Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant R. G., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2013-08-26, apie 23.05 val., prie (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį Audi (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje, po įvykio iš karto nesustojo, nepažymėjo eismo įvykio vietos, apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.1 p., 231.2 p. ir padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. nurodė, kad 2013-08-26 vakare vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) T. Masiulio gatve, leistinu greičiu – apie 50 km/h, kartu automobilyje važiavo jos mažametis sūnus E. G., kuris sėdėjo ant galinės sėdynės kairėje pusėje savo kėdutėje, jie buvo išvažiavę pasivažinėti. Matė automobilį, su kuriuo galimai galėjo įvykti susidūrimas, tačiau susidūrimo važiuodama nejautė, apie eismo įvykį sužinojo tik paskambinus policijos pareigūnui ir pranešus apie įvykį. Nurodė, kad tikrai būtų sustojusi, jei būtų pajutusi susidūrimą. Automobilį pirko 2011-04-09, automobilio buvo daužtas, apremontuotas, galinis buferis buvo aptrupėjęs, ant kairio sparno buvo apgadinimų, visi apgadinimai buvo atsiradę iki 2013 m. rugpjūčio 26 d.

Liudytojas. Ž. G. nurodė, kad R. G. yra jo motina, automobilį Audi „80“ 2011 m. balandžio mėnesį pirko kartu, jau su apgadinimais, matomais fotonuotraukose, buvo apgadintas galinis kairės pusės buferis, o ratlankį Ž. G. pats subraižė, montuodamas padangas, ratlankius buvo perdažęs balta spalva. 2013-08-26 vakare buvo namuose, o mama su broliu važinėjo.

Liudytojas D. G. nurodė, kad jau 8 metus dirba eismo įvykio registravimo specialistu, 2013-08-26 užregistravęs eismo įvykį, paskambino administracinėn atsakomybėn traukiamai R. G., kuri pasakė, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra nekalta, kadangi kitas vairuotojas „užkišo“ savo automobilį. Iškvietė abiejų automobilio vairuotojus ir automobilių apgadinimai sutapo. Sutapo ratai, atitinka braukimas ties arka 70 cm. Dažai galėjo būti senai sutrūkę, bet matėsi ir nauji įbrėžimai. Be to, ant padangos matėsi žymė. Sutrūkinėjimai gali būti ir nuo kito įvykio. Mano, kad R. G. turėjo jausti prisilietimą, tačiau jei automobilyje grojo muzika, susidūrimo galėjo ir nejausti.

Liudytoja Ž. G. nurodė, kad R. G. yra jos motina, gyvena atskirai, patvirtino, kad automobilis pirktas 2011 m. balandžio mėnesį prie prekybos centro „Savas“ dienos metu, perkant jau buvo įbrėžimai ant galinio buferio, matomi fotonuotraukose, naujų įbrėžimo neatsirado. Ar buvo įbrėžimų ant ratų, pasakyti negali, kadangi ratai buvo pakeisti vėliau.

Liudytoja R. A. nurodė, kad 2013-08-26 vakare apie 23.00 val. kartu su draugu E. B., sėdinčiu keleivio vietoje, išvažinėjo iš prie Kauno marių esančios aikštelės, ten stovėjo labai daug automobilių, nesimatė kelio, todėl ji šiek tiek savo automobilį iškišo, tuomet pamatė, kaip „atskrido“ automobilis ir trenkėsi į jos automobilio šoną, nubraukė galu jos automobilį, ir nesustojęs nuvažiavo. Viskas įvyko labai greitai, todėl nespėjo įsidėmėti, kas vairavo automobilį, tik įsidėmėjo automobilio numerio raides ir tai, kad tai buvo tamsiai mėlynos spalvos Audi „80“. Iš paskos važiavo draugai T. G. su drauge Monika, jie įvyki taip pat matė. R. A. už 2013-08-26 įvykusį eismo įvykį Kauno AVPK buvo paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Liudytojas E. B. nurodė, kad 2013-08-26 išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, matė, kaip tamsios spalvos mašina „praskrido“ pro šoną, buvo smūgis į kampą automobilio, kuriame jis sėdėjo, automobilis nesustojęs nuvažiavo, ant automobilio buferio liko atsitrenkusio automobilio buferio dažų. Vairuotojas galėjo ir nejausti smūgio, jei muziką garsiai klausė.

Liudytojas E. N. nurodė, kad matė tik pravažiuojantį automobilį, smūgio nematė. Automobilis dideliu greičiu pravažiavo ir toliau nuvažiavo. Negali pasakyti, ar vairuotojas jautė susidūrimą.

Liudytojas T. G. nurodė, kad važiavo paskui R. A. automobilį. Ji sustojo prie pagrindinio įvažiavimo, tuomet pamatė greit pravažiuojant automobilį, Raminta įsijungė avarinį signalą, išlipo ir pamatė nubrauktą automobilio šoną. Akivaizdžiai nesimatė, kad buvo smūgis, vairuotojas galėjo ir nejausti, kad kliudė R. A. vairuojamą automobilį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. G. atstovas advokatas R. G. prašo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukti nesant R. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, t. y. nesant tyčios pasišalinti iš įvykio vietos.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 3), eismo įvykio schemos (b.l. 4, 5), fotonuotraukos (b.l. 6-8), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 9), tarnybinis pranešimas (b.l. 10), paaiškinimai (b.l. 11-16), pažyma apie asmens baustumą (b.l. 24, 25), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. R. G. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, t. y. po automobilių kontakto, ji neužpildė eismo įvykio deklaracijos, apie įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad R. G. 2013-08-26 apie 23.05 val., prie T. Masiulio g. 21B, Kaune, vairuodama automobilį Audi „80“, valst. Nr. MKG 364, įvykus eismo įvykiui, iš eismo įvykio vietos pasišalino tikslingai, siekdama už savo veiksmus išvengti administracinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu padaryti automobilių apgadinimai yra labai nežymūs (b.l. 6-8), automobiliai apgadinti labai nesmarkiai. Apklausus liudytojus teisminio bylos nagrinėjimo metu jie taip pat negalėjo tiksliai atsakyti ar R. G. galėjo jausti automobilių kontaktą, priešingai, teigė, kad galėjo ir nepajusti. Automobilių apgadinimo pobūdis rodo, kad kontaktas nebuvo stiprus, todėl ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad vairuotoja galimai nejuto ir negirdėjo kontakto. Taip pat pažymėtina ir tai, kad R. G. nebuvo įvykio kaltininkė, eismo įvykio nesukėlė, priešingai – nuo eismo įvykio nukentėjo, taigi jos pasišalinimas iš eismo įvykio vietos negali būti siejamas su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas sprendžia, kad R. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas sprendžia, jog R. G. veiksmuose tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nebuvo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 224 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.