresuotas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. spalio 28 d. rašto Nr. (1.39E)7R-6629 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. Seimo kontrolierius gavo pareiškėjo skundą, kuriame nurodyta, jog Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje neleidžiama nusipirkti sausų oro gaiviklių.
Seimo kontrolierius, įvertinęs skundą, 2020 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą Nr. 4D-2020/1-1259/3D-2601, kuriuo nusprendė tarpininkaujant kreiptis į Teisingumo ministrą ir rekomenduoti atidžiai išnagrinėti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir kuo skubiau imtis priemonių pagal kompetenciją, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos asmenims, esantiems įkalinimo vietose, įsigyti oro gaiviklių.
Teisingumo ministerija 2020 m. spalio 28 d. raštu Nr. (1.39E)7R-6629 pateikė atsakymą dėl galimybės nuteistiesiems įsigyti ir turėti oro gaiviklių. Rašte nurodė, jog siekiant užtikrinti sanitarinių, higienos ir priešgaisrinių sąlygų laikymąsi suimtųjų gyvenamosiose patalpose, mažinti daiktų, kurie nėra pirmo reikalingumo vykdant laisvės atėmimo bausmes, skaičių, taip pat didinti laisvės atėmimo vietų įstaigų, jose dirbančių ir laikomų asmenų saugumą ir užkardyti teisės pažeidimus, Taisyklėse yra nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas. Nuteistiesiems yra sudaryta galimybė tinkamai prižiūrėti savo gyvenamąsias patalpas, todėl oro gaivikliai ir panašūs daiktai į minėtą sąrašą yra neįtraukti.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.), Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas.
BVK 92 straipsnyje nurodyta, kad nuteistieji turi teisę turėti šiuos asmeninius daiktus: 1) lengvajai grupei priskirti nuteistieji, taip pat atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji – maisto produktus, laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, higienos ir kanceliarijos reikmenis, elektros prietaisus ir kitus daiktus; 2) paprastajai grupei priskirti nuteistieji – maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus; 3) drausmės grupei priskirti nuteistieji – šviežius vaisius ir daržoves, drabužius, avalynę, higienos ir kanceliarijos reikmenis (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas gali leisti turėti ir kitų asmeninių daiktų, jei tai sudarytų sąlygas vykdyti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, gerintų jų sveikatą ir gerovę (2 dalis). Asmeninius daiktus nuteistieji įsigyja įgyvendindami šio Kodekso 93, 95 ir 97 straipsniuose nustatytas teises (3 dalis). 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio kodekso 92 straipsnyje nurodytus asmeninius daiktus nuteistieji turi teisę nusipirkti.
Taisyklių 3 skyriuje (Nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, jų bendra masė) nurodyta, kokius daiktus yra leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje. Šie daiktai yra skirstomi į tokias kategorijas: maisto produktai (20.1 papunktis); drabužiai ir avalynė (20.2 papunktis); higienos priemonės (20.3 papunktis); elektros prietaisai (20.4 papunktis); kiti daiktai ir reikmenys (20.5 papunktis). Pažymėtina, kad Taisyklėse asmeniniai daiktai yra detalizuoti, tačiau į nei vieną minėtą kategoriją neįeina oro gaiviklis dėl kurio ir kyla ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje.
Nustatyta, kad ginčijamu Raštu Teisingumo ministerija konstatavo, jog pareiškėjas Šiaulių TI negali nusipirkti oro gaiviklio, kadangi oro gaivikliai ir panašūs daiktai į minėtą sąrašą nėra įtraukti, tačiau nuteistiesiems yra sudarytos galimybės tinkamai prižiūrėti, t. y. dezinfekuoti, vėdinti, valyti savo kameras.
Pareiškėjas teigia, kad ginčijamas Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka VAĮ administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1-3 dalis, individualus administracinis aktas, pirmiausia, turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno arba valstybės tarnautojo, viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010).
Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).
Įvertinusi pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skundo turinį teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad vienose įkalinimo įstaigų parduotuvėse nuteistiems yra leidžiama įsigyti sausuosius oro gaiviklius, o kitose ne, kad pareiškėjas, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kreipėsi raštu į šios įstaigos direktorių su prašymais ir skundais leisti įsigyti sausų oro gaiviklių, dalį gautų atsakymų pareiškėjas nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Tuo tarpu iš ginčijamo Rašto matyti, kad Raštas dėl pareiškėjo skundo yra formalus ir deklaratyvus, be jokių individualių motyvų, neatsakantis į pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skundo argumentus. Teismas pažymi, kad Rašte nėra pateikta jokių duomenų, apie atliktą tyrimą pagal pareiškėjo skundą, tiriant nenustatyta, kad pareiškėjas yra laikomas Šiaulių TI kameroje, kurioje sanitariniai įrenginiai nėra atskirti nuo bendro gyvenamojo ploto, kameroje nėra ventiliacijos ir yra galimybė vėdinti patalpas tik atvėrus langus. Nenurodyta, kokiomis leidžiamomis priemonėmis tokio tipo kameroje galima naikinti blogus, sklindančius iš sanitarinių mazgų kvapus, o tik apsiribota bendrai nurodant, jog nuteistiesiems sudaryta galimybė tinkamai valyti, dezinfekuoti, vėdinti gyvenamąsias patalpas.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas savo skunde kėlė klausimą dėl Seimo kontrolieriaus jau atlikto vertinimo analogiškoje situacijoje, kuomet kito suimtojo skundas dėl oro gaiviklių įsigijimo įkalinimo įstaigoje veikiančioje parduotuvėje buvo pripažintas pagrįstu, ši informacija buvo paskelbta Seimo kontrolieriaus internetinėje svetainėje ir taip pat buvo nurodyta, kad Kalėjimų departamentas pritaria Seimo kontrolieriaus pozicijai dėl oro gaiviklių įsigijimo įkalinimo įstaigose laikomiems suimtiesiems (nuteistiesiems) bei nurodė tokią teisę užtikrinti Šiaulių TI, kuris taip pat viešai paskelbė informaciją, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims yra leidžiama įsigyti sausų oro gaiviklių. Tačiau Rašte dėl nurodytų aplinkybių, t. y. dėl viešoje erdvėje paskelbtos informacijos dėl galimybės oro gaiviklius Šiaulių TI įsigyti bei į pareiškėjo klausimą, kodėl vieniems asmenims, kalintiems tardymo izoliatoriuose, buvo sudarytos sąlygos įsigyti oro gaiviklių, o pareiškėjui tokių galimybių Šiaulių TI nesudaroma, neatsakyta.
Taigi, teismo vertinimu Rašte nėra atlikta išsamaus vertinimo ir nurodyta aiškių motyvų, kodėl pareiškėjui nesudaromos galimybės Šiaulių tardymo izoliatoriaus parduotuvėje įsigyti sauso oro gaiviklių, kai tuo tarpu kituose tardymo izoliatoriuose tokia galimybė yra numatyta, taip pat neatsakyta į Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo rezultatus ir pateiktas rekomendacijas dėl nepagrįsto draudimo Šiaulių TI kameroje, kurioje sanitariniai mazgai nėra atskirti, ir kurioje nėra ventiliacijos įsigyti sauso oro gaiviklius. Taigi, teismas daro išvadą, kad Teisingumo ministerijos Raštas nėra pakankamai argumentuotas, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Šiuo atveju, teisėjų kolegija nenustatė, kad Raštas atitiktų individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus, todėl jis laikytinas nepagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl pripažintinas neteisėtu ir naikintinas, o Teisingumo ministerija įpareigotina pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą išnagrinėti iš naujo.
Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti ištirtas Taisyklių teisėtumas bei šio nagrinėjamo ginčo aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo išdėstyti teiginiai teismui nesudaro pagrindo abejoti Taisyklių 3 skyriaus nuostatų atitiktimi pareiškėjo nurodomoms BVK nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo prašyme neatskleidė bei nedetalizavo teisės aktų nuostatų, kurioms, jo teigimu, Taisyklių 3 skyriaus nuostatos prieštarauja, nepateikė aiškių teisinių motyvų, o jo prašymas grindžiamas abstrakčiais argumentais dėl galimo nuteistųjų teisių pažeidimo. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ar Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. spalio 28 d. raštą Nr. (1.39E)7R-6629 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. R. 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.