- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- 2-4815-831/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00675-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Ieškovas
- N. F.
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas
nedalyvaujant atsakovės valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui (gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant),
trečiajam asmeniui Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarui Rimantui Kivyliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-4815-305/2018 pagal ieškovės N. F. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir palikimo priėmimo fakto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras Rimantas Kivylius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. F. ieškiniu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro 2017 m. gegužės 29 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą notarinio registro Nr. 1437, nustatyti juridinę reikmę turintį faktą, kad N. F. po sutuoktinio P. F., mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti (b. l. 2-4).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės N. F. (toliau ieškovė) sutuoktinis P. F.. Po jo mirties liko butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nurodytą nekilnojamąjį turtą sutuoktiniai įgijo gyvendami santuokoje ir valdė jį bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po sutuoktinio mirties faktiškai jo paliktą turtą pradėjo valdyti, juo naudotis ir rūpintis kaip savo turtu ieškovė. Palikimo priėmimas pasireiškė tuo, kad ieškovė naudojosi paliktu butu ir ūkio patalpa ir paliktais namų apyvokos daiktais, mokėjo komunalinius mokesčius. Visa tai darė viešai ir atvirai. Kadangi sutuoktinio palikimą faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti per tris mėnesius po jo mirties į notarų biurą nesikreipė. Sutuoktinio priešmirtinė valia buvo visą jam priklausantį turtą palikti ieškovei. Tačiau 2017 m. birželio 5 d. iš atsakovo Valstybės įmonės Turto banko (toliau atsakovas) ieškovė gavo pranešimą, kad 2017 m. gegužės 29 d. atsakovas valstybės vardu paveldėjo P. F. turtą – ½ dalis buto bei ½ dalis ūkio patalpos, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė nesutinka, kad mirusio sutuoktinio turtą paveldėtų valstybė ir kreipiasi į teismą dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Lietuvos Respublikos valstybei nuginčijimo. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio mirties, jo palikimą priėmė ieškovė pradėjusi turtą faktiškai valdyti, neliktų CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei. Dėl šios priežasties turėtų būti tenkinamas ieškinio reikalavimas panaikinti Vilkaviškio rajono 3-ojo notarų biuro 2017 m. gegužės 29 d. išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 1472. Turtą paveldėti valstybė gali tik tuo atveju, jei mirusysis neturi paveldėtojų arba jei giminės neketina turtą paveldėti, o atsisako ir pan. Be to, pažymėtina, kad dėl teisinių žinių bei socialinių įgūdžių stokos (ieškovė nemoka nei skaityti nei rašyti lietuviškai) bei dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių ieškovė nesugebėjo susitvarkyti mirusio sutuoktinio paveldėjimo klausimų. Ieškovė apie išduotą Palikimo perėjimo valstybės liudijimą sužinojo tik 2017 m. birželio mėnesį, todėl laikytina, kad įstatymo numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas šio dokumento nuginčijimui nėra praleistas (b. l. 48-49). Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Be to, papildomai paaiškino, kad bute ieškovė gyveno visą laiką po vyro mirties iki 2015 metų, mokėjo komunalinius mokesčius (už šiukšles ir elektrą), darėsi remontus, tvarkė kiemą, tačiau dėl sveikatos problemų vėliau išvažiavo gyventi pas J. B., tačiau ir toliau butą atvažiuodavo prižiūrėti. Ieškovė komunalinius mokesčius stengėsi mokėti visą laiką, nors kai ieškovė sirgo mokėjimai galėjo būti su pertraukomis. Prašo netaikyti senaties termino, nes ieškovė teisiškai neišprususi, tačiau palikimą priėmė iškart po sutuoktinio mirties (garso įrašas 6.35- 24.00 min. 24.15 – 35. 57 min.).
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. UAB „Kybartų dama“ raštu Nr. 427 „Pranešimas dėl butų, kurie neturi savininko“ pranešė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) apie valstybei perduotiną turtą, tarp kurio buvo nurodytas ir P. F. priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2015 m. spalio 22 d. VMI, vadovaudamasi Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (toliau - Taisyklės), kurios buvo patvirtintoj Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, persiuntė aukščiau minėtą UAB „Kybartų dama“ raštą valstybės įmonei Turto bankui. 2016 m. birželio 13 d. valstybės įmonė Turto bankas, surinkusi visą teisės norminiuose aktuose reikalaujama informaciją, kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notarų biurą su prašymu išduoti P. F. palikimo perėjimo valstybei liudijimą. 2017 m. vasario 13 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notaras Rimantas Kivylius priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, nes P. F. ir sutuoktinės N. F. bendrąja jungtine nuosavybe priklausęs turtas buvo neatidalintas. 2017 m. kovo 21 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-681- 503/2017 nusprendė pripažinti, kad sutuoktiniai P. F. ir N. F. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki P. F. mirtie (2008 m. birželio 25 d.) valdė šį nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 15 d. valstybės įmonė Turto bankas raštu Nr. SK4-5843 „Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo“ pateikė aukščiau nurodytą 2017 m. kovo 31 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notarų biurui bei dar kartą paprašė išduoti P. F. palikimo perėjimo valstybei liudijimą. 2017 m. gegužės 29 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notaras Rimantas Kivylius išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriuo patvirtino P. F. turtas pavelėjimo teise pereiki valstybei. 2017 m. birželio 5 d. valstybės įmonė Turto bankas raštu N. F. Nr. SK4-6639 „Dėl turto (duomenys neskelbtini)“ paprašė susiekti su valstybės įmonės Turto banko atstovais dėl šio turto apžiūros. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo pat P. F. palikimo priėmimo dienos iki šiol moka už butui, esančio (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas. Bendra valstybės įmonė Turto banko patirtų išlaidų susijusių su minėtu butu, suma 2018 m. birželio 14 d. dienai yra 90,25 Eur. Valstybės įmonė Turto bankas, priimdamas ir administruodamas ginčo objektu esantį palikimą, jokių teisei priešingų veiksmų neatliko. Pirmiausia, kaip nurodyta aukščiau, valstybės įmonė Turto bankas, administruodamas objektu esantį palikimą, jokių teisei priešingų veiksmų neatliko, bet priešingai, ėmėsi priemonių, kurias turi atlikti sąžiningas turto savininkas, t.y. mokėjo visus su turtu sus komunalinius mokesčius bei turtą įregistravo nekilnojamojo turto registre. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymai neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų jų turimą paveldėjimo teisę. Tai reiškia, kad 2017 m. gegužės 29 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notaras Rimantas Kivylius, išduodamas palikimo perėjimo valstybei liudijimą į P. F. palikimą, kuris atsirado dar 2008 m. birželio 25 d., turėjo teisinį pagrindą atlikti minėtą notarinį veiksmą bei jokių teisei priešingų veiksmų. Visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad ieškovės ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrindo notaro veiksmus, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, pripažinti neteisėtais nėra. Ieškovė teigia, kad ji nepraleido ieškinio senaties termino, nes jis, anot ieškovės, turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. birželio mėnesio, kai ieškovė gavo pranešimą, kuriame nurodyta, jog atsakovė yra mirusiojo turto paveldėtoja. Tokie ieškovės teiginiai vertintintini kritiškai. Teismų praktikoje, nurodoma, kad, jei ieškovei yra žinoma apie palikėjo mirtį ir/ar ji dalyvauja palikėjo laidotuvėse, tokiu atveju ieškovei ieškinio senaties pradžios terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai atsirado palikimas, todėl tikėtina, kad ieškovei daugiau kaip vienerius metus buvo žinoma apie sutuoktinio mirtį. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, numatytą CK 5.8 straipsnyje. Ieškovė nurodo, kad sutuoktinio palikimą faktiškai pradėjo valdyti per tris mėnesius po jo mirties, tačiau kartu su ieškiniu pateikti dokumentai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad ieškovė aiškiai išreiškė valia palikėjo turtą valdyti kaip savo. Tai, kad nebuvo išreikšta valia priimti palikimą, patvirtina ir aukščiau šiame atsiliepime paminėta aplinkybė, kad valstybės Turto bankas, priėmęs palikimą iki šiol moka visus šio turto komunalinius mokesčius. Atsakovė prašo atmesti ieškovės ieškinį (b. l. 22-23).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras Rimantas Kivylius atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jokia forma prieštaravimų ieškinio reikalavimų tenkinimui neišreiškė.
Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. B. ir J. B. patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes (garso įrašas 36.23 - 41.30 min., 41.48 – 49.46 min.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas, teismo posėdžio metu išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad 2(duomenys neskelbtini) mirė P. F. (b. l. 7). N. F. yra mirusiojo sutuoktinė (b. l. 16). Po P. F. mirties liko turtas: butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9). Po P. F. mirties niekas iš įstatyminių įpėdinių į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) nesikreipė, todėl buvo pradėtos procedūros dėl palikimo perėjimo Lietuvos Respublikos valstybei įforminimo. 2017 m. vasario 13 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notaras Rimantas Kivylius priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, nes P. F. ir sutuoktinės N. F. bendrąja jungtine nuosavybe priklausęs turtas buvo neatidalintas (b.l. 26). 2017 m. kovo 31 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (nuo 2018 m. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai) sprendimu nuspręsta ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas ieškinį tenkinti visiškai. Pripažinti, kad sutuoktiniai P. F., ir N. F., santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki P. F. mirties (2008 m. birželio 25 d.) valdė šį nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (b.l. 27-28). 2017 m. gegužės 29 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras Rimantas Kivylius išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1437 (b. l. 10-14). Apie minėto liudijimo išdavimą ieškovė N. F. buvo informuota rašytiniu 2017 m. birželio 5 d. pranešimu (b. l. 15).
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą, t. y. 3 mėnesius (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė N. F. po savo vyro P. F. mirties ir toliau liko gyventi, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute ji nebegyvena nuo 2015 m., kadangi dėl sveikatos problemą išvažiavo gyvėti J. J. J. B.. Ir gyvendama bute ir jame nebegyvendama N. F. beveik visą laiką stengėsi mokėti už komunalinius patarnavimas (už šiukšlių išvežimą ir elektrą), darė remontus, tvarkė kiemą. Šią aplinkybę be pačios ieškovės paaiškinimų patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 17, 18, 34, 3551, 52-74), liudytojų parodymai (garso įrašas 36.23 - 41.30 min., 41.48 - 49.46 min.). Kaip paaiškina pati ieškovė, už komunalinius patarnavimus kartais mokėdavo su pertraukomis, kadangi dėl sveikatos būklės gulėdavo ligoninėje. Atsakovė VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nuo pat P. F. palikimo priėmimo dienos iki šiol moka už butui, esančio (duomenys neskelbtini). teikiama komunalines paslaugas. Bendra valstybės Turto banko patirtų išlaidų, susijusių su minėtu butu, suma 2018 m. birželio 14 dienai yra 90,25 Eur. Tačiau iš prie bylos pridėtos detalizavimo pažymos matyti, kad VĮ „Turto bankas“ UAB Kybartų darnai už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio sumokėjęs 33,09 Eur už komunalines paslaugas, o 45,89 Eur sumokėjęs už Registrų centro paslaugas ir 11,27 Eur teisinės registracijos paslaugas.
Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina faktą, kad ieškovė po savo sutuoktinio mirties jam nuosavybės teise priklausančiame bute liko gyventi, t. y. mirusiojo turtu naudojosi, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu. Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Teismo nuomone, remiantis rašytiniais įrodymais nustatytas faktas, kad ieškovė mokėjo buto komunalinius mokesčius (už elektros energiją ir šiukšlių išvežimą), patvirtina, kad ieškovė mirusiosios turtą valdė ir valdo kaip savo.
Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog N. F. po savo sutuoktinio P. F. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiojo turtą ir taip priėmė jos palikimą. Kadangi ieškovė negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas ieškovui turės juridinę reikšmę – ji įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajam priklausiusį turtą, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė N. F. po savo sutuoktino P. F. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu
CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
CK 5.62 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti keturi alternatyvūs atvejai, kuomet paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Nagrinėjamu atveju Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras Rimantas Kivylius 2017 m. gegužės 29 d. išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1437, tuo pagrindu, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo per įstatymo nustatytą terminą.
Tačiau aukščiau išdėstytais argumentais yra konstatuota, kad ieškovė N. F. po savo sutuoktinio P. F. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą pas notarą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties.
Todėl nustačius faktą, kad P. F. palikimą nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti yra priėmusi jo sutuoktinė ieškovė N. F., tenka konstatuoti, kad Palikimo perėjimo liudijimas valstybei buvo išduotas nepagrįstai (nesant CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos aplinkybės). Todėl, ieškovės prašymu, 2017 m. gegužės 29 d. valstybei išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 1437, pripažintinas negaliojančiu, kaip išduotas nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Byloje nėra duomenų apie dalyvaujančių byloje asmenų realiai turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.
Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro 10,1 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 120,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, nes jam teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tame tarpe ir žyminio mokesčio (b. l. 5, 6) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai); 201,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 82). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, šios valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovės, tačiau įvertinus tai, kad atsakovė yra pati valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, VĮ „Turto bankas“ ir notarė neatliko tyčinių nesąžiningų neteisėtų veiksmų, bet vykdė įstatymų jiems numatytas funkcijas, remdamiesi turima informacija, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 307, 310, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį (patikslintą) tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. F., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio P. F., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Pripažinti Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro Rimanto Kivyliaus 2017 m. gegužės 27 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr.1437, negaliojančiu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.