Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. 2025 m. rugsėjo 3 d. pareiškėja L. M. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau ir – Šalčininkų CMS) (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Išvada) ir įpareigoti Šalčininkų CMS pakeisti pareiškėjos, pavardę iš „M.“ į „B.“, įtraukiant pareiškėjos pavardę „B.“ į apskaitą.

2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pateikė Šalčininkų CMS prašymą pakeisti pavardę iš „M.“ į „B.“, tačiau minėtas prašymas buvo atmestas, kadangi pageidavimas civilinės būklės akto įraše pakeisti pavardę į „B.“ neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, nes pavardė turi atitikti pareiškėjos lytį, jog vyrų pavardės yra su įvairiomis galūnėmis: „B.“, „B.“, „B.“, tačiau moterų pavardės, kaip numatyta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau ir - VLKK) nutarime, visada turi galūnę –„ė“. Pareiškėjos teigimu, Šalčininkų CMS neužtikrino, kad būtų gerbiama jos teisė į privatų ir šeimos gyvenimą. Be to, tokia situacija neatitinka Europos žmogaus teisių teismo formuojamos praktikos, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, turi neigiamą įtaką jos orumui ir identifikacijai. Pareiškėja paaiškino, kad ji nori susigrąžinti savo prosenelių J. ir O. pavardę „B.“, kuri buvo sulietuvinta į „B.“ ir „B.“. (Duomenys neskelbtini) ji sudarė santuoką su M. K. (duomenys neskelbtini) Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus Civilinės metrikacijos poskyryje (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Jos sutuoktinis yra (duomenys neskelbtini), todėl ji vyksta dažnai į užsienio šalis, todėl pavardė su galūne – „a“ geriausiai atitiktų jos interesus, kadangi pavardė lengviau ištariama be raidės –„ė“, be to, galūnė ,,-a“ daugelyje šalių apibrėžia moterišką giminę. Gyventojų registro duomenimis Lietuvoje yra registruotų asmenų (Lietuvos Respublikos piliečių moterų), kurių pavardės yra vyriškos giminės arba turi vyrišką galūnę. Vyriška pavardė, kuri baigiasi galūne – „a“, yra lyg „bevardės giminės“. Tokių pavardžių registravimas yra plačiai taikomas ir jokių neigiamų pasekmių iki šiol nesukėlė, o draudimas pareiškėjai įrašyti pavardę „B.“ yra neproporcinga valstybės priemonė, kuri nėra tinkamas būdas užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą, kuris apskritai nebūtų pažeistas. Pareiškėjos prašoma įregistruoti pavarde „B.“ pagal viešai skelbiamą pavardžių duomenų bazę yra įregistruotos keturios pavardės. Prašoma įregistruoti pavardė yra sudaryta išimtinai lotynų abėcėlės pagrindu, yra lengvai suprantama bei skaitoma, be to, pagal viešus registrų tarnybos duomenis Lietuvoje yra įregistruotos moteriškos pavardės su galūne „a“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti atliekamas tik tuomet, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Atsižvelgiant Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, atsisakius registruoti prašomą pavardę „B.“, tai gali būti pripažintina kaip diskriminacija, kadangi kitoms moterims yra įregistruotos pavardės su galūne – „a“.